Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Miško sanitarinė būklė – augintojų rūpestis

Kiekvienais metais miškų sveikatingumą pakoreguoja vabzdžiai, kenkėjai, infekcinės ir grybinės ligos, žvėrys bei įvairios stichinės nelaimės. Tam, kad miškai būtų švarūs, gražūs ir sveiki, jų augintojai turi įdėti daug pastangų, darbo bei lėšų.

Visada yra rizikos

Pasak Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) vadovo dr. Algio Gaižučio, miške, kaip ir visur gamtoje, apstu kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Guobinius medžius puola guobų maras, pušis– šakninės pintys, egles – kinivarpos (žievėgraužiai tipografai) ir kt. Pastebėta, kad dėl kinivarpų pažeidimų eglės masiškai džiūsta kas kelerius metus: 1969–1973 m., 1974–1985 m., 1993–1997 m. ir 2001–2004 m. Pasak A.Gaižučio, daugiau kenkėjų atsiranda po šiltos žiemos. „Palankiomis oro sąlygomis kinivarpos dauginasi labai sparčiai. Išsivysčiusios vėjavartose, vėliau jos puola aplinkines sveikas egles ir pušis, kurios labai greitai iš žalių ir gyvybingų medžių virsta sausuoliais“, – sakė LMSA vadovas. Paprastai šių kenkėjų pagausėja, kai vėtros miškuose išverčia ir išlaužo daug medžių. Šių kenkėjų pagausėja sausringais metais, sanitariniu požiūriu neprižiūrimuose medynuose. Kad nesusidarytų palankios sąlygos kinivarpoms vystytis ir daugintis, kad kenkėjai neplistų į naujas vietas, miškininkai pažeistus medžius stengiasi kuo greičiau pašalinti.

Nemenki nuostoliai

Suvaldyti sanitarinę miškų būklę nėra paprasta, ypač tuomet, kai juos nusiaubia audrų sukeltos vėjavartos. Tuomet miškininkai patiria nemenkų nuostolių. Praėjusiais metais praūžusios audros padarė žalos, preliminariu vertinimu, apie 200 tūkst. kub. m medienos. LR aplinkos ministras stichinės nelaimės miškuose įvykį paskelbė VĮ Alytaus, Druskininkų ir Varėnos miškų urėdijų veiklos teritorijose visų nuosavybės formų miškuose. „Išvartytus ir pažeistus medžius būtina operatyviai sutvarkyti. Žiemą mediena genda lėčiau, o pavasarį ar vasarą porą savaičių drėgmėje laikoma mediena pakeičia spalvą, ją apninka bakterijos ir grybai. Sulaužyti, suskaldyti medžiai dažniausiai būna tinkami tik malkoms arba technologinei medienai“, – teigė A.Gaižutis.

Suvaldyti sanitarinę miškų būklę nėra paprasta ypač tuomet, kai miškus nusiaubia audru sukeltos vėjavartos. Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus archyvo nuotr.

Džiūsta medžiai

Daug rūpesčių miško augintojams sukelia džiūstantys ąžuolynai ir uosynai. Ąžuolynų džiūvimo pikas užfiksuotas 2004–2006 metais. Vėliau jų būklė stabilizavosi – kasmet fiksuojama vis mažiau naujų džiūstančių ąžuolų giraičių. Per penkiolika metų valstybinės reikšmės ir privačių miškų savininkų uosynų plotas sumažėjo beveik perpus (59 proc.), t. y. žuvo daugiau kaip 30 tūkst. ha uosių miškų. Pasak A.Gaižučio, masinę uosynų žūtį nuo 1996 metų sukėlė patogeniniai grybai. Manoma, kad šiais metais uosynų būklė nepagerės. Remiantis stebėjimų duomenimis, kasmet nudžiūsta nuo 4 iki 17 proc. medžių (vidutiniškai apie 8,5 proc.). Šiuo metu sutelktos tarptautinės mokslininkų ir tyrėjų pajėgos, kuriami ir išbandomi nauji ligos kontrolės būdai. Kol nėra surasta efektyvių priemonių ligos plitimui sustabdyti, taikomos selekcinės priemonės. Specialistų teigimu, atspariausi ligoms ir kenkėjams – mišrūs miškai, kuriuose kartu auga kelių rūšių medžiai. Tam, kad medžiai augtų kuo sveikesni, jiems būtina parinkti tinkamas dirvas . Pavyzdžiui, derlingose dirvose gerai auga ąžuolai, liepos, klevai, juodalksniai, eglės. Smėlio dirvos tinkamesnės pušims ir beržams.

