Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Narkotikų versle – vis tos pačios pavardės

Lietuvos apeliacinio teismo (LApT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija paskelbė nuosprendį Lapinų nusikalstamo susivienijimo, kurio pagrindinė nusikalstama veika buvo neteisėtas disponavimas labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, byloje. Teismas neišteisino nė vieno nusikalstamo susivienijimo nario, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš dalies buvo pakeistas.

Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas (VAT) nuosprendį paskelbė 2014 metų gegužės 22-ąją. VAT šią bylą nagrinėjo beveik trejus metus, o ilgas nuosprendis buvo surašytas į 500 puslapių. Kadangi VAT išteisino net 7 kaltintus narkotikų platintojus, o ir kai kuriems kitiems, prokurorų manymu, skyrė per švelnias bausmes, todėl prokuratūra nuosprendį apskundė. Jį skundė ir dalies nuteistųjų gynėjai.

Tuomet LApT bylą nagrinėjo ilgiau nei dvejus metus ir neseniai VAT nuosprendį iš dalies panaikino, iš dalies pakeitė. Naujojo nuosprendžio tekstas – net 200 lapų. Vien jo santrauką ir sprendimų motyvus teisėja Laima Garnelienė, pirmininkavusi kolegijai, skaitė apie 2 valandas.

LApT nuosprendis gal kiek ir palankesnis teisiamiesiems bei jų gynėjams, nes dalis kaltinimų iš nuosprendžio pašalinta kaip neįrodyti. Tačiau LApT sutiko, kad egzistavo nusikalstamas Lapinų susivienijimas, kuris veikė aukščiausiu organizuotu lygiu. Taip pat LApT tik patvirtino VAT išvadą, jog nusikalstamam susivienijimui vadovavo Tomas Čaikauskas, Karolis Lenkovskis ir Stanislovas Romeika, tad bausmių dydžio jiems nepakeitė, nors jų gynėjai prašė išteisinti. Taigi T. Čaikauskas, dar žinomas kaip Čaika, ir K. Lenkovskis (slapyvardžiai Šufletka, Štanga, Čiunga) kalės po 15 metų, o S. Romeika (Stasik arba Skupuolis) – 13 metų.

Neišteisino nė vieno

Visiems kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, kuriuos nuteisė VAT, paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis, nė vienas iš jų neišteisintas, nors nuteistieji ir jų gynėjai to prašė.

Į gerąją pusę pasikeitė Karolio Vaitekūno padėtis – jam bausmė nuo 8 metų sumažinta iki 5 metų. Nustatyta, kad jis nežinojo, kad nusikalstamas susivienijimas disponavo ginklais ir šaudmenimis. LApT teisėjų kolegija K. Vaitekūno veiką, kvalifikuotą pagal BK 249 str. 2 d., perkvalifikavo pagal BK 249 str. 1 d. K. Vaitekūnui nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, todėl, įskaičiavus šį laikotarpį, laikoma, kad bausmę jis yra atlikęs.

O štai Antonui Ščesnovičiui nepasisekė – LApT sutiko su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad šis vyras neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl jo veiką, VAT kvalifikuotą pagal BK 260 str. 1 d., perkvalifikavo pagal BK 260 str. 3 d. ir padidino laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 11 metų. Panašiai atsitiko ir Aleksandrui Romanovskiui, kurį VAT buvo išteisinęs. LApT pripažino jį kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti) ir už šią veiką paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus su kitomis bausmėmis iš viso A. Romanovskis kalės 8 su puse metų.

Daugiau nenusikalto

LApT, atsižvelgdamas į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau nei 7 metai, visai grupei nuteistųjų atidėjo bausmės vykdymą. Pirmiausia tiems, kurie nusikaltimus padarė būdami nepilnamečiai. Tai – Dariušui Filipovui ir Artūrui Ptaškinui, kuriems VAT buvo skyręs po pusantrų metų nelaisvės ir Mariui Radzevičiui, kurį pirmosios instancijos teismas buvo nuteisęs kalėti 4 su puse metų. Bausmės vykdymas taip pat atidėtas Karoliui Malinovskiui, Artūrui Sobolevskiui, Miroslavui Grakui, Dmitrijui Sokolovui, nes po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 metų kovo 24 dieną įsigaliojo BK 75 str. 1 d. pakeitimas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems vieną ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Visiems jiems VAT buvo skyręs kalėti po 2 su puse metų.

Teismas konstatavo ir tai, kad nuo šių asmenų nuskalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei 7 metai, o per tą laiką nė vienas jų nepadarė naujų nuskalstamų veikų, administracinių pažeidimų, sukūrė šeimas, turi mažamečių vaikų, mokosi, dirba, charakterizuojami teigiamai.

Ginkluoti ir pavojingi

Stiprus smūgis Lapinų grupuotei buvo suduotas 2009-ųjų pabaigoje ir 2010-ųjų pradžioje. Tuomet teisėsaugininkai per kelias operacijas sulaikė 55 asmenis, tarp jų – du nepilnamečius ir kelias narkotikus platinusias jaunas moteris. Grupuotės narių amžiaus vidurkis buvo apie 30 metų.

Sulaikymo operacijose dalyvavo „Aro“ pareigūnai, nes buvo žinoma, kad nusikaltėliai yra ginkluoti ir gali priešintis. Bet viskas vyko sklandžiai. Antrankiai narkotikų prekeiviams buvo uždėti šiems nė nespėjus mirktelėti.

Atlikus kratas sulaikytųjų namuose, buvo rasta daug pinigų, aptikta nemažai narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat 15 įvairių šaunamųjų ginklų ir apie 120 šovinių. Kaip teigė prokurorai, renkant pirminius šios gaujos nusikaltimų įrodymus, ypač svarbus buvo policijos kinologų darbas. Jų dalyvavimas atliekant kratas ir ieškant narkotikų privertė ne vieną patyrusį nusikaltėlį pajusti artėjant neišvengiamą atpildą.

Teisėsaugos kampanija prieš Vilniaus narkomafiją buvo suskirstyta į du ikiteisminius tyrimus. Abi bylos pirmosios instancijos teismuose jau išnagrinėtos. LApT dabar išnagrinėjo bylą, kurioje kaltinimai buvo pareikšti 33 gaujos nariams. Jie buvo kaltinami, kad organizavo ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo bei dalyvavo jo veikloje, be to, dėl savanaudiškų paskatų įvykdė tyčinį nužudymą, neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių bei narkotinių medžiagų kiekiu, pagrobė narkotinę medžiagą, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, neteisėtai, panaudodami fizinį smurtą, atėmė žmonėms laisvę, neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sugadino svetimą turtą, prievartavo turtą, sukčiavo ir padarė kitų nusikalstamų veikų.

Įtariamieji buvo kaltinami tuo, kad, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, per kelerius metus išplatino apie 63 kilogramus amfetamino ir metamfetamino, apie 10 kilogramų kanapių ir jų dalių. Taip pat į nelegalią narkotikų rinką dėl šios gaujos veiklos pateko apie kilogramą kokaino, maždaug 400 gramų heroino ir per 13 000 psichotropinio poveikio tablečių.

Vadas – nesugaunamas

Lapinų grupuotė kadaise perėmė nuteistos Lopo gaujos tinklą. Kai kurie anos gaujos smulkūs narkotikų prekeiviai taip ir liko neišaiškinti, o kai kurie – buvo nuteisti tik minimaliomis bausmėmis, tad jie nė nesirengė mesti savo pelningo „amato“. Tarp tokių buvo ir Justinas Belousovas-Lapinas, šią pravardę įgijęs dėl sugebėjimo visada pasprukti iš policijos nagų. Tai vienas talentingiausių konspiratorių. Kol kas grupuotės vadeiva ir dabar slapstosi nuo policijos. Prokurorai nežino net kurioje šalyje gali būti J. Belousovas. Jam sulaikyti išduotas Europos arešto orderis.

