Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nameliai prie jūros

 Suomijoje kilęs susirūpinimas dėl rusų verslininkų aktyviai supirkinėjamų nekilnojamojo turto objektų prie pat svarbių laivybos kelių šalies pietvakariuose vis dar neatslūgo. Kam rusams prireikė vilų prie jūros?

Turizmas be turistų

Įprastiniai kaltinimai rusofobija, kurių Rusijos valdžios atstovai ir žiniasklaidos priemonės reguliariai pažeria kolegoms kaimyninėse ir ne visai kaimyninėse šalyse, šiandien skamba jau šiek tiek kitaip. Nuoširdaus pasipiktinimo gaidelės po plačiai per visą pasaulį nuskambėjusios buvusio Rusijos karinės žvalgybos pulkininko Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ istorijos jau atrodo nelabai įtikinamai. Nėra dūmų be ugnies, nėra ir rusofobijos be priežasties. Sprendžiant iš publikacijų Suomijos spaudoje, net ir labai gerai su rytiniais kaimynais sugyvenantys suomiai, kurių oficialioji Maskva dar nesiryžta kaltinti rusofobija, ima kasytis pakaušį svarstydami, kuo rusų investuotojus taip traukia nekilnojamasis turtas palei laivybos kelius, vedančius į Turku ir Nantalio uostus.

Ieškoti atsakymo į šį klausimą pabandė ir Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher Zeitung“. Jame rašoma, kad vaizdingi uolėtų pakrančių peizažai Suomijos pietvakarinėje dalyje esančio Turku miesto apylinkėse traukte traukia praleisti čia savaitgalį ar trumpas atostogas. Pavyzdžiui, Paraisten kaime, kuriame dar visai neseniai per nuomos paslaugas teikiančią bendrovę buvo galima internetu išsinuomoti vilą pavadinimu „Villa Ybbersnäs“. Tačiau šie svečių namai, priklausantys bendrovei „Airiston Helmi“, jau nebepriima užsakymų – savivaldybės pareigūnai išsiaiškino, kad ji nebeturi šiai veiklai būtinos licenzijos. Tarp įregistruotų „Airiston Helmi“ veiklos sričių yra turizmas ir prekyba nekilnojamuoju turtu, tačiau dabartinis įmonės vadovas Danas Högströmas – pensijon išėjęs IT specialistas, o Latvijoje gyvenantis jo pavaduotojas taip pat, iš visko sprendžiant, neturi patirties turizmo versle.

Praėjusį rudenį „Villa Ybbersnäs“ ir 17 kitų nekilnojamojo turto objektų atkreipė Suomijos policijos dėmesį: buvo surengta didelio masto operacija, per kurią juose buvo atliktos kratos. Pasak šveicarų dienraščio, Suomijos nacionalinis tyrimų biuras šią operaciją surengė dėl įtarimų plataus masto pinigų plovimu. Privačioje Sekiluoto saloje pareigūnai rado ir konfiskavo 3,5 mln. eurų grynaisiais. Ši valda priklauso Pavelui Melnikovui, Sankt Peterburge gyvenančiam Rusijos piliečiui, taip pat turinčiam ir Maltos Respublikos pasą. Šis žmogus, pasak žiniasklaidos, yra tikrasis „Airiston Helmi“ savininkas. Žurnalistai ieško atsakymų į daugybę klausimų – pirmiausia, ar pastatai Sekiluoto saloje naudojami kaip P.Melnikovo vasaros rezidencija? O gal jis viso labo tik kieno nors statytinis, vaidinantis šeimininką? Kas slepiasi už nekilnojamojo turto valdų supirkinėjimo Suomijos pietvakarinėje dalyje, kur sąlygos itin palankios Rusijai kurti priedangos ir veikimo bazes garsiesiems „žaliesiems žmogeliukams“?

Ar ginkluoti „žalieji žmogeliukai“ be skiriamųjų ženklų gali atsirasti ir Suomijoje?

Iškylos desantiniais laivais

Pasak apžvalgininkų, dauguma iš 17 nekilnojamojo turto valdų, kuriose Suomijos policijos pareigūnai atliko kratas, yra visai prie pat laivybos kelių, vedančių į Turku ir Nantalio uostus. Jų reikšmė Suomijai yra strateginė – ir ekonominiu, ir gynybiniu požiūriu. Pavyzdžiui, Nantalyje yra viena iš dviejų šioje šalyje veikiančių naftos perdirbimo gamyklų.

