Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Naudota technika: tarp pelno ir bankroto

Prieš 15–20 metų iš tuometinės ES kartais sulaukdavome nesavanaudiškos paramos. Šiuo metu iš remiamųjų tapome konkurentais, todėl kolegos ES rinkoje vis dažniau taiko mūsų pačių patarlę: „Gyvenkime kaip broliai, bet rokuokimės kaip žydai“. Tokia padėtis dabar susiklostė ES rinkoje ieškant nišos naudotai žemės ūkio technikai.

Pasenusią techniką perveš į Lietuvą

Į „Valstiečių laikraščio“ akiratį pateko vienas stambiausių žemės ūkiui skirtų leidinių Danijoje – „Maskinbladet“. Leidinys populiarus, į jo internetinį puslapį kasdien vidutiniškai užsuka apie 600 tūkst. skaitytojų. Įdomu, kad nuo šių metų birželio pradžios „Maskinbladet“ pasipylė žemės ūkio technika prekiaujančių kompanijų raginimai šalies ūkininkams per artimiausius metus, iki 2020-ųjų, t. y. iki naujojo ES paramos laikotarpio pabaigos, pasikeisti žemės ūkio techniką, ypač traktorius. Danijoje žinomos kompanijos „Semler Agro“ vienas iš pardavimų vadovų Larsas Frederingas Henningsenas birželio 12 d. minėtame leidinyje išspausdintame straipsnyje džiaugsmingai paskelbė apie strateginius kompanijos planus.

Mes suradome gerą sprendimą – šalies ūkininkus aprūpinsime nauja ir našia technika, kuri atitiks šių dienų reikalavimus ir suteiks galimybę konkuruoti ES rinkoje. Be to, įsipareigosime šią techniką nupirkti po 5–7 metų. Taigi mes išvalysime savo šalies rinką ir sukursime erdvę naujai technikai ir naujoms technologijoms diegti“, – džiaugėsi L.F.Henningsenas, primindamas, kad naudota technika prekiaujanti antrinė kompanija jau įsteigta Kaune.

[caption id="attachment_63377" align="alignnone" width="300"]Larsas Frederingas Henningsenas Larsas Frederingas Henningsenas[/caption]

Nesėkmės Lietuvoje atveju danai numatė ir atsarginius variantus. Tokiu atveju naudotą techniką jie bandytų parduoti Latvijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Beje, antrinė „Semler Agro“ bendrovė Lietuvoje pirmiausia siūlys įsigyti naudotus „John Deere“ traktorius ir „Vaderstad“ žemės dirbimo įrangą.

Ar nukirto interesų šaknis?

Straipsniai Danijos žiniasklaidoje pasirodė, kai Lietuvoje virė diskusijos dėl galimybės jauniesiems ūkininkams įsigyti naudotą žemės ūkio techniką už ES ir valstybės paramą. Vieša paslaptis, kad Seime, į kurį šį kartą pateko kaip niekada daug su žemės ūkiu susijusių asmenų, buvo ir tokių, kurie anksčiau patys prekiavo naudota technika ar turėjo tokių įmonių akcijų. Niekas negali garantuoti, kad jiems pavyko nukirsti interesų šaknis. Apie tokią tikimybę ne kartą yra užsiminęs ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius. Tačiau parlamentaras viešai nenorėjo pagarsinti kolegų pavardžių. „Jūs tikriausiai žinote, apie kuriuos asmenis kalbu“, – sakė jis. Tikėkimės, kad tokią informaciją turi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Taigi, ar tikrai atsitiktinai straipsniai Danijos žiniasklaidoje pasirodė kaip tik tą pačią savaitę, kai Lietuvoje buvo patvirtintos įgyvendinimo taisyklės pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, kuriose buvo nurodyta, kad tinkamos investicijos yra ir naudoti traktoriai?

Lobistai paliko pėdsaką

Suomijos kompanijos „Valtra“ traktoriais Lietuvoje prekiaujančios UAB „Rovaltra“ direktorius Romualdas Trainaitis mano, kad versle atsitiktinumų nebūna. „Iš savo patirties pastebėjau – jeigu valdžia priima prieštaringą sprendimą, tai paieškojęs visada surasi juo suinteresuotų asmenų. Todėl danų iniciatyva manęs nenustebino. Belieka tik nustatyti, ar danai tokius planus puoselėjo prieš ar jau po Kaimo plėtros programos papildymo?“ – teigė jis.

[caption id="attachment_63381" align="alignnone" width="300"]Romualdas Trainaitis Romualdas Trainaitis[/caption]

Pasak R.Trainaičio, kitų šalių lobistai paliko pėdsaką, nes numatytas reikalavimas, kad jaunojo ūkininko įsigyjamas naudotas traktorius anksčiau nebūtų pirktas naudojantis ES fondų lėšomis.

