Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Miškininkai ruošiasi streikuoti

Praėjusį šeštadienį Kaune surengtame Lietuvos miškininkų sąjungos neeiliniame suvažiavime miškininkai nerado bendros kalbos su aplinkos ministru ir susitarė ruoštis streikui.

Aplinkos ministerija (AM)pasiūlė šiuo metu pelningai dirbančias 42 urėdijas pertvarkyti į vieną valstybės valdomą įmonę su 25 padaliniais visoje šalyje. Paskelbta ir reformos priežastis –pertvarkius urėdijas valstybėkasmet galėtų sutaupyti apie 14 mln. eurų. Tačiau reformos kritikai teigia, kad siūloma pertvarka būtų naudinga ne valstybei, bet tik didžiosioms medienos perdirbimo įmonėms, o vienai iš jų vadovauja artimas ministro giminaitis.

Biudžeto donorai

Gal miškininkai apsamanojo ir nenori jokių permainų? Gal aplinkos ministras Kąstutis Navickas teisus, teigdamas, kad miškininkai apsnūdo „komforto zonoje“?

Gal urėdijos dirba neefektyviai?

„Miškingumas nuo 1990-ųjų padidėjo apie 10 proc. ir pasiekė 33,5 proc. Šis rodiklis yra aukštesnis už ES vidurkį. Lietuva kasmet iškerta apie 1,6 proc. miškų, taigi nesiekiame ES vidurkio nes miškus tausojame“, sakė sakė Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) prezidentas Edmundas Bartkevičius.

Be kita ko, Lietuvos miškų urėdijos, skirtingai nei Vakarų Europos šalyse, iš biudžeto negauna nė cento.

„Atvirkščiai – mes esame biudžeto donorai. Pavyzdžiui, 2016-aisiais urėdijos iš visovalstybei sumokėjo 68 mln. eurų mokesčių ir tai sudarė 43 proc. visų jų gautų pajamų. Tokių didelių mokesčių nemoka jokios kitos ES narės miškininkai. Be to, 2016 metais urėdijos miškams auginti investavo 58,6 mln. eurų“, tikino E.Bartkevičius.

2016-aisiais buvo paskleisti gandai apie galimą 1618 miškų urėdijų bankrotą, tačiau visos metus baigė pelningai.Beje, 2015-aisiais Aplinkos ministerija buvo nustačiusi tvarką, pagal kuriądviejų išnumatytų penkių ekonominių rodiklių neįvykdžiusi urėdija būtų pertvarkoma. Tokių neatsirado, todėl 2016-aisiais vėl svarstyta apie urėdijų stambinimą. Miškininkai tokiems planams pritarė, tačiau naujoji valdžia nusprendė imtis radikalių pertvarkymų.

„Mes esame valstybės biudžeto donorai“, tikino prof. E. Bartkevičius. Redakcijos archyvo nuotr. Redakcijos archyvo nuotr.

Nuomonės išsiskyrė

Suvažiavimo svečias, buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis su apmaudu konstatavo, kad miškininkystės sistemoje karo padėtis.

„Garantuoju – jeigu sukursite vieną įmonę, tai politikų įtaka šiai sistemai tik didės. Koks reformos tikslas? Jeigu siekiate kovoti su korupcija,tokiu atveju jos pavojus tik išaugtų“, reformos autoriustaršė V.Mazuronis.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Kęstutis Mažeika prisipažino, kad kalbantis su politikais, miškininkais bei verslininkais dėl miškų sistemos reformos jam kyla daugiau klausimų, nei gauna atsakymų: „Galiu pažadėti, kad kai gausime visus pasiūlymus dėl reformos, kai turėsime konkrečiais skaičiavimais pagrįstus argumentus, tada ir svarstysime. Bet kokiu atveju reforma nebus pasaulio pabaiga.“

Žaliai apsirengusiSeimo AAK narė Virginija Vengrienė bandė laviruoti tarp ministro ir miškininkų: „Esumiškininkų pusėje, tačiau pokyčių reikia. Kaip jų siekti? Ar įvertintos visos reformosišlaidos, galimybės ir grėsmės? Be to, svarstydami apie miškus negalime vertinti vien tik finansinių argumentų. Vis dėlto išklausykime ir alternatyvius pasiūlymus.“

Iš tribūnos parlamentarė buvo palydėta juoką sukėlusiu patarimu iš salės: „Į balą puolusi sausa neliksi.“

Seimo narė V.Vengrienė bandė laviruoti tarp miškininkų ir ministro K.Navicko. Redakcijos archyvo nuotr.

Socialdemokratų atstovas Juozas Olekasužėmė kitą svarstyklių pusę.

„Gimiau „lespromchoze“ (tremtyje red. past.), todėl nenoriu, kad Lietuvos miškų sistemataptų tokia struktūra. Seimo daugumos programoje įrašyta, kad pokyčiai turi būti darnūs, prieš keičiant verta įsiklausyti į bendruomenę“, – rėžė J.Olekas.