Kol kas galima tik spėlioti, ar tai, kad „Airiston Helmi“, už kurios vairo šmėžuoja mįslingi rusai verslininkai, supirkinėjo namus būtent šioje Suomijos dalyje, yra atsitiktinumas, ar ne. Be to, bendrovė, kuri nuo pat jos įregistravimo 2007 metais nebuvo gavusi jokio pelno, nepaprastai atkakliai toliau supirkinėjo žemės sklypus šalia laivybos kelių Suomijos pietvakariuose – o juk jie kainuoja po kelis milijonus eurų. Būtų galima daryti prielaidą, kad verslininkai iš Rusijos galbūt tokiu būdu investuodavo savo lėšas, tikėdamiesi, kad nekilnojamojo turto kainos Suomijoje ateityje nenukris, ir jie prireikus atgaus savo investicijas. Tačiau kam „Airiston Helmi“ prireikė dviejų transportinių laivų, kurie anksčiau buvo naudojami kaip desantiniai Suomijos kariniame jūrų laivyne ir vėliau buvo nurašyti? Turistinėms iškyloms ar krovinių gabenimo paslaugoms? Bet nei turistų, nei krovinių „Airiston Helmi“ priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose pakrantėse nepastebėta...

Panašius klausimus viešai kelia tik Suomijos ir kitų šalių žiniasklaida. Suomijos valdžia šiuo klausimu labai atsargi. Policijos pareigūnai aiškina, kad kratos keliolikoje „Airiston Helmi“ priklausančių valdų buvo surengtos išimtinai dėl įtarimų masiniu pinigų plovimu. Pasak „Neue Zürcher Zeitung“, suomių politikai itin delikačiai komentuoja temas, susijusias su nacionaliniu saugumu, nes tai gali padidinti įtampą santykiuose su Rusija. Abi šalis skiria net 1 300 kilometrų ilgio sausumos siena, kurią suomiams būtų sunku apginti.

Tuo tarpu nerimastingas mintis keliantis rusiškas nekilnojamojo turto verslas ir toliau nagrinėjamas suomių žiniasklaidoje. Žurnalistinių tyrimų laida „Spotlight“, rodoma per nacionalinę TV, pranešė apie du žemės sklypus, kurie tiesiogiai ribojasi su Suomijos karinio jūrų laivyno poligonu netoli Turku uosto. Juos taip pat per Suomijoje įregistruotą įmonę įsigijo Rusijos piliečiai. Buvo skelbiama, kad šiuose žemės sklypuose bus statomi kotedžai. Tačiau mišku apaugęs skardžio pakraštys, regis, gyvenamųjų namų statyboms mažiausiai tinka, – ironizuoja apžvalgininkai. Kita vertus, ar daug kas norėtų įsikurti šalia veikiančio karinio poligono? Nebent tie, kurie domisi Suomijos laivyno karinės technikos bandymais.

Pakibę klausimai

Nors aukšti Suomijos politikai tyli kaip vandens į burną prisisėmę, sunku nepastebėti, kad iš Rusijos pusės toliau tęsiasi bandymai kaimyninėje šalyje supirkinėti žemės sklypus, neturinčius didesnės vertės nei poilsio, nei turizmo organizavimo paslaugų požiūriu, tačiau esančius prie pat kariniu ar civiliniu požiūriu svarbių infrastruktūros objektų. Jei Suomijos valdžia į tai užmerkia akis, tokia pozicija labai paranki rytinei kaimynei, pastebi „Neue Zürcher Zeitung“. Juk šiuo metu užsieniečiai nekilnojamąjį turtą Suomijoje gali supirkinėti be jokių suvaržymų.

Kad Suomijai priklausančiame archipelage tarp šios šalies ir Švedijos vyksta keistas žemės sklypų supirkinėjimas, prieš kurį laiką rašė ir JAV dienraštis „The New York Times“. Rusijos valdžios atstovai, tarp jų ir premjeras Dmitrijus Medvedevas, viešumoje nuskambėjusius įtarimus, kad Rusijos karinė žvalgyba taip bando ruošti atramines bazes galimoms diversinėms operacijoms, pavadino kliedesiais. Gal ir taip, tačiau niekas iki šiol neatsakė į kelis paprastus klausimus, susijusius su tokiomis rusų investicijomis. Pavyzdžiui, kodėl Sekiluoto saloje naujieji šeimininkai staiga pradėjo statyti išsyk net devynias prieplaukas, nors paprastai tokio dydžio saloms per akis ir dviejų, jau esančių? Kodėl tokioje ramioje vietoje, kur nėra jokio nusikalstamumo, kur gyvena vos keli vietiniai žmonės, „Airiston Helmi“ valdas akylai stebi modernių vaizdo stebėjimo kamerų tinklas? Kodėl saloje įrengta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, kam reikia tiek daug naujų pastatų (visi su palydovinio ryšio antenomis), kuriuose būtų galima apgyvendinti nemažą būrį svečių, nors turizmo paslaugos neteikiamos? Kol tokie klausimai vis palikti kyboti ore, nameliai prie jūros, kuriuose šeimininkauja kaimynai iš rytų, suomiams turbūt kelia prieštaringus jausmus.

 

 

 

Rekomenduojami video