Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Mokesčių mokėjimo niuansai ūkininkams

Mokesčių mokėjimo sistema sudėtinga, tačiau su ja juokauti ar ignoruoti specifinių teisės aktų, reglamentuojančių atsiskaitymą su valstybe, negalima. Kai kurie ūkininkai mokėdami mokesčius padaro klaidų, dėl kurių paskui skaudžiai nukenčia. Vieni dėl nežinojimo praranda dalį lėšų, o kiti, susigundę išvengti mokesčių mokėjimo prievolės, baudžiami baudomis, o išimtiniais atvejais numatytas ir laisvės atėmimas.

Mokesčių mokėjimo pradmenys

Didžiausią patirtį ūkininkų ūkių apskaitos srityje turi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT). Pavyzdžiui, 2015-aisiais LŽŪKT atliko analizę, remdamasi 2 828 savo klientais, tarp kurių 1 939 augino javus, 708 užsiėmė pienininkyste, 134 augino mėsinius galvijus ir dar 47 ūkiai vertėsi daržininkyste. Visiems ūkininkams labai svarbiais analizės duomenimis ir patarimais su Lietuvos ūkininkų sąjungos tarybos nariais neseniai pasidalijo patyrusi finansininkė LŽŪKT Ūkio apskaitos skyriaus vadovė Zita Sinickienė.

Priminsime, kad ūkininkai – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai privalo mokėti tris mokesčius: valstybinio socialinio draudimo (VSD), sveikatos draudimo (PSD) ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Ar visi ūkiai turi mokėti visus paminėtus mokesčius? Yra trys sąlygos. Pirmiausia, toks ūkis turi būti PVM mokėtojas ir turi savo ilgalaikį turtą deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dar vienas niuansas – ekonominio dydžio vienetas (EDV). Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras EDV perskaičiuoja du kartus per metus. Pirmą kartą – liepos 1 d., kai ūkininkai būna deklaravę pasėlius, o antrą kartą – gruodžio 31 d. ir pateikia informaciją kitų metų sausio 31 d.

„Antrasis perskaičiavimas yra pagrindas mokėti mokesčius. Taigi dabar EDV nustatytas remiantis 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis. Šis EDV bus taikomas mokant mokesčius 2017-aisiais“, – priminė Z.Sinickienė.

VSD naujovės ūkininkams

Iki 4 EDV ūkiai VSD mokesčio mokėti neprivalo, nebent yra savanoriškai įsiregistravę PVM mokėtojais. Privaloma registruotis PVM mokėtoju, kai pardavimo pajamos Lietuvos teritorijoje per 12 praėjusių mėnesių yra 45 tūkst. eurų. Yra dar viena sąlyga – kai ūkininkas iš kitų ES šalių ką nors perka už daugiau nei 14 tūkst. eurų.

„VSD įstatyme numatyta, kad nuo 4 iki 14 EDV ūkiams gali būti taikomos lengvatos. Šio mokesčio gali nemokėti pensininkai, gaunantys senatvės pensiją iš ES šalių, bei neįgalieji“, – priminė Z.Sinickienė.

Nuo 2017-ųjų VSD mokestis padidėjo 1,2 proc. Pavyzdžiui, jeigu 2016-aisiais mokėjote 28,5 proc., šįmet mokėsite 29,7 proc. Tačiau susirgęs ūkininkas jau galės gauti nedarbingumo pašalpą. Bet reikia atkreipti dėmesį į vieną sąlygą – ūkininkas turi sumokėti 7 vidutinius darbo užmokesčius (VDU). Šįmet VDU siekia 721,2 euro. Taigi nuo šios sumos ir reikia mokėti 29,7 proc.

„Be to, norėdami gauti ligos pašalpą, privalote turėti nors 3 mėnesių darbo stažą, t. y. draudžiamosios pajamos „Sodrai“ turi būti deklaruotos tris mėnesius ir sumokėtas mokestis nuo minimalios algos. Neužmirškite, kad kai už save mokate VSD įmoką (29,7 proc. nuo minimalios algos), būtinai turite užpildyti naują formą ir ją pateikti „Sodrai“. Kitaip ligos pašalpą gausite jau ne šįmet, o kitąmet, kai deklaruosite pajamas už 2017-uosius iki 2018 m. gegužės 1 d. Tada ir bus skaičiuojama jums pašalpa – birželio ar liepos mėn.“, – priminė Ūkio apskaitos skyriaus vadovė.

