Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Moldavai nenori veržtis į Lietuvą

Lietuvoje viešinti Moldovos Respublikos ir nė vienos šalies nepripažintos Padniestrės Moldovos Respublikos smulkiųjų ir vidutinių verslininkų bei žemdirbių organizacijų delegacija susitiko ir su Žemės ūkio rūmų vadovais. Oficialus moldavų vizito tikslas – susipažinti su Lietuvos verslo ir žemės ūkio organizacijomis bei perimti Lietuvos gerąją praktiką, pasidalyti patirtimi, tačiau daug kalbėta ir apie moldavų produktų eksporto galimybes, ES paramą.

Moldavus išskyrė Dniestras

Oficialiai buvo skelbiama, kad į Lietuvą atvyks delegacija iš Moldovos, tačiau vėliau paaiškėjo, kad delegaciją sudarė ir nė vienos šalies nepripažintos Padniestrės Moldovos Respublikos (Padniestrė) atstovai. Mes įsivaizduojame, kad Moldova su Padniestre nepalaiko jokių ryšių, tačiau iš šios delegacijos narių pasisakymų susidarė įspūdis, kad yra kitaip. Įdomu tai, kad ir delegacija buvo suformuota ne pagal administracinę priklausomybę, o pagal Dniestro upės pusę. Dniestro kairėje yra Moldova, o dešinėje – Rusijos palaikoma Padniestrė. Tačiau ir vieni, ir kiti save vadina moldavais.

„Ši kelionė finansuojama pagal ES ir Jungtinių Tautų organizacijos projektą. Moldavai apsilankys Seime, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijoje, Pramonės ir amatų rūmuose, Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR)“, – sakė svečių vizitą organizuojantis Lietuvos kredito unijų asociacijos valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.

Originalūs svečių klausimai

Moldovoje tiek žemdirbių, tiek verslininkų organizacijos dar tik pradedamos kurti, taigi dar nėra ir tas organizacijas vienijančių struktūrų, o kaip tik toks vaidmuo Lietuvoje tenka ŽŪR. Tiesa, kai kurie svečių klausimai buvo labai originalūs. Pavyzdžiui, Padniestrės pramonės ir prekybos rūmų atstovas Aleksandras Martinenko bei Moldovos fermerių organizacijos „AGRO Inform“ atstovė Daniela Kuzikov kelis kartus tikslinosi, ar tikrai Lietuvos ūkininkai turi mokėti mokesčius organizacijoms, kurių veikloje dalyvauja.

„Taip, organizacijos pačios nusistato nario mokesčio dydį. Ateityje planuojama įvesti ir visuotinį žemdirbių mokestį, iš kurio bus finansuojama ŽŪR veikla“, – svečiams aiškino ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas. Tokie klausimai svečius domino neatsitiktinai. Mat Moldovoje organizacijos, ypač žemdirbių, kol kas buvo steigiamos tik valdžios iniciatyva, taigi ir jos finansuojamos.

Migla apie ES

Moldavai domėjosi, kokią naudą lietuviai ūkininkai gavo, gauna ir gaus iš Briuselio. Kodėl jiems tai svarbu? „Svarstome, ar apsimokės mums stoti į ES, nes girdėjome, kad nuo 2020-ųjų paramos žemės ūkiui ir kitiems sektoriams neliks“, – aiškino Padniestrės atstovas Sergejus Savka. Ar Padniestrė turi tokių ketinimų? „Šiuo metu ne, bet niekas nežino, kas pasikeis per kažkiek laiko“, – aptakiai paaiškino svečias iš Tiraspolio.

Buvo akivaizdu, kad svečiai nelabai įsivaizduoja, kas iš tikrųjų yra ES. Jie domėjosi, kokią naudą lietuviai žemdirbiai gauna iš Briuselio, tačiau nė vienas net nepaklausė, o ką reikės patiems duoti ES. Svečiai domėjosi, ar Lietuva ateityje grįš į Rusijos rinką, jei politiniai santykiai pagerėtų.

„Deja, Rusija ir anksčiau nuolat mums sugalvodavo papildomų barjerų. Pavyzdžiui, priekabiaudavo dėl produktų kokybės, nors būdavo akivaizdu, kad mūsų produkcija yra kokybiška, taigi prekybai su Rusija labai kenkia politinės aplinkybės“, – sakė ŽŪR pirmininkas A.Stančikas.

