Pastaraisiais metais ankstyvojo rudens palydovai jurginai ypač išpopuliarėjo. Vis daugiau žmonių savo kiemus, sodus ir sodybas puošia šiomis karališkomis gėlėmis.

Žydi kelis mėnesius

Šiaulietės Marijos Kerpelienės širdį jurginai užkariavo dar vaikystėje. Aistrą šioms gėlėms moteris paveldėjo iš močiutės, pas kurią leisdavo vasaras. „Jurginai žydėti pradeda vasaros viduryje ir akį glosto iki pat šalnų, – sakė ji. – Reta gėlė mūsų kraštuose žiedais džiugina beveik tris mėnesius.“

Jurginų yra daugybė veislių. Šios gėlės išsiskiria dydžių, spalvų, formų, žydėjimo gausumu ir trukme. Vieni jurginai užauga žmogaus ūgio ir puikiai gali atstoti gyvatvorę ar paslėpti negražų kampą, kiti gražiai įsilieja į gėlyną greta astrų, bijūnų, frezijų ar net rožių ir stambiažiedžių hortenzijų.

Tiesa, jurginus kas rudenį reikia iškasti, tačiau, pasak Marijos, už rūpestį ir vargą jie atsidėkoja nuostabiais žiedais. „Ne visiems priimtina, kad šioms gėlėms reikalinga sėjomaina, bet būtent ji padeda jurginams atsiskleisti visu grožiu“, – sakė M.Kerpelienė.

M. Ambrazo nuotr.

Priežiūra

Jurginus Marija patarė tręšti mėšlu, pelenais, o neturintiesiems galimybės keisti auginimo vietos – duobes kasti bent keliasdešimt centimetrų toliau, nei šios gėlės augo praėjusiais metais. Prižiūrėti jurginus paprasta: tereikia ravėti, purenti dirvą, prireikus laistyti. Pasak M.Kerpelienės, augalus patartina pamulčiuoti durpėmis, pjuvenomis ar šiaudais. Tiesa, nereikėtų to daryti iš karto, vos jurginus pasodinus, nes mulčias trukdo saulei įšildyti dirvą. Tyrimais nustatyta, kad 5 cm storio durpių sluoksnis suvėlina šių gėlių žydėjimą 10 dienų.

Jurginams reikia, kad dirva nuolat būtų drėgna. Reguliariai laistomų jurginų žiedai būna didesni, ryškesni ir gražesni. Tiesa, laistyti reikia nedažnai – kartą ar du kartus per savaitę ryte arba vakare. Liejama šiltu vandeniu ir gausiai, kad sudrėktų žemė iki pat šaknų. Reikia stengtis labai nesušlapinti lapijos, ypač vėlesniu augimo periodu, nes kyla pavojus augalus susargdinti grybinėmis ligomis.

Padeda ir dukra

Žydinčiais jurginais sodininkė Marija rūpinasi ne viena, jai padeda dukra Oresta. Ankstyvoje vaikystėje augalus kaip ir mama pamilusi mergaitė ateityje ketina rinktis gėlininkės profesiją. Nuo pat mažų dienų piešti pradėjusią Orestą labiausiai vilioja ryškūs žiedai, todėl dažniausiai ji tapo natiurmortus su gėlėmis. Pasak jos, jurginai grožiu ir įvairove nenusileidžia rožėms.

„Jurginai puikiai dera su rožėmis ne tik gėlynuose, bet ir puokštėse. Pastebėjau, kad daug nuotakų mielai renkasi kompozicijas su jurginais, kurioms išradingi floristai parenka tam tikras jų spalvas ir formas, kuria išskirtinius derinius“, – dukrai pritarė Marija. Jos teigimu, puokščių kūrėjai pamėgo pastelinių, švelniai alyvinių, gelsvai oranžinių atspalvių jurginus. Daugelis naujų jų veislių puikiai laikosi puokštėse ir ilgai nevysta.