Šis barjeras skirtas Lietuvos vidaus rinkai, o danai jį įveikė vienu šuoliu – traktoriai bus parduodami per tarpininkus, kurie pateiks dokumentus, kad traktoriai įsigyti nepasinaudojus ES parama. Patikrinti tokios informacijos neįmanoma, nes tikruosius duomenis apie gautą paramą gali turėti tik pirmasis traktoriaus savininkas, nors ir jis turi teisę jų neatskleisti“, – aiškino R.Trainaitis.

Juo labiau kad tokia apskaita tvarkoma ne visose ES šalyse. Sunku patikėti, kad ją įteisintų Lietuvos pageidavimu.

Tarp džiaugsmo ir bankroto

Lobistų pėdsakus įžvelgia ir Kupiškio rajone ūkininkaujantis Zigmantas Aleksandravičius. „Grupė draugų surado grupę ūkininkų (juos būtų galima pavadinti naiviais idiotais), juos nuvežė į susitikimus su politikais ir pakuždėjo į ausį, ką jiems reikia sakyti“, – aiškino jis.

Todėl negalima kaltinti dabartinio žemės ūkio ministro B.Markausko, kuris pakeitė nuomonę po ūkininkų ir politikų organizuotų grupių spaudimo.

Prieš 15–20 metų naudotos technikos reikėjo, tačiau ir tada stengiausi tokios nepirkti. Nepatariu jos pirkti ir šiais laikais. Dievas mums duoda tiek mažai laiko derliui nuimti. Jeigu suspėsi, džiaugsiesi, o jeigu technika suges, gali ir bankrutuoti“, – sakė Z.Aleksandravičius.

Ūkininko argumentus patvirtina ir Eurostat duomenys apie žemės ūkio darbų našumą. Štai pagal BVP vienam darbuotojui 2015-aisiais Lietuva vilkosi ES pabaigoje – 5 651,7 euro per metus, aplenkdama tik Bulgariją, Rumuniją, Kroatiją, Lenkiją ir Latviją (Danijoje – 47 456 eurai). Pagal žemės ūkio produkciją, tenkančią 1 hektarui žemės ūkio naudmenų – 869 eurai, mūsų šalis aplenkė tik Rumuniją ir Latviją (Danijoje – 3 917 eurų).

Piktnaudžiavimo schema Aukštas pareigas einantis Žemės ūkio ministerijos tarnautojas „Valstiečių laikraščiui“ papasakojo, kaip ketinama piktnaudžiauti galimybe gauti ES paramą už naudotą techniką: „Į Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros akiratį pateko keli atvejai, kai norima gauti paramą už naudotą traktorių, nors jis iš tikrųjų turėtų likti tame pat ar kaimyniniame ūkyje.“ Schema paprasta. Pavyzdžiui, Jonas Jonaitis pasirašo pardavimo sutartį su technika prekiaujančia firma, o ši 7 metų sulaukusį traktorių parduoda jo sūnui, jaunajam ūkininkui. Taigi iš tikrųjų traktorius lieka Jono Jonaičio ūkyje, o pinigai patenka į jaunojo ūkininko sąskaitą. Bet ar pateks, kai tokia schema atskleista? Šiuo atveju nepateks. O jeigu kitais atvejais ir pateks, tai anksčiau ar vėliau paramą gavęs asmuo turės ją grąžinti, ir tiek tėvas, tiek sūnus susigadins ne tik savo reputaciją, bet ir praras galimybę ateityje pasinaudoti ES parama“, – tikino tarnautojas. Tačiau turime pripažinti, kad būtent dėl tokių atvejų galimybė už ES paramą įsigyti naudotą žemės ūkio techniką gali būti sužlugdyta. Pirmasis šaukimas jau įvyko, o antrojo gali ir nebūti. Niša naudotai technikai išliks Suomijos „Konekesko“ grupės antrinės įmonės UAB „Konekesko Lietuva“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius Virginijus Apšega abejoja tokios danų iniciatyvos sėkme Lietuvoje. Apie našesnį darbą galvoja ne tik danai, bet ir lietuviai, o su naudota 7–10 metų technika negalėsi konkuruoti. Tačiau kol kas rinkoje dar yra naudotos technikos poreikis. Ne paslaptis, kad danų taktikos laikomės ir mes – iš savo klientų irgi superkame naudotą techniką, ją remontuojame ir apie 60 proc. parduodame Lietuvoje, o likusią dalį išvežame į Ukrainą, Rusiją, Moldovą ir net į Lenkiją bei Suomiją“, – sakė V.Apšega. Kolegai iš esmės pritarė ir AB „Lytagra“ komercijos direktorius Ugnius Stančiauskas: „Nors, remiantis registro duomenimis, Lietuvoje vis dar perkama naudota technika, bet žinau, kad šiuolaikiniam ūkininkui prasto daikto neįsiūlysi. Stambieji ūkiai renkasi tik naują techniką, vidutinio dydžio – naują arba nedaug naudotą techniką. Taigi, jeigu danai tikisi čia gabenti pasenusią techniką, šis verslas jiems nepasiseks.“ Beje, danų taktiką seną techniką pakeisti nauja taiko ir „Lytagra“.