Lapino ambicijos buvo panašios į Lopo – valdyti visos Lietuvos prekybą kvaišalais. Pradžia buvo sėkminga. Pareigūnai turėjo operatyvinių duomenų, kad savo padėjėju Lapinas paskyrė Genriką Šafranovičių-Genačką ir su juo 2002-ųjų pabaigoje sukūrė platų prekeivių tinklą. Tačiau teismams nepakako duomenų nuteisti šį vyrą. Tiek VAT, tiek LApT teisėjų kolegijos G. Šafranovičių išteisino neįrodžius nei to, kad jis buvo gaujos organizatorius, nei kad dalyvavo įvairiuose nusikaltimuose.

Turėjo atidirbti

Apie gaujoje galiojusias nerašytas taisykles VAT teismo posėdyje papasakojo su teisėsaugininkais sutikęs bendradarbiauti buvęs gaujos narys Dmitrijus Jagela. Tiesa, parodymus jis davė ne teismo salėje, o nuotoliniu būdu – iš Policijos departamento kabineto. Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (BPK 279 str. 6 d.).

Pasak šią bylą nagrinėjančios VAT teisėjų kolegijos pranešėjo Arūno Kisieliaus, sudaryti liudytojui sąlygas parodymus duoti tiesiogiai nedalyvaujant teismo posėdyje buvo nutarta prokurorams gavus D. Jagelos prašymą. Vyras nuogąstavo dėl savo saugumo, nes buvo gavęs grasinimų susidoroti su juo bei jo šeima.

Jagelą į grupuotės veiklą įtraukė Andrejus Denisas-Chirurgas (nuteistas kitoje Lapinų byloje 14 metų nelaisvės), su kuriuo jį Alytaus pataisos namuose supažindino kartu kalėjęs vienas nuteistasis. D. Jagela, vos išėjęs iš kalinimo įstaigos ir pardavęs kelias narkotikų dozes, įkliuvo pareigūnams ir vėl atsidūrė „zonoje“. Tik šį kartą – Marijampolėje. Čia kalėti jam buvo jau lengviau, nes gaujos nariai nepaliko nelaimėje jų neįdavusio bendražygio – D. Jagela buvo remiamas finansiškai, o kai išėjo į laisvę, jam buvo surastas butas, duota pinigų. Suprantama, už tai vyras turėjo atidirbti.

„Važiavome į poligoną pašaudyti. Paskui jis man davė 400 ekstazio tablečių ir liepė jas paslėpti, – teisme iš ekrano sklido liudytojo balsas. – Gal po savaitės Chirurgas paskambino ir liepė tabletes atvežti. Kadangi aš iškart negalėjau atvažiuoti, tai jis paskambino vėliau ir paklausė, kur esu. Kai pasakiau, kad Lazdynuose, prie buvusio kino teatro, netrukus prie manęs privažiavo Genrikas Lisovskis. Jis nuvežė mane į mišką, ir ten jie sumušė mane už nepaklusnumą – esą dėl mano kaltės neįvyko naudingas sandėris.“

Kliūdavę visiems. Sykį Antonas Ščesnovičius buvo sumuštas už tai, kad iškviestas pavėlavo atvažiuoti. O pavėlavo net ne dėl savo kaltės, bet dėl ryšio sutrikimo, nes SMS žinutę su nurodymu atvažiuoti jis gavo keliomis valandomis vėliau. Tačiau to niekas nesiaiškino. Pavėlavai – atsakyk.

Griežta konspiracija

Lapino grupuotė daugiausia veikė Vilniuje ir jo apylinkėse. Kiekvienas gaujos narys turėjo savo pareigas: vieni ieškojo narkotikų tiekėjų, kiti – klientų, treti platino mažesniais kiekiais – kiekvienas savo teritorijoje. Platinamų kvaišalų asortimentas buvo labai įvairus. Pardavėjai sugebėdavo patenkinti ir reikliausio kliento norus. Reikia heroino – prašom, pageidaujate „žolytės“ – jokių problemų, trokštate kokaino – tuoj bus. Svarbu tik – turėti pinigų ir laiku atsiskaityti.

