Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Naujas mokestis smogtų provincijai

Valdantieji siūlo įteisinti naują mokestį tiems, kurie norės keisti be aukciono išnuomotos valstybinės žemės, užstatytos pastatais, paskirtį ir statyti naujus statinius ar rekonstruoti ir labiau išplėsti esamus. Oponentai kritikuoja, kad nauja tvarka iš peties kirs regionams, kur verslas vos kruta.

Pažadai eina vėjais

Praėjusį trečiadienį vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje oponentų argumentai nebuvo išgirsti – šio komiteto nariai pritarė vienkartiniam valstybinės žemės nuomos mokesčio priedui, kuris sudarytų 20 proc. išnuomoto žemės sklypo mokestinės vertės, kai nuomotojas keičia žemės naudojimo paskirtį ir imasi naujų statybų ar esamų statinių rekonstrukcijos, daugiau nei 5 proc. didinant jų užimamą plotą.

Jeigu tokioms Žemės įstatymo pataisoms bus pritarta Seime, verslui teks nauju mokesčiu papildyti šalies iždą. Tačiau kai kurie politikai, savivaldos bei verslo atstovai sako, kad tai gali būti meškos paslauga regionams. Ši papildoma mokestinė našta užgriūtų ir žemdirbius, sumaniusius plėsti pastatus, kurti alternatyvius verslus.

KRK pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius mano, kad siūlomas vienkartinis nuomos mokestis yra neadekvačiai per didelis, ypač taikant regionams. Jis siūlė numatyti mokestį iki 10 proc. ir palikti Vyriausybei nustatyti žemės nuomos mokesčio reglamentavimo tvarką, atsižvelgiant į atskirų regionų ekonominį potencialą. Tačiau tam nebuvo pritarta. „Valdantieji nesilaiko savo pažadų. Juk žadėjo, kad nedidins mokesčių naštos, bet eina priešingu keliu“, – konstatavo jis.

Anot parlamentaro, įteisinus vienkartinį 20 proc. nuomos mokesčio priedą, pirmiausia bus smogta regionams. Nedėkos už tai nei verslas, nei savivalda, siekianti į provinciją pritraukti investicijų, sukurti naujų darbo vietų.

„Reikia atsižvelgti į regionines problemas. Pavyzdžiui, Visagine ar kitur galima būtų ir nulinį tarifą taikyti, kad tik kas nors ten statytų ir ką nors kurtų. Didžiojoje Lietuvos dalyje labai trūksta investicijų, darbo vietų ir tai skatina emigraciją. Tačiau siūlomomis įstatymo pataisomis dar labiau apsunkintume investicijas, kadangi net apie 80 proc. kitos paskirties žemės yra valstybinė“, – aiškino K.Starkevičius ir pridūrė, kad dėl naujo mokesčio daugelis investicinių projektų pabrangtų. O tai kertasi su valstybės politika skatinti investicijas, pavyzdžiui, remiant daugiabučių renovaciją ir kt.

Skaičius „iš lubų“

Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį kasmet nustato kiekviena savivaldybė ir jis gali siekti nuo 1 iki 4 proc. (procentais nuo žemės vertės). Didžiausias jis, suprantama, Vilniuje (4 proc.). Pavyzdžiui, Akmenės savivaldybė šiemet pramoninės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties objektų, inžinierinės infrastruktūros, rekreacinės paskirties teritorijoms nustatė 0,7 proc. tarifą, žemės ūkio paskirties – 1,5 proc. ir t. t.

Įstatymo pataisų rengėjai argumentuoja, kad valstybė ne visada efektyviai valdo savo turtą, kai žemę be aukciono išnuomoja statiniams eksploatuoti už minimalų žemės nuomos mokestį. Tokiu atveju valstybė negauna naudos, kurią galėtų gauti verslo plėtrai tinkamus sklypus išnuomojusi per aukcioną ar žemės sklypus pardavusi už tikrąją rinkos vertę. Todėl ir siūloma plėtros atveju susimokėti papildomą vienkartinį 20 proc. nuomos mokesčio priedą prie dabar galiojančio tarifo arba sklypą išsipirkti iš valstybės.

Kodėl būtent 20 proc. nuomos mokesčio priedas? Kuo jis pagrįstas? „10 proc. būtų per mažai. Tarkime, pakeitus žemės paskirtį, vietoje garažų išdygsta daugiabučiai namai. Tokiu atveju verslininkai nusigriebia grietinėlę, o valstybei – jokios naudos. Juk dabar verslininkams labai naudinga nuomotis valstybės žemę, nes nuomos mokestis mažas. Taip neturėtų būti. Jeigu verslas kuria pridėtinę vertę, turi atitinkamai papildyti iždą. Be to, įvedus papildomą nuomos mokestį, būtų paskata verslininkams išsipirkti sklypą“, – samprotavo KRK narys Juozas Rimkus.