Didesnėms erdvėms puošti floristai kuria ir kontrastingus derinius – komponuoja tamsiai violetinės ir auksinės, vyšninės ar skaisčiai raudonos ir baltos spalvos jurginus. Nuskintos šios gėlės vazoje išstovi ilgiau nei savaitę, be to, jos neturi specifinio kvapo, kuris gali pridaryti bėdos alergiškiems žmonėms.

Dažnas, žvelgdamas į jurginus, net nesupranta, kokios tai gėlės, mat selekcininkai yra sukūrę kitų augalų žiedus primenančių jų veislių. Jie net klasifikuojami pagal žiedo formą: kaktusiniai, chrizanteminiai, lelijažiedžiai, anemoniniai, orchidėjiniai. Birželį pirmiausia prasiskleidžia apykakliniai, rutuliniai jurginai, vėliau – visi kiti.

M. Ambrazo nuotr.

Kaip paruošti žiemai

Labiausiai jurginų gumbams tinka vidutinio drėgnumo vieta ir vėsi temperatūra, tačiau ne minusinė. Išdžiovintus gumbašaknius reikia laikyti 3–6 laipsnių temperatūroje. Juos galima sudėti į atviras dėžes, suvynioti į audinius, laikraščius, samanas, suberti į durpes, pjuvenas. Taip laikomi gumbašakniai nuo vidurvasario iki vėlyvo rudens vėl džiugins gausiais įvairiaspalviais žiedais.

Pavasarį Marija per žiemą išlaikytus ir išskaidytus jurginų kerus sodina tiesiai į dirvą. Pasak sodininkės, šias gėles galima dauginti ir atžalomis. Tiems, kurie neturi galimybės tinkamai per žiemą išlaikyti šakniagumbių, sodininkė siūlo rudenį juos susodinti į vazonus. Vasario mėnesį juos galima persodinti į šiltnamį. Kai išauga stiebas ir augalas išleidžia 3 lapus, jį galima nulaužti ir persodinti į durpių ir smėlio substratą. Įsišaknijusį sodinuką pavasarį galima sodinti sode.

Meška ir lapė

Nors šiųmetis pavasaris ir vasara jurginams augti nebuvo palankūs, vis dėlto VDU Botanikos sode buvo galima pasigrožėti viena didžiausių Lietuvoje šių gėlių kolekcijų. Čia puikuojasi net 1 200 kolekcinių numerių.

„Močiutės gėlės statusą paveldėję augalai pastaraisiais dešimtmečiais itin pamėgti kolekcininkų ir gėlininkų. Sakyčiau, jie dabar išgyvena renesansą. Vis dėlto Lietuvoje jurginai nėra tokie populiarūs kaip kaimyninėje Latvijoje. Beje, žinoma latvių jurginų selekcininkė Rita Zala vienai savo išvestai jurginų veislei net yra davusi Lietuvos miesto pavadinimą – Birštonas. Kalbant apie iškiliausius mūsų selekcininkus verta paminėti Algirdą Gražį ir Joną Auksuolį Liutkevičių“, – sakė VDU Botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas, lietuviškų jurginų veislių autorius dr. Arūnas Balsevičius.

Pasak dr. A.Balsevičiaus, VDU Botanikos sodą galima vadinti Lietuvos jurginų selekcijos centru. Nemažą čia sukauptos kolekcijos dalį sudaro selekciniai sėjinukai, kurie yra auginami, atrenkami, stebimi ir bus registruojami kaip naujos veislės. VDU Botanikos sode yra išvestos, oficialiai paskelbtos mokslinėje spaudoje ir vėliau įtrauktos į tarptautinį jurginų veislių registrą šešios jurginų veislės: Meška Slapukė, Tumė, Dalelytė, Giedrės Kasos, Orija ir Fredos Lapė.

Šią vasarą paskelbtos dar devynios veislės, kurių laukia Karališkosios sodininkystės draugijos registravimo procedūra. Naujoms oficialiai užregistruotoms veislėms išduodami tarptautinės registracijos sertifikatai ir jos įtraukiamos į Tarptautinį jurginų registrą. Viena iš naujųjų veislių pavadinta Botanikos sodo įkūrėjo ir pirmojo direktoriaus, garsaus šveicarų kilmės botaniko prof. Konstantino Regelio vardu.