Gaujos nariai laikėsi griežtos konspiracijos. Kiekvienas žinojo tik savo tiesioginį viršininką, su kuriuo nuolat palaikė ryšį, iš kurio gaudavo nurodymus ir kuriam turėjo atsiskaityti. Kas buvo jo viršininko viršininkas, jis net nenutuokdavo ir apie tai net negalėdavo klausinėti, nes kiekvienas nereikalingas klausimas galėdavo sukelti įtarimą, jog esą dirbama konkurentui arba policijai. Grupuotės vadai važinėjo naujausiais automobiliais, mėgavosi prabanga.

Laikantis griežtų konspiracijos taisyklių, grupuotėje buvo naudojami slapti mobiliojo ryšio abonentiniai numeriai, kurie buvo nuolat keičiami. Kad išvengtų sekimo, grupuotės nariai patys rinkdavosi galimų policijos automobilių valstybinius numerius, klausėsi pareigūnų pokalbių.

Kaltas tik vienas

Būta ir nužudymų. 2009 metų sausio 8 dieną Telšių rajone, prie Rainių kančios memorialo, buvo nužudytas Linas V., dar dviem asmenims neteisėtai atimta laisvė, šaunamuoju ginklu sugadintas jų turtas. Šiais nusikaltimais įtarti Tomas Čaikauskas-Čaika, Karolis Lenkovskis-Šufletka, Stanislovas Romeika-Stasikas ir Genrikas Lisovskis-Gena arba Chotabičius. Jie nuvyko į Telšius, kad susigrąžintų pinigus už narkotikų pardavimą. Telšiškiai buvo sugrūsti į automobilį ir vežiojami po rajoną. Vieną jų Lapinai paleido už 26 kilometrų, kitą nuvežė daugiau nei 50 km, o trečiajį – nužudė. LApT nusprendė, kad už nužudymą turi būti nuteistas tik S. Romeika, kuris peiliu sudavė mirtiną smūgį. Kitiems kaltinimai dėl nužudymo panaikinti.

Lisovskiui, kuriam VAT buvo skyręs 13 metų laisvės atėmimo bausmę, išteisinus jį dėl žmogžudystės ir kūno sužalojimų, LApT skyrė tik 2 metus ir 10 mėnesių. Tai ne vienintelė jo pergalė. Jis šiomis dienomis Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) laimėjo bylą prieš Lietuvą. EŽTT pripažino, kad Lietuva pažeidė vilniečio teises, nes per ilgai laikė už grotų ir priteisė jam 4700 eurų. G. Lisovskis prašė gerokai daugiau – net 100 000 eurų.

Nušovė baikerį

Laimiui Barauskui LApT paliko 11 metų, Olegui Diatlovui – 10 metų laisvės atėmimo bausmes. Andrejui Kutko ir Marjanui Blaževičiui buvo skirtos 8 su puse metų laisvės atėmimo bausmės. Pusmečiu mažiau – 8 metus – kalės Ramūnas Pranaitis, o 7 su puse – Igorins Irikinas ir Domas Ereminas. Kšištofui Šafranovičiui teismas skyrė 5 metus nelaisvės.

Beje, O. Diatlovas neseniai VAT dar buvo nuteistas dėl 2005 metais Vilniuje įvykdyto baikerio nužudymo – jam buvo skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Šios bylos duomenimis, 2005 metų vasario 22-osios vakarą Vilniuje, Naugarduko gatvėje, prie parduotuvės „Saulutė“, buvo nužudytas Lukas Ž. (33 m.), dirbęs Lietuvos kino studijoje ir Oskaro Koršunovo teatre bei ėjęs sostinės baikerių klubo „Vidurnakčio varnai“ prezidento pareigas. Jaunas vyras tą vakarą atvyko prie parduotuvės juodu automobiliu ir jame laukė, kol jo draugė parduotuvėje išsirinks prekių. Tuo metu atžirgliojo O. Diatlovas. Ar jam nepatiko automobilio spalva, ar markė, ar šiaip ko užsirūstino, bet priartėjęs jis spyrė į mašinos ratą ir ėmė  plūstis. Lukas išlipo iš mašinos ir pavadino O. Diatlovą „koziolu“. Tai, matyt, labai įžeidė ne kartą teistą vyrą – jis, išsitraukęs ginklą, šovė.