Įdomu, kad radikaliai reformai nepritarė ir liberalas, Seimo AAK pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas: „Kritikavome, kai įstatymu buvo numatyta 42 urėdijų veikla. Tačiau nepritariame ir idėjai jas pakeisti viena įmone. Ar nepasimokėme iš „Lietuvos geležinkelių“ patirties?“

Aptakūs ministro pažadai

Palyginimą apie karo būklę pasitelkė ir nepabijojęs į miškininkų suvažiavimą atvykti aplinkos ministras Kęstutis Navickas: „Per giliai kasame apkasus.“

Tačiau tuoj patprakalbo apie tariamą miškininkų baimę išeiti iš komforto zonos ir buvo miškininkų nušvilptas.„Aplinkos ministerijos siūlymas paremtas jūsų pačių idėjomis. 2016-aisiais patys pasiūlėte, kad turi likti 25 miškų urėdijos.Miškų valdymas, kirtimai, pridėtinės aplinkosauginės vertės...tai siekiama ne pirmais žingsniais“, –padrikai bandė aiškinti ministras.

Suvažiavimo dalyviams liko tik spėlioti, apie kokius kirtimus kalbėjo K.Navickas – apie miško ar apie miškininkų?

Tyla miškininkai palydėjo ir ministro pažadą juos išklausyti ir atsižvelgti, kiek bus įmanoma.

Miškininkų klausimai

Įprasta, kad miškininkai yra nuolatiniai darbuotojai. Tačiau politikams ši aplinkybė ir užkliuvo.

„Iš miškų sistemoje dirbančių 156 turinčių nuolatinę darbo sutartį ir socialiai apsaugotų žmonių 8 yra urėdai. Vien dėl šios priežasties juos reikia atleisti? Tačiau jie dirba gerai, kodėl juos turėčiau atleisti, jeigu įstatymuose tai nenumatyta? Miškininkystei reikia reformos, bet ar tokios? Noriu sėsti prie stalo su specialistais, nagrinėti variantus, skaičiavimus, argumentus“, siūlė Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis.

Ministro sudarytoje darbo grupėje dalyvaujantis Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Valdas Vaičiūnas sakė ne kartą pasisakęs už vienos įmonės steigimą: „Tačiau tokiems pasikeitimams šiandien mes nepasiruošę. Net jeigu būtų priimtas politinis sprendimas ir tokia įmonė būtų įsteigta, ji negalėtų normaliai dirbti. Kitos šalys tokias reformas vykdė per 15 metų. Šiuo metu niekas negalėtų net apskaičiuoti, kiek tokia reforma kainuotų.“

„Kolega K.Navickai, nepritariu tavo vadovavimo metodams“, – sakė R. Braziulis.

Žaliųjų reakcija

Labai retais atvejais žaliųjų judėjimai palaiko valstybės valdomas struktūras. Šį kartą kaip tik taip ir nutiko.

„Mes esame patenkinti jūsų palaikoma gamtosaugos politika. Iš patirties galiu pasakyti, kad taip nebus, jeigu urėdijas pakeis viena įmonė. Pavyzdžiu laikote Latviją, kurioje miškų sistemą valdo viena įmonė, geru pavyzdžiu? Gal nežinote, kad iš latvių jau atėmė, o iš švedų ruošiamasi atimti sertifikatą, nes viena įmonė nepajėgi valdyti tokio turto“, – tikino Lietuvos žaliųjų judėjimo(LŽJ ) pirmininkas Rimantas Braziulis.

Beje, LŽJ pirmininkas ministrą pavadino kolega, nes prieš keliolika metų buvo jo viršininkas.

„Ar prisimeni, Kęstuti, kaip mes kartu kovojome, kad Lietuvoje būtų laikomasi Jungtinių Tautų Orhuso konvencijos reikalavimų, pavyzdžiui, kad sprendimus priimanti valdžios institucija deramai ir rimtai atsižvelgtų į visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus? Kodėl dabar pats nesilaikai šių reikalavimų?“

Reformos pasekmės

Miškininkai tikino, kad centralizuota miškų valdymo sistema labiausiai būtų naudinga stambiems rangovams. Tačiau pasekmes pajustų ne tik miškininkai. Lietuva dar labiau priartėtų prie ekonomisto Raimondo Kuodžio prognozės, pagal kurią šalyje įsivyrautų dvi ekonomikos – turtingo Vilniaus ir skurdžios Lietuvos.

„Dėl šios priežasties ir mūsų kolegos iš savivaldybių asociacijos nepritaria monopolistinės miškų valdymo sistemos kūrimui“, – sakė LMS prezidentas.

Kolegai pritarė LMS garbės narys prof. Antanas Juodvalkis: „Reformos reikia, ir patys urėdai pritarė, kad urėdijų skaičių reikėtų sumažinti nuo 42 iki 30. Tačiau tai reikia daryti ne bet kