Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) pratęsė gavybos ribojimą. Naftos karalystės vis dar tikisi sulaukti geros kainos kortos.

Vėl susitarė

Jau seniai 24 naftą išgaunančias valstybes vienijančio kartelio gretose nebuvo tokios vienybės: gegužės 25 dieną Vienoje vykusiame OPEC šalių naftos ir energetikos ministrų susitikime, kuriame dalyvavo ir Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas, vieningai buvo nutarta dar 9 mėnesiams pratęsti naftos gavybos ribojimą. Sprendžiant iš protokolinių susitikimo dalyvių nuotraukų, kuriose įamžintos naftos ministrų šypsenos ir draugiškai vienas kitam spaudžiamos rankos, tikėtina, kad šis sprendimas išsklaidė tvyrojusį nerimą ir prastą nuojautą. OPEC organizacijos narėms ir jai nepriklausančiai, bet savo veiksmus rinkoje pradėjusiai derinti Rusijai niekaip nepavyksta „sureguliuoti“ situacijos pasaulinėje naftos rinkoje, kurioje pasiūla ir toliau viršija paklausą. Vadinasi, reikia vis daugiau pastangų siekiant išlaikyti dabartines kainas, kurios, kaip prognozuoja kai kurie analitikai, netolimoje ateityje gali smukti ir iki 40 JAV dolerių už barelį.

Pernai OPEC narės susitarė pirmąjį 2017 m. pusmetį sumažinti bendrą naftos gavybos mastą 1,2 mln. barelių per dieną. Vienuolika karteliui nepriklausančių naftą išgaunančių valstybių, įskaitant Rusiją, prisidėjo prie bendrų veiksmų ir sumažino gavybą 0,558 mln. barelių per dieną. Apžvalgininkai jau anksčiau buvo atkreipę dėmesį, kad toks susitarimas patvirtino, jog dėl naftos pertekliaus daromo spaudimo kainoms desperacija apėmė ne tik OPEC, bet ir Rusiją, kuria kartelio narės anksčiau nebuvo linkusios pasitikėti. Tais atvejais, kai Rusijos atstovai žodžiais paremdavo gavybos mažinimo priemones, Maskva jų tiesiog netaikydavo. Kadangi kontrolės priemonės buvo nepatikimos, OPEC atstovams telikdavo pasikliauti Rusijos valdžios tikinimais, kad viskas vyksta taip, kaip ir buvo susitarta. Tačiau vykstant nuožmiai kovai už naftos dolerius ir savąją rinkos dalį susitarimai tarp konkurentų jau iš anksto turėtų kelti abejonių.

Bet kokia kaina

Ilgai užsitęsęs naftos perteklius pasaulinėje rinkoje praėjusio lapkričio pabaigoje naftos karalystes galiausiai privertė veikti. Iki to laiko, pasak Vokietijos dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“, naftos verslovės Persijos įlankos regione, Teksase ir Sibire jau kelerius metus išgaudavo daugiau naftos, nei jos reikėjo naftos perdirbimo gamykloms, automobiliams ar lėktuvams. Juodojo aukso atsargos saugyklose pasiekė rekordinį lygį. Kai 2014-ųjų vasarą naftos kainos pirmą kartą nusmuko, atatranka, kaip būdavo įprasta, neįvyko, kainos išliko eksportuotojams pernelyg žemame lygyje. Į dar neseniai klestėjusias naftos karalystes atėjo bėda Po poros metų paaiškėjo, kad situacija tokia bloga, jog, palyginti su ja, visi OPEC narių tarpusavio nesutarimai ir nepasitikėjimas jau atrodė lengvai įveikiama kliūtis.

Labiausiai apžvalgininkus nustebino, kad dauguma naftą išgaunčių šalių iš tikrųjų laikėsi pernykščio susitarimo mažinti gavybą: nė viena valstybė nebuvo apkaltinta nešvariais žaidimais ir žodžio laužymu. Vis dėlto šį pavasarį paaiškėjo, kad situacija rinkoje eksportuotojams ir toliau nepalanki: Saudo Arabijos energijos ministras Khalidas al-Falihas gegužės pradžioje pareiškė, kad OPEC bet kokia kaina imsis maksimalių pastangų naftos rinkai subalansuoti. Lygiai tokiais pat žodžiais 2012 m. Europos centrinio banko pirmininkas Mario Draghi patikino padarysiąs viską, kad išgelbėtų eurą.

