Prognozuojama, kad iki 2050 m. maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs daugiau nei du kartus. Atitinkamai didės ir maisto kokybės bei saugos reikalavimai. Todėl ekonomistai neabejoja, kad žemės ūkio verslas bus vienas perspektyviausių sektorių investuoti ir mokslo inovacijų niša. Tad ir Lietuva, jei jai aktualu kurti ir išlaikyti konkurencingą žemės ūkį, negali likti nuošalėje – turime rengti įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistus, sugebančius kurti ir praktiškai taikyti pažangiausias technologijas, juolab kad mūsų ūkiuose jos jau ir dabar yra naudojamos.

Technika stebina galimybėmis

Šalies žemės ūkio verslo sektoriui specialistus rengiančio Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius prof. Antanas Maziliauskas sako, kad pasaulyje auga ne tik maisto produktų paklausa, bet ir poreikis mažinti gamybos išlaidas, tausoti gamtos, energetinius ir įvairius kitus išteklius, eikvojamus žemės ūkyje. „Į žemės ūkio verslą neatsitiktinai veržiasi išmaniosios technologijos, paremtos naujausiomis informatikos, fizikos, chemijos, agronomijos žiniomis. Sakyčiau, kad Lietuvos žemės ūkio informacinėse duomenų bazėse jau šiandien įdiegta bene daugiausia išmaniųjų technologijų. Žemės ūkio verslas tampa vienu perspektyviausių sektorių informacinių technologijų bei robotikos specialistams“, – šalies darbo rinkai atveriamas naujas nišas komentuoja pašnekovas.

Pasak A.Maziliausko, kasmet vis labiau stebina ir ASU teritorijoje vykstančių tarptautinių žemės ūkio parodų eksponatai. Neseniai vykusioje didžiausioje Baltijos šalyse žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2017“ buvo plika akimi matyti žemės ūkio sektoriaus pažanga. „Šiuolaikinės technikos galimybės pribloškia. Tarkime, modernaus kombaino pjaunamoji tokia lanksti, kad gali puikiai kopijuoti žemės kontūrą, o 36 m pločio purkštuvas išlaikyti pusiausvyrą, važiuodamas kalvota vietove. Ką jau kalbėti, kad tokią techniką, dirbančią netgi kitos valstybės teritorijoje, specialistas gali valdyti iš savo biuro. Ne mažiau unikalių dalykų įdiegta ir gyvulininkystės srityje. Kitaip tariant, kur šiandien pažiūrėsi – visur modernios technologijos“, – reziumuoja A.Maziliauskas.

Antanas Maziliauskas

Nanotechnologijos naudojamos

Vis dėlto bene labiausiai stebinantis faktas – sėkmingas nanotechnologijų taikymas Lietuvos ūkiuose.

„Terminas „nanotechnologija“ daugeliui skamba mistiškai. Žinome, kad šluostė su nanodalelėmis puikiai valo paviršius, kad sportininkams skirti drabužiai su tokiomis dalelėmis lengvai slysta vandeniu. Nanotechnologijos jau yra realybė ir žemės ūkyje. Jos gali padėti rasti sprendimą, kaip kuo efektyviau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis gauti gerą derlių, nes grūdų eksporto rinkose konkurencija nuolat auga ir brangių grūdų netolimoje ateityje niekam nereikės“, – neabejoja trąšomis ir žemės ūkio kultūrų sėklomis prekiaujančios įmonės „Scandagra“ pardavimo vadovas Eduardas Kapralovas.

Pasak jo, augalai, kaip ir įtemptu ritmu gyvenantys žmonės, nuolat patiria stresą dėl šalčio, sausros ar lietaus pertekliaus, todėl ir jų imuninę sistemą tikslinga sustiprinti geležimi, magniu, manganu, selenu bei kitais mikroelementais. Efektyviausios šiuo atveju yra naujos trąšos, sukurtos pasitelkiant nanodaleles. Didžiausias jų privalumas – dėl ypač mažo (iki 40 nm) elementų dydžio 99 proc. produkto patenka į augalą iš karto. (Vienas nm yra milijardinė vieno metro arba milijoninė vieno milimetro dalis.)