Eksportas būtų nuostolingas

Moldova kol kas turi puikių galimybių savo produktus eksportuoti į Rusiją, tačiau džiaugsmo svečių veiduose nematėme. „Eksportuojame į Rusiją, tačiau dėl visiems žinomų priežasčių rusų finansinės galimybės gerokai susilpnėjo, todėl parduoti vis sunkiau ir vis dažniau neapsimoka“, – sakė asociacijos „Dniestro vaisiai“ atstovė Aurika Prisakar.

Viešnia prisipažino, kad, vykdama į Lietuvą, tikėjosi iš pirmų lūpų sužinoti apie galimybes į Lietuvą eksportuoti vaisius. Kaip sekėsi? Moldavų viltys žlugo, kai Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė pateikė informaciją apie vaisių ir daržovių kainas.

Asociacijos „Dniestro vaisiai“ nariai augina obuolius, vyšnias, slyvas, persikus ir abrikosus. Moldovos rinkoje vyraujančios kainos būtų palankios pirkėjams Lietuvoje, tačiau A.Prisakar džiaugsmu netryško: „Kol kas atrodo, kad į Lietuvos rinką mums būtų labai sunku prasiskverbti.“

Moldovos vidaus rinkoje už kilogramą persikų ir abrikosų mokama po 30 euro centų, obuoliai šiek tiek brangesni – apie 35–50 euro centų. „Žinoma, jei kalbėtume apie eksportą, tai prie šių kainų reikėtų pridėti 20 proc. muito mokestį, kurį Padniestrei taiko Moldova, o eksportuoti mes galime tik per Kišiniovą“, – pasakojo A.Prisakar.

Galima būtų pridurti, kad dar reikėtų mokėti muito mokestį ir už įvežimą į ES rinką, reikėtų pridėti ir transporto išlaidas. A.Prisakar pripažino, kad vaisių eksportas į Lietuvą tiek iš Padniestrės, tiek iš Moldovos būtų nuostolingas.

Kova dėl išgyvenimo

Svečiai vengė kalbėti apie savo šalies problemas, tačiau oficiali statistika rodo, kad ekonominė padėtis Moldovoje pastaraisiais metais kasmet prastėja. Vidutinis darbo užmokestis šių metų pradžioje Moldovoje buvo 250 dolerių, o minimalus gyvenimo lygis – 88 doleriai. Gyvenančiųjų kaime atlyginimai tesiekia 83 dolerius. Sunkiau išgyventi pensininkams: vidutinė pensija tėra 60 dolerių, o šios kategorijos piliečių pragyvenimo minimumas – 72 doleriai. Ekspertų skaičiavimais, norint Kišiniove oriai gyventi, reikia kiekvieną mėnesį išlaidoms skirti nors 450 dolerių.

Dar prastesnė padėtis Padniestrėje. Nors atlyginimai ir pensijos čia didesni, ir išlaidos didesnės. Minimalus gyvenimo lygis – apie 115 dolerių, vidutinis atlyginimas – 330 dolerių. Tiesa, Padniestrės gyventojus vis dar šelpia Rusija – kiekvienam pensininkui priduria apie 10 dolerių.             Tačiau džiaugtis neverta, nes Padniestrėje maisto produktų kainos yra apie 30 proc. didesnės nei Moldovoje. Pavyzdžiui, 0,5 litro pieno arba kefyro Padniestrėje kainuoja 47 centai, kiaulienos kg – 8,4 dolerio, šviežio karpio kilogramas kainuoja 4–6 dolerius, o duonos kilogramas – 62 ct.

Įdomu tai, kad daug Padniestrės gyventojų turi ne tik savo respublikos, bet ir Rusijos pilietybes, o kai kurie prisiduria dar ir Moldovos pilietybę. Priežastis paprasta – su Padniestrės pasu niekur neišvyksi. „Svarbu nesusipainioti ir kelionei pasirinkti tinkamą pasą. Pavyzdžiui, dabar keliaujant į kaimyninę Ukrainą rusiško paso geriau nerodyti. Netinka ir Padniestrės pasas, taigi reikia Moldovos paso“, – pasakojo vienas „Valstiečių laikraščio“ pašnekovas.

 

Rekomenduojami video