Ant vienio kurpalio

Regionuose dirbantys verslininkai neslepia apmaudo, kad parlamentarai, kaip įprastai, mato tik didmiesčius ir mokesčius mauna ant vieno kurpalio, visiškai neįvertindami ekonominių pasekmių regionams. Anot jų, stambiam verslui didmiestyje galbūt ir nebus skausminga sumokėti naują mokestį, tačiau kaimiškose vietovėse jis suriš rankas ir pasmerks provinciją toliau merdėti.

„Žinia, kaimai ir miesteliai miršta. Bet koks papildomas mokestis yra stabdys. Tarkime, 5 hektarų valstybinės žemės teritorijoje yra keli pastatų savininkai. Vienam nusprendus praplėsti pastatus, papildomą mokestį reikės mokėti nuo 5 ha žemės rinkos vertės. Todėl nei vienas net nepajudės iš vietos“, – aiškino vieno kaimiško rajono verslininkas.

Jis atkreipė dėmesį į dar vieną aplinkybę, dėl kurios verslą sumanę asmenys gali nuleisti rankas. Neretu atveju valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai nėra sudarę nuomos sutarčių. Jei žmogus sumanytų keisti žemės paskirtį ir, pavyzdžiui, vietoj garažo norėtų steigti medienos apdirbimo įmonę ar įrengti sandėlį, jam tektų išsipirkti žemę.

„Tokiu atveju žmogus greičiausiai nusispjaus ir nieko nedarys, nes procedūra užtrunka ir pakrato kišenes, arba ką nors nelegaliai veiks garažiuke. Tai kur ta deklaruota parama regionams?“ – nusivylęs kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad naujas mokestis paliestų ne tik verslininkus, bet ir ūkininkus, kurie planuotų keisti, plėstis, kurti alternatyvią veiklą. Be to, jau nekalbant apie pinigus, visoms teisinėms procedūroms atlikti reikėtų mažiausiai metų laiko.

Siūlo sulyginti

Po KPK posėdžio K.Starkevičius Seime įregistravo dar vieną pasiūlymą, kurį priėmus būtų sulyginti nuomos sutartis turintys ir jų neturintys valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai.

„Daugeliu atveju žmonės nuomos sutarčių neturi dėl techninių ir biurokratinių priežasčių. Jie atsidurtų prastesnėje padėtyje, nes jiems tektų išsipirkti sklypą ir sumokėti 100 proc. sklypo vertės. Pasiūliau, kad ir vieniems, ir kitiems reikėtų mokėti papildomą 20 proc. mokestį“, – teigė parlamentaras.

Jis sakė įžvelgiantis dar viena pavojų – aptariamos Žemės įstatymo pataisos gali priblokšti ir renovuojamų būstų gyventojus. „Jei šiltinant namus, stiklinant balkonus ar pertvarkant laiptines bus daugiau nei 5 proc. padidintas plotas, gyventojams 20 proc. pabrangs renovacijos projektai“, – dar vieną problemą užčiuopė KRK pirmininko pavaduotojas.

Regionams pražūtinga

Naujas mokestis kelia nerimą kaimiškų savivaldybių vadovams. Anot jų, stambūs didmiesčių investuotojai gali ir turi papildyti valstybės biudžetą, bet to reikalauti iš merdinčiuose rajonuose vos krutančio verslo būtų neprotinga ir net pražūtinga.

„Mes visokiais būdais, kuriais galime, stengiamės prisivilioti investicijas, skatinti savus smulkiuosius ir vidutinius verslininkus, kad jie ką nors kurtų, statytų ir įdarbintų žmones. Kai kuriuos verslo subjektus, ypač pradedančius, mes atleidžiame nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Netaikome maksimalaus tarifo, kad tik jie gyvuotų. Jeigu atsiras naujas mokestis, bus dar sunkiau“, – sakė regionine politika nusivylęs Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.

Jis siūlytų diferencijuoti mokesčius, atsižvelgiant į regionų padėtį. Anot Rietavo savivaldybės vadovo, tvirtinant Žemės įstatymo pataisas būtų gera proga tai pademonstruoti. „Didmiesčiuose ir provincijoje visiškai skirtinga situacija. Vienur varžomasi dėl žemės, kitur erdvės užtenka. Diferencijavus mokesčius, galbūt kas nors susigundytų verslą kurti kaimiškuose rajonuose“, – keisti mokestinę politiką ragino A.Černeckis.