Kanopiniai žvėrys

LMSA vadovas teigė, kad pastaraisiais metais dėl išaugusios populiacijos miškams vis didesnę žalą daro elniniai žvėrys. Statistikos duomenimis, 2006 metais Lietuvoje buvo 3 519 briedžių, o 2016 m. – 9 159. Elnių skaičius per tą patį laikotarpį nuo 8 790 išaugo iki 22 867. Per pastaruosius 10 metų vien stambiųjų kanopinių gyvūnų prieaugis išaugo tris kartus, stirnų populiacija per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 57 230 iki 88 417. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos Olgirdos Belovos, elniniai žvėrys – augalėdžiai, jie negali išgyventi be miško augalijos. Besimaitindami jie pažeidžia gyvybiškai svarbias medžių ir krūmų dalis. Nors tai sudaro 0,4–0,6 proc. visos bendrosios miško fitomasės, pagrindinių rūšių medžių prieaugis į aukštį sumažėja net 40–60 proc., skabomų medžių augimas sulėtėja. Mokslininkė teigė, kad želdiniuose augančios paprastosios eglės ir pušys atlaiko kelerių metų skabymą, bet pakartotina žvėrių mityba jas pražudo. „Ženkliausiai žvėrys miške veikia medynus ir želdinius vėlyvo rudens – žiemos ir ankstyvo pavasario (nevegetaciniu) maitinimosi laikotarpiu. Be abejo, vasaros laikotarpio mityba labai svarbi elniniams žvėrims, nes nulemia jų pasirengimą žiemoti ir išlikti. Tuomet elniniai žvėrys suvartoja 40–45 proc. ūglių“, – sakė O.Belova.

Būtina išsiaiškinti

VASILIAUSKAS

Virgilijus Vasiliauskas, Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas

Svarbu išsiaiškinti, kas mišką pažeidė: vabzdžiai, medžių ligos, klimato veiksniai, žvėrys, netinkamas ūkininkavimas ar užteršimas. Skirtingiems pažeidimo padariniams likviduoti ir jų plitimui stabdyti reikia taikyti skirtingas priemones ir būdus.

Vabzdžiai, ligos ir klimato kataklizmai nesirenka, ar miškas privatus, ar valdiškas, todėl tiek valstybiniams, tik privatiems miškams taikomi vienodi sanitarinės apsaugos reikalavimai.

Bene didžiausią žalą dabartiniu metu miško želdiniams ir jaunuolynams daro miško žvėrys nukąsdami viršūnėles, šakeles, nugrauždami ir nulupdami stiebelių žievę ar ją nutrindami ragais. Labiausiai medžius žaloja stirnos, elniai ir briedžiai. Apmažėjo tik bebrų ir šernų daroma žala. Želdinių ir jaunuolynų apsaugai nuo žvėrių būtina naudoti įvairius aptvarus, o šakeles bei žievę apdoroti specialiais preparatais (repelentais), darančiais juos netinkamus maistui. Tiesa, didelės žvėrių gausos vietose net šios pastangos nebegelbsti nuo želdinių sunaikinimo ir jaunuolynų sudarkymo.

Norintiems našius ir sveikus miškus auginti jų savininkams bei naudotojams kyla nemažai klausimų. Miškų sanitarinė priežiūra – viena iš sričių, reikalaujančių ne tik specifinių žinių, bet ir patirties. Pakonsultuoti gali artimiausios miškų urėdijos miškininkai ir rajono, kuriame yra miškas, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio specialistai.

Faktai

Pesticidų naudojimas

2016 m. valstybiniuose miškuose ir medelynuose panaudota 12 053,593 kg cheminių augalų apsaugos priemonių. Pernai pesticidų miškų urėdijos sunaudojo 21,2 proc. mažiau nei 2015 m.

2016 m., palyginti su 2015 m., herbicidų panaudota labai panašiai (10894,94 kg ir 10740,67 kg), fungicidų – net 6,1 karto mažiau (583,816 kg ir 3577,231 kg), insekticidų – 41,6 proc. mažiau.

Užmirkimas

2016 m. nuo užmirkimo nukentėjo 86,1 ha medynų 10-yje miškų urėdijų (Šilutės –68,7 ha, Utenos –7,9 ha, Šiaulių –3,0 ha, Druskininkų – 2,1 ha, Trakų – 1,5 ha). 8-ios miškų urėdijos vykdė priemones užmirkusiuose plotuose, iš jų 6-ios sutvarkė visus pažeistus plotus. Nesutvarkytų užmirkusių plotų liko keturiose miškų urėdijose. Didžiausi užmirkę plotai liko Šilutės urėdijoje (20,3 ha).

Pažeidžia gyvūnai

Praėjusiais metais Kretingos miškų urėdijoje kormoranai suniokojo 7,9 ha plotą. Šilutės miškų urėdijoje danieliai nutrypė miško želdinius 6,0 ha plote. Danielių banda gyvena aptvertame miško plote.

 

 

 

Rekomenduojami video