„Pernai mikroelementinės trąšos „Nanoplant“ buvo taikytos 40 tūkst. ha pasėlių plote. Gauti rezultatai pranoko žemdirbių lūkesčius. Šių trąšų pakanka tokio mažo kiekio, kad, sakytum, tai prieštarauja žinomiems agronomijos dėsniams. Tačiau suprantant, kaip nanotechnologijos veikia, šis faktas nestebina. Vaizdžiai tariant, drambliui nužudyti nereikia kilogramo nuodų – pakanka vieno viruso“, – nanoproduktų savybes komentuoja E.Kapralovas.

„Scandagros“ ekspertas Giedrius Adomaitis pasakoja, kad šiuolaikinės technologijos leidžia beveik visus metalus suskaldyti iki nanodalelių, tačiau iškyla problema juos tokio pavidalo išlaikyti vandens tirpale. Todėl laboratorijos paprastai laiko paslaptyje, iš kokių polimerinių medžiagų gaminamas nanodalelių apvalkalas. „Žinoma tiek, kad polimero pagrindą sudaro krakmolas, tačiau vien jis vandenyje taip pat ištirptų“, – nanomedžiagų kūrimo ypatumus komentuoja „Scandagros“ atstovas. Jo teigimu, šioje srityje atsiranda daug galimybių pasireikšti ir jaunajai Lietuvos mokslininkų kartai.

Nauda abejonių nekelia

Pažangų augalininkystės krypties ūkį Jonavos r. puoselėjantis Rimantas Kubiliūnas – vienas iš pustrečio šimto Lietuvos ūkininkų, pernai praktiškai išbandžiusių pasitelkiannt nanodaleles pagamintas trąšas ir dalyvavusių tyrime, kurį atliko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai. Jo teigimu, efektas buvo akivaizdus. „Pernai pavasarį labai sunkiai kilo žieminiai rapsai. Vieną 38 ha ploto lauką, iš rudens apsėtą šia kultūra, jau buvau kaip ir nurašęs į nuostolius, tačiau gavau netikėtą pasiūlymą nupurkšti jį nanotrąšomis. Šių trąšų sudėtis, atvirai tariant, nepasirodė kažkuo ypatinga, bet nusprendžiau, kad sugadinti jau vis tiek nėra ko. Tad 15 ha lauko nupurškiau, o kitą dalį palikau nepurkštą. Po poros savaičių lauke įspūdis buvo toks, tarsi jį kas būtų perpjovęs pusiau, nes tik nupurkštoji rapsų dalis buvo pakilusi lyg ant mielių. Dar kartą nupurškiau jau visą plotą ir rapsų derlių gavau visai gerą“, – pirmąją savo „pažintį“ su nanotrąšomis šiandien prisimena jonaviškis ūkininkas. Vyras neabejoja, kad, pasaulio rinkose krintant grūdų supirkimo kainoms, naujosios trąšos, stiprinančios žemės ūkio kultūrų imuninę sistemą ir didinančios derlingumą, gali padėti ūkininkams išvengti nuostolių.

320 ha augalininkystės krypties ūkį valdantis R.Kubiliūnas teigia savo ir kolegų veiklos jau nebeįsivaizduojantis ir be įvairių kitokių modernių technologijų. „Tarkime, laukuose dirbantys šiuolaikiniai purkštuvai, tręštuvai valdomi palydovine navigacijos sistema. Tai apsaugo nuo finansinių praradimų, kuriuos tektų patirti, kai technikos posūkių vietose ar laukų pakraščiuose dalis pasėlių liktų nenupurkštų, arba priešingai – būtų nupurkšti du kartus. Kombainuose įdiegta 3 D sistema, kai keičiasi sietų švytavimo kryptys ir ventiliatoriaus sukimosi greitis, leidžia efektyviai kulti grūdus kalvotuose laukuose ir išsaugoti 10 proc. daugiau derliaus“, – pasakoja pašnekovas, teigiantis, kad vienoje komandoje su pažangiai dirbančiais žemdirbiais praktikais šiuo metu drauge darbuojasi ir gausus būrys įvairių sričių mokslininkų, inžinierių technologų, agronomų bei informacinių technologijų specialistų.

Laura Žemaitienė