Rizika brangiai kainuoja

Vincentas Macijauskas 3

Vincentas Macijauskas, ūkininkas iš Raseinių rajono

Pasimokiau iš savo klaidų. Prieš 4 metus susigundžiau nusipirkti naudotą krautuvą JCB. Į pagalbą pasikviečiau techniką išmanančius specialistus – kiek buvo įmanoma, jie apžiūrėjo. Nuspirkęs krautuvą juo džiaugiausi gal tris mėnesius, o paskui pasipylė gedimai. Kiek detalių, kiek mazgų reikėjo pakeisti, jau nebegalėčiau ir pasakyti, bet žinau viena – per kelerius metus suplojau tiek pinigėlių, kiek būtų kainavęs naujas krautuvas. Tada prisiekiau niekada nebekartoti tokios klaidos. Kaimynas ūkininkas irgi susigundė: įsigijo naudotą „Case“ traktorių, bet iš Šiaulių nespėjo pasiekti savo ūkio Raseinių rajone – variklis užspringo. Žinoma, įmanoma ir gerą naudotą daiktą nusipirkti, bet minėti atvejai rodo, kad rizika gali brangiai kainuoti. Prisimenu, prieš 20–25 metus vakarietiškos naujos technikos mes tikrai neturėjome galimybių įsigyti, tačiau tie laikai jau praėjo.

Nenaši technika ir konkurencija

A.Kliunka

Antanas Kliunka, buvęs žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Kotenas“ direktorius

Prieš 15–18 metų daug bendravau su Danijos žemės ūkio verslininkais, todėl labai gerai pažįstu šią valstybę. Tada, mums dar tik ruošiantis stoti į ES, jie daug pagelbėjo, tačiau galiu patikinti, kad tai darė ne iš geros valios, bet finansinių paskatų vedami. Skandinavijos šalys buvo tarsi pasiskirsčiusios Baltijos šalis. Mus daugiau prižiūrėjo Danija, nors finansinę paramą Briuselis skyrė ne tiesiogiai, o per Danijos ūkininkų, verslininkų ar konsultavimo organizacijas. O mes gaudami paramą džiaugdavomės ir sakydavome, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Tokie buvo pirmieji mūsų žingsniai. Suprantu, kad ir dabar yra sunkiai besiverčiančių nedidelių ūkių savininkų, kurie negali įpirkti naujos technikos. Kitas klausimas, ar naudodami nenašią seną techniką jie sugebės rinkoje konkuruoti ir atsistoti ant kojų? Tačiau ant danų neturėtume pykti, nes mes patys panašiai elgiamės. Mano žiniomis, kai kurios mūsų kompanijos naudotą techniką parduoda toliau į Rytus, pavyzdžiui, ukrainiečiams.

Naudotos technikos perteklius

Andrėjus Jakas

Andrejus Jakas, Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos prezidentas

Supraskime danų ketinimus, nes visose ES šalyse yra naudotos technikos perteklius, ją vis sunkiau parduoti. Mano žiniomis, net Lietuvos įmonėms sunku parduoti vidaus rinkoje naudotą techniką. Ar todėl, kad rinkoje pasirodė danai? Priežastys tikrai kitos. Per 15–20 metų Lietuva labai pasikeitė, dabar ūkininkai technikos turi pakankamai, todėl seno laužo jiems neįkiši. Kita vertus, šiais laikais ūkininkai ieško visų įmanomų rezervų didinti darbų našumą, o turėdamas seną techniką efektyviai negalėsi dirbti – konkurentai tave aplenks. Todėl manau, kad lietuviai ūkininkai nesusigundys danų vilionėmis. Atsinaujinti nori ne tik danai, bet ir lietuviai ūkininkai. Lietuvoje priimtas sprendimas jauniesiems ūkininkams skirti ES ir valstybės paramą naudotai technikai įsigyti, manau, yra laikinas, tik iš bėdos, nes apskritai liko nedaug ES paramos lėšų.
Rekomenduojami video