Lukas mirė vežamas į ligoninę, tačiau dar spėjo pasakyti, kad į jį šovė kažkoks praplikęs, žalia striuke vilkintis vyras. Po kelių savaičių policijos pareigūnai sulaikė netoli nusikaltimo vietos gyvenantį O. Diatlovą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, pritrūkus įrodymų, po penkių mėnesių buvo nutrauktas.

Tačiau pareigūnai bylos neužmiršo ir po kruopelytę rinko įrodymus. Atsirado liudytojų iš O. Diatlovo aplinkos, kurie pasakojo, kad šis prašęs paliudyti, jog tuo metu, kai buvo nušautas baikerių klubo prezidentas, jis buvo bilijardinėje. Tuomet byla buvo atnaujinta ir perduota VAT. Teisme išgirdęs, kad jam skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, O. Diatlovas pasipiktino: „Nuosprendžio nesupratau, nes aš nieko nepadariau. Byla jau buvo nutraukta, o dabar sufabrikuota be jokių įrodymų“.

Šį VAT nuosprendį O. Diatlovas apskundė ir... laimėjo. LApT O. Diatlovą išteisino. Tuomet jau skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) parašė Vilniaus apygardos prokuratūra. LAT, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal kasacinį skundą, panaikino LApT nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Antrą kartą LApT bylos nagrinėjimo ėmėsi Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo Valdimaras Bavėjanas. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir atmetusi O. Diatlovo skundą paliko galioti nuosprendį, kuriuo jam buvo skirtas 13 metų laisvės atėmimas.

Triuškina grupuotes

Taigi dabar jau išsklaidytas, kaip manoma, vienas didžiausių Vilniuje ir jo apskrityje veikusių nusikalstamų susivienijimų, nors ir nesulaikytas grupuotės vadeiva Lapinas.

Už šios grupuotės sutriuškinimą Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) darbuotojai pripažinti Metų sekliais. Jie apdovanoti Seime vykusiame LKPB 10-mečiui skirtame minėjime.

Nors už narkotikų kontrabandą ir prekybą teismai skiria pačias didžiausias bausmes, tačiau nusikaltėlių tai neatbaido. Šiame nelegaliame versle besisukantys didžiuliai pinigai gundo rizikuoti ir tuos, kurie jau ne kartą teisti už panašius nusikaltimus.

Kadangi narkotikų vergai be kvaišalų būti negali, tai žaibiškai visą Lapino grupuotės klientūrą perėmė naujai susikūrusi Bielo ir Demono – Edgaro Dančenkovo ir Dmitrijaus Kravcovo vadovaujama grupuotė, organizavusi heroino ir metamfetamino platinimą Vilniaus mieste. Tačiau pareigūnai šį kartą ilgai nedelsė. Per parengtą operaciją už grotų vėl buvo sukišta apie 50 žmonių. Daugelio jų pavardės eina iš bylos į bylą. Tarp teisiamųjų – Remigijus Byčius, Genrikas Šafranovičius, Jevgenijus Levickis, Marekas Gečis, Gintaras Bitkauskas, Tadeušas Iliminovičius ir Darius Pavlovskis.

Po masinių sulaikymų prireikė dar nemažai laiko, kad didelės apimties bylos medžiaga būtų perduota į teismą. Teisminis nagrinėjimas vyksta jau treji metai, bet kol kas pabaigos dar nematyti. Byla, kaip ir kitos panašaus pobūdžio bylos, rutuliojasi vangiai dėl nuolatinio kaltinamųjų advokatų užimtumo bei pačių kaltinamųjų, kurie palikti laisvėje laukti verdikto, dažno nedalyvavimo teismo posėdžiuose.

 

Žilvinas VIZGIRDA

 

Rekomenduojami video