Valstybinius miškus valdančioms urėdijoms – ir vėl neramios dienos. Ūkio ministerijoje parengtas dokumentas, kuriame nurodoma, kad iki ateinančių metų pabaigos tokių struktūrų turi nelikti, o vietoj 42 urėdijų bus įkurta viena miškus valdanti įmonė.  

Vėl pasėtas nerimasNepraėjo nė metai, kai pernai balandyje Seimas įstatymu įtvirtino 42 urėdijų skaičių. Už jų išlikimą tada kovoję miškininkai ir aktyviausi visuomenės atstovai bei prieš urėdijų panaikinimą ir už dabartinę miškų valdymo sistemą balsavę 103 Seimo nariai žinojo: kare dėl milijardais eurų vertinamų valstybinių miškų ginklai nesudėti. Naujo mūšio ilgai laukti neteko. Ūkio ministerijoje   šių metų vasario 11 d. parengtas ir Seimui, ministerijoms bei kitoms valstybės institucijoms išsiųstas dokumentas „Dėl EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) rekomendacijų Lietuvos valstybės valdomų įmonių sektoriui įgyvendinimo priemonių plano“. Jame nurodoma, jog reikalinga sektorių su daugybinėmis valstybės valdomomis įmonėmis pertvarka: reikia išsiaiškinti pagrindines 42 urėdijų išlaikymo priežastis ir sektorių organizuoti taip, kad „būtų pasiektas veiksmingas išteklių paskirstymas ir į gyvendinti aukšti valdymo ir skaidrumo standartai“. O jie, kaip rašoma dokumente, galėtų būti pasiekti per įmonių jungimą. Sujungti miškų urėdijas į vieną įmonę numatomas terminas – ateinančių metų paskutinis ketvirtis. Už įgyvendinimą atsakinga Aplinkos ministerija.Šimtai valstybinių miškų sektoriaus darbuotojų, kaip patys sako, gerą dešimtmetį yra politikų ir urėdijas naikinti suinteresuotų asmenų karo įkaitai. Kokia valstybinių miškų valdymo sistemos ateitis, kodėl siekiama dabartinę tvarką išdraskyti? Kas laukia profesionalių miškininkų, jeigu būtų panaikintos urėdijos? Ar perspektyvu abiturientams rinktis miškininko profesiją, kai miškininkystės ateitis – miglota? Šia tema „Gimtasis...“ paprašė komentarų miškininkus vienijančios profesinės sąjungos, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, miškininkus rengiančios kolegijos vadovų bei miškininkų.

Miškininkai jau bijo atvirai pasisakyti  

Inga Ruginienė, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė

Ūkio ministerijos parengtame dokumente – urėdijų naikinimas ir vienos įmonės įkūrimas, bet ši informacija nuo miškininkų profsąjungos slepiama. Nesuprantu kodėl? Reikia aptarti plačiai, kiek urėdijų ar kitaip pavadintų struktūrų reikia: 42, 1, 6 ar 9, o gal visai nieko nebereikia? Pabarstys urėdijų žmones, neaišku, kada ir kur. Normalu, kai reformatoriai turi viziją, ją svarsto su darbuotojais, visuomene. Kur eis Petras Petraitis, šiandien dirbantis urėdijoje, jei bus panaikintos urėdijos? Laukan, nes jo nebereikia? Ar pasikeis tik struktūrų pavadinimas, bet funkcijos liks? Nieko nežinome. Kažkas pabraižė, papiešė, kad bus taip ir ne kitaip. Bet juk valstybiniai miškai – viena svarbiausių valstybės turtų ir veiklos sričių. Kai pasiteiravau aukštų šios sistemos pareigūnų dėl urėdijų darbuotojų perspektyvos, man buvo atsakyta, kad „tai nėra dabartinio momento diskusija“. Bet taip neturi būti, svarbiausia – žmogus. Būtent vadovybė turėtų gerbti paprastą darbuotoją, ginti, nešmeižti. Tai, ką dabar girdime, yra visiškai neadekvati, faktais neparemta vadovų reakcija. Miškininkų profsąjunga jungia 2 tūkst. narių. Pacituosiu, ką man sako paprasti miškininkai: „Mes sąžiningai atliekame savo darbą, stengiamės. Miškingumas didėja, miškai tvarkomi gerai. O apie mus sakoma, kad netinkamai dirbame, grobstome, nesusitvarkome, mūsų per daug, švaistome pinigus. Jaučiame nuoskaudą. Mums tereikia vadovybės palaikymo.“ Žmonės nori ramybės. Bet kuris auditas, net ir Mokesčių inspekcija per patikrinimus pirmiausia įspėja, kur klaidos, pataria, kaip jas ištaisyti. O ką mūsų mobiliosios tikrintojų grupės, iš kurių tikėjomės patarimų, kaip efektyviau dirbti? Iš jų – tik nuobaudos... Matyt, mūsų opozicija tikisi, kad visi pasiduos, išsigąs ir įtikės, kad urėdijų naikinimas neišvengiamas. Dažnai pasijuntu šiame karo lauke kaip vienišas karys. Miškininkai jau bijo atvirai pasisakyti.

Verslininkai miške mato... daug stovinčių eurų 

Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Yra keli momentai. Pirma – siekis panaikinti urėdijas, arba, kaip sakau, urėdijų utilizavimas. Galiu garantuoti, kol būsiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, to neleisiu. Vieną karą Seime pernai balandyje laimėjome. Ir prieš prezidentės veto. Seimo nuotaikos urėdijų klausimu labai geros: nereikia tokių reformų daryti, kai net nepaskaičiuota, kokia iš to ekonominė nauda. Galų gale nepaisykime vien ekonominės naudos. Patinka Vokietija. Ten nebežiūri, kad tik daugiau iš miško uždirbtų, valstybė net dotuoja miškininkus, nes miškas – visko pagrindas, ekologija, gamtos ir Dievo sukurta gėrybė. O pas mus verslininkai miške mato... daug stovinčių eurų.

Aldona MINKEVIČIENĖ