„Jeigu traktorių deklaravote forma Nr.0457 ir sumanėte jį parduoti, žinokite, kad kol to parduoto traktoriaus iš minėtos deklaracijos neišbrauksite, tol jis bus tarsi naudojamas žemės ūkio veikloje“, – priminė Z.Sinickienė.

PSD ir GPM niuansai

PSD mokestis ir sąlygos išliko tie patys. Jeigu ūkininkas dirba ir darbo santykiais yra draustas kitur, jam papildomai mokėti nereikia, bet pasibaigus metams reikia perskaičiuoti ir sumokėti už žemės ūkio veiklą 9 proc.

GPM mokamas įvertinus leidžiamus atskaitymus.

„Neužmirškite, kad ilgalaikiam turtui priklauso ne tik pastatai, bet ir traktoriai, kombainai ir kt. Jeigu jūs traktorių deklaravote forma Nr.0457 ir sumanėte jį parduoti, žinokite, kad kol to parduoto traktoriaus iš minėtos deklaracijos neišbrauksite, tol jis bus tarsi naudojamas žemės ūkio veikloje. Jūs šio traktoriaus pardavimą galite fiksuoti mokesčio priede. Apmokestinamą vertę nustatysite iš traktoriaus pardavimo pajamų atimdami likutinę vertę. Taigi nuo šios sumos turite sumokėti 5 proc. GPM“, – aiškino Z.Sinickienė.

Dabar priminsime svarbų niuansą, kurio daugelis ūkininkų nepastebi. Taigi nuo minėto traktoriaus ūkininkas jau moka „Sodrai“ VSD ir PSD mokesčius kaip už individualios veiklos turtą, o ne kaip žemės ūkio veiklą, nes traktoriaus pardavimas – ne žemės ūkio veiklos pajamos! Ką tokiais atvejais daryti, kaip neprarasti lėšų?

„Kai sumanote traktorių ar kitą techniką parduoti, tai priminkite savo buhalterei, kad ji tą parduotą techniką išbrauktų iš minėtos formos, t. y. praneštų, kad tas traktorius jau nebenaudojamas žemės ūkio veikloje. Techniką pardavę, tai deklaruokite kitoje formoje, kitame GPM deklaracijos priede, kuriame bus skaičiuojama nuo pardavimo pajamų tik 15 proc. ir tokiu atveju nereikės mokėti VSD ir PSD mokesčių“, – patarė Z.Sinickienė.

Pridursime, kad nuo 2009-ųjų tokių atvejų buvo daug ir ūkininkai prarado nemažai lėšų. Deja, ne visi ūkių buhalteriai atsižvelgia į šį niuansą ir šiuo metu.

Baudos ir laisvės praradimas

Suklydote mokėdami mokesčius arba jų nemokėjote, nes neišmanote įstatymų? Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo Valstybinės mokesčių inspekcijos Komunikacijos vadovas Darius Buta, tokių pasiteisinimų inspektoriai nepriima. Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir juridinio asmens vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai atsako pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir LR baudžiamąjį kodeksą.

Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. numatyta, kad mokesčių mokėtojui ekonominė sankcija skiriama, jei patikrinimo metu mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino. Mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Pavyzdžiui, VSD įstatymo 16 str. numatyta, kad nuo sumažintų įmokų sumos skiriama 50 proc. trūkstamos sumos dydžio bauda. Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 str.) atsiranda, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 10 minimalių gyvenimo lygių (apie 380 eurų), o už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 str.) – kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 500 minimalių gyvenimo lygių (apie 19 000 eurų). Siekis išvengti mokesčių, o ne jų išvengimo forma yra svarbiausias šių mokestinių nusikaltimų požymis. Skiriamos ne tik baudos – BK numato ir laisvės atėmimą iki 3 m. Seimui pateiktame projekte numatyta bausmę griežtinti iki 4 m. laisvės atėmimo.

 

Rekomenduojami video