Naujuoju Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku išrinktas Gintautas Paluckas, 38-uosius einantis Vilniaus vicemeras. Ką partijos draugams ir rinkėjams žada jo šypsena?

Ardys bebrų užtvanką

Praėjusių rinkimų į Seimą metu rinkėjų gerokai apkulta Socialdemokratų partija, regis, ir po pusmečio vis dar neatsigauna nuo potrauminio šoko. Iš 20 389 Teisingumo ministerijoje kovo 1 d. oficialiai deklaruotų LSDP narių naująjį partijos lyderį antrajame rinkimų ture rinko mažiau nei pusė, tiksliau – 10 024. Kadangi pirmajame ture dalyvavo dar mažiau, vos 48 proc., kyla klausimų dėl pačios politinės organizacijos gyvybingumo. Jei pusė jos narių nemato reikalo rinkti naujo vado, su kuriuo siejamos seniai lauktos permainos, o atėjusiųjų į rinkimus balsai, antrajame balsavimo rate atiduoti už G.Palucką ir ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių, pasidalijo kone per pusę, apie susitelkimą, ryžtą ir norą keisti partiją, regis, labiau šnabždama, o ne šaukiama.

G.Paluckas oficialiai LSDP vairą į savo rankas perims gegužės 6 dieną, kai vyks 35-asis šios partijos suvažiavimas. Politiniai oponentai, pirmiausia iš konservatorių stovyklos, pašaipiai dabartinę „socdemų“ vadovybę vadinantys ūsuotais bebrais, turbūt kartu su kitais šio politinio spektaklio žiūrovais norėtų pamatyti, kaip G.Paluckas išspardys bebrų užtvankos rąstus, ir užsistovėjęs vanduo plūstelės į nusekusią socialdemokratinio veikimo vagą. Dar prieš rinkimus žadėjęs pakeisti 75 proc. „pirmojo partijos ešelono“, naujasis LSDP lyderis, atrodo, šių ketinimų neatsisako. Iškart po antrojo rinkimų turo G.Paluckas paminėjo tik dvi šio ešelono atstovų, kuriuos norėtų matyti savo komandoje, pavardes. Tai Gediminas Kirkilas ir Vilija Blinkevičiūtė. Taip pat buvo paminėtas ir ankstesnysis LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius – bet, regis, vien tik todėl, kad jam pagal nustatytą tvarką kaip buvusiam lyderiui automatiškai priklauso vieta partijos taryboje.

Laukia kompromiso

Ar suvažiavime LSDP vadovybė bus iš esmės atnaujinta, ar nauji žmonės iš tiesų užims tris ketvirtadalius svarbiausių postų, kaip norėjo G.Paluckas, dar pamatysime. Politikos apžvalgininkai mano, kad vien jaunatviško entuziazmo nepakaks norint sugriauti šią savotišką bebrų užtvanką: naujajam lyderiui esą svarbu užsitikrinti tvirtą daugumos partijos narių palaikymą. Gali būti, kad būtent tą turėjo galvoje oficialiąją LSDP pirmininko kadenciją bebaigiantis A.Butkevičius, išrinkus G.Palucką pareiškęs, kad šiam dabar teks įgyti visų partijos narių pasitikėjimą. Geras patarimas, ypač iš politiko, kurio nepaaiškinamai nuožmiai stumtas naujasis Darbo kodeksas, dar labiau apkarpantis ir taip tik formalias dirbančiųjų teises, per rinkimus tarsi betoninis luitas prispaudė prie žemės žmonių pasitikėjimą socialdemokratais. Pasigirdo kalbų, kad neįgalių „socdemų“, nesugebančių vykdyti socialiai jautrios politikos, netrukus laukia Darbo partijos likimas. Ar partijos veido pakeitimas, naujojo lyderio G.Palucko šypsena padės jai atgauti socialdemokratinę tapatybę?

„Tikrai ne. Šis žingsnis liudija partijos pasikeitimą jai išsirinkus naują vadovą, bet partijai atsinaujinti vien tik lyderio pakeitimo neužtenka. Reikia daug daugiau žingsnių“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Pasak jo, reikia, kad dabartinis partijos elitas irgi keistųsi, bet artimiausiu metu turbūt tokių pokyčių nebus daug, kaip ir galimybių jiems vykti. „Partija labiausiai keičiasi per rinkimus, formuodama atnaujintus savo kandidatų sąrašus. Nauji rinkimai bus tik po dvejų metų, 2019 m. pavasarį, ir tik tuomet pamatysime, kokiu mastu atsinaujino socialdemokratai. Naujas lyderis, be abejo, mėgins suformuoti savo komandą, bet, manau, kad ji bus tarsi kompromisas tarp dabartinio partinio elito ir jo paties ambicijų atnaujinti partiją“, – sakė politologas.

Nėra pasirinkimo

G.Palucko, kaip naujojo Socialdemokratų partijos vadovo, politinę taktiką, o gal ir strategiją neišvengiamai veiks ir tai, kad jis nėra išrinktas į Seimą, kuriame socialdemokratų vardu kalba I.Šiaulienė, A.Butkevičius, A.Skardžius ir kiti jo partijos kolegos. Valdančiosios koalicijos partnerių ar bent jau premjero Sauliaus Skvernelio požiūrį į G.Palucką, regis, parodė ir tai, kad jis pirmadienį taip ir nerado laiko susitikti su išrinktuoju LSDP pirmininku, nors šis viešai buvo pranešęs apie tokį norą. Norėti neuždrausta: juk nesi Gabrielius Landsbergis, kuriam suteikta neskelbtų susitikimų su premjeru privilegija. Ar socialdemokratai ir toliau dalyvaus valdančiojoje koalicijoje, rems socialiniu jautrumu nepasižyminčios S.Skvernelio Vyriausybės veiklą?

„Manau, kad taip, socialdemokratai neturi kito pasirinkimo. Dalyvavimas koalicijoje jiems atveria daugiau galimybių veikti sprendimus, būti matomiems viešojoje erdvėje, apskritai įgyvendinti bent jau kai kurias savo rinkimų programos nuostatas. Kitas pasirinkimas – tapti dar viena opozicine partija, atsidurti šalia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir kitų. Tokia perspektyva, matyt, jiems nieko gero nežada. Dėl pasitraukimo į opoziciją socialdemokratai prarastų ir tuos kelis ministrų portfelius, kuriuos turi, ir postus Seimo daugumoje“, – sakė A.Krupavičius.