Nubalsavo už didžiausią

KRK pirmininkas Andriejus Stančikas prisipažino dvejojęs, ar siūlomas 20 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio priedas nuo žemės rinkos vertės nebus per didelis. „Buvo įvairių siūlymų – taikyti 5, 10, 15 ir 20 proc. mokestį, bet komitete balsuota už didžiausią. Aišku, vienam verslui toks mokestis nebus didelis, kitam gali būti stabdys. Tokiu atveju galima svarstyti, kaip mokestį diferencijuoti“, – teigė Seimo narys.

Jis pabrėžė, kad yra numatyta išlyga – vienkartinį žemės nuomos mokesčio priedą galima bus išsimokėti per 3 metų laikotarpį, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios.

A.Stančikas aiškino, kad aiškiau apibrėžti valstybinės žemės nuomos tvarką ne kartą ragino Valstybės kontrolė ir kitos atitinkamos tarnybos, nes leidžiant verslui pigiai nuomotis žemę, keisti jos paskirtį ir plėtoti naujus investicinius projektus yra pažeidžiamas viešasis interesas. Tokiu atveju verslas turėtų papildyti valstybės biudžetą.

Nori pasipinigauti

mindaugas-statulevicius-58934767a55d2

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas

Ši problema susiaurinama iki didžiųjų miestų, nes juose labiau matomi vystomi nekilnojamojo turto projektai. Bet įstatymas gal net skaudžiau palies regionus, kur sunkiai pritraukiamos investicijos. Su tuo susidurs visi, kurie valstybės nuomojamoje žemėje norės rekonstruoti ir plėsti esamus statinius, statyti kitus pastatus. Nebijočiau įvardyti, kad tai bus visos Lietuvos problema.

Tie žmonės, kurie įsigijo statinius, išsinuomojo valstybės žemę, kūrė planus, nežinojo, kad valstybė be jokių diskusijų įves naują 20 proc. mokestį, o atskirais atvejais lieps išsipirkti visą sklypą. Toks valdžios sprendimas nėra pamatuotas ir atsakingas. Nėra pagrįsta, kodėl siūlomas būtent 20 proc. mokestis. Susidaro įspūdis, kad valstybė nori pasipinigauti ir negirdi verslo ir pramonės atstovų.

Bet jeigu jau einama tokiu keliu, tas mokestis galėtų būti diferencijuojamas, kad nebūtų visi regionai pakišti po tuo pačiu volu. Mes siūlėme palikti Vyriausybei nustatyti šio mokesčio tvarką, atsižvelgiant į regionų išsivystymo lygį.

Turėtų ne stabdyti, o skatinti

petkeviciusA.

Audrius Petkevičius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas ir partneriai“ ekspertas

Valstybinės žemės nuoma – istoriškai susiklostę santykiai. Kai Lietuva tapo nepriklausoma, visi statiniai buvo valstybinėje žemėje, todėl visiems pastatų savininkams radosi valstybinės žemės nuoma, atitinkamai ir visos teisės bei prievolės – mokėti žemės nuompinigius, statyti, rekonstruoti ir kt.

 

Toliau vyko masinė valstybinio turto privatizacija ir restitucija, tačiau didžioji dalis kitos paskirties žemės, išskyrus namų valdas, gyvenamas teritorijas, nebuvo privatizuojama, buvo paliekami nuomos santykiai. O juridiniai asmenys kitos paskirties žemę didesne apimtimi privatizuoti gavo teisę tik 1998 m., visų paskirčių – tik po stojimo į Europos Sąjungą. Be to, daugiausia buvo privatizuojama už vadinamuosius investicinius čekius. Tokia privatizacija daugiausia vyko 1992–1994 m. Šios aplinkybės nulėmė, kad buvo ribota galimybė įsigyti žemę kaip privačią nuosavybę.

 

Be to, buvo ekonomiškai sunkūs laikai, įmonės ir gyventojai neturėjo lėšų privatizuoti žemę. Todėl buvo priimti politiniai sprendimai valstybės žemę išnuomoti pastatų naudotojams. Jie turėjo galimybę rekonstruoti pastatus, statyti naujus. Nuo 1990 m. valstybinėje žemėje pastatyta tūkstančiai pastatų.

 

Dabar svarstant, kaip padidinti mokesčius už valstybinės žemės naudojimą, reikėtų vadovautis sąžiningumo ir nediskriminavimo principu. Mokestis turi būti ekonomiškai pagrįstas ir taikomas visiems vienodai. Jis turėtų ne stabdyti, o skatinti tvarkytis. Pavyzdžiui, jei apgriuvusią fermą ar sandėlį sutvarkyti sumanęs žmogus turės papildomai investuoti į žemę, tokio sumanymo jis gali atsisakyti.

 

Rekomenduojami video