Sveiki, mes sugrįžome

Nuo ko įtakingiausias naftos karalysčių atstovas nori gelbėti žemų kainų deginamus naftos dolerių srautus? Pirmiausia, žinoma, nuo Amerikos, didžiausios jos vartotojos, nors viešai apie tai kalbėti vengia. Po skalūninės naftos ir dujų gavybos revoliucijos JAV tapo vienomis didžiausių naftos gamintojų, ir OPEC įtaka rinkoje dar labiau sumažėjo. Vis dėlto ir kraštutinė priemonė – gavybos ribojimas – kartelio pozicijų nesustiprino. OPEC vylėsi, kad daugiau nei šimtas amerikiečių naftos bendrovių, eksploatavusių skalūnų gręžinius, dėl žemų kainų bankrutuos, kitos paskęs skolose ir nebegalės toliau investuoti. Iš dalies taip ir nutiko, tačiau, kaip teigia „Sueddeutsche Zeitung“, šių metų pradžioje nemaža dalis Amerikos skalūninės naftos verslovių greitai grįžo į rinką, o to niekas nesitikėjo.

Vos per pusmetį gavybos mastą jos padidino 0,8 mln. barelių per dieną, taip kompensuodamos daugiau nei pusę OPEC, Rusijos ir kitų šalių įvestų gavybos ribojimo apimčių. Tarptautinės energijos agentūros ekspertų vertinimais, iki šių metų pabaigos naftos gavybos mastas Amerikoje pasieks 9,9 mln. barelių per dieną lygį. Tai bus naujas gavybos rekordas, kuriuo vargu ar reikėtų stebėtis: prezidento Donaldo Trumpo administracija uždegė ryškią žalią šviesą naftos pramonei. Iškalbingas vien faktas, kad dabartinis JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas, iki buvo paskirtas eiti šias pareigas, vadovavo naftos bendrovei „Exxon“, šeštajai pagal pajamas naftos milžinei pasaulyje. Apžvalgininkai jau konstatavo, kad D.Trumpas negailestingai daužo OPEC jos pačios ginklu.

Mirtina sausra

Niekas nežino, į kurią pusę pakryps naftos kainos. Sakoma, kad jas prognozuojantieji lygiai taip pat sėkmingai galėtų burti ateitį iš kavos tirščių. Tačiau daug ženklų verčia manyti, kad tamsūs debesys, susitelkę virš naftos karalysčių, bent jau įžvelgiamoje perspektyvoje neišsisklaidys. Jau dabar matyti, kad OPEC pratęstas naftos gavybos ribojimas yra nepakankamas: gavybą iš tiesų reikėtų dar labiau apkarpyti, bet ar organizacijos narės gali sau tai leisti? Libija ir Nigerija, dvi naftos rinkoje svarbios šalys, vis dar didina gavybos apimtis – nors jos priklauso OPEC, kartelis joms padarė išimtį, atsižvelgdamas į sudėtingą politinę ir ekonominę padėtį.

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulinė naftos paklausa buvo mažesnė, nei prognozavo analitikai. Dar daugiau: konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ specialistai tvirtina, kad naftos paklausa išsivysčiusiose pramoninėse valstybėse jau pasiekė viršūnę ir ims nesulaikomai mažėti, o sparčiai augančiose Indijos ir Kinijos ekonomikose juodasis auksas naudojamas vis efektyviau. Nafta jau nebesitaškoma, nors ji, palyginti su šimtą dolerių siekusiomis barelio kainomis, anaiptol ne tokia brangi. Kai kurie britų ekspertai laikosi nuomonės, kad įtakingiausia OPEC narė Saudo Arabija, vienaip ar kitaip įtikinusi kitas šalis mažinti gavybą, įvėlė jas į karą, kurio neįmanoma laimėti.

Tokią prielaidą sustiprina ir šią savaitę pasirodęs naujienų agentūros „Bloomberg“ pranešimas, kad technologijų pažanga suteikė galimybę smarkiai sumažinti naftos gavybos iš giliųjų gręžinių jūroje savikainą. „Komercinės žvalgybos“ energijos išteklių srityje gerai žinoma konsultacijų bendrovė „Wood Mackenzie“ paskelbė, kad dar iki 2018 m. kai kuriose jūrinių gręžinių verslovėse gamyba bus rentabili esant 50 JAV dolerių už barelį kainai. 2014-aisiais rentabilumui pasiekti reikėjo ne mažesnės nei 75 dolerių rinkos kainos, o pirmąjį šių metų pusmetį – 62 dolerių. Naftos gavybos kaštai iš giliųjų gręžinių jūroje sparčiai mažėja. Ekspertų vertinimais, iki 2022 m. naftos gavybos jūrose mastas gali išaugti iki daugiau nei 1 mln. barelių per dieną. Tai būtų mirtina sausra naftos laukų po dykumos smėlynais savininkams. Ir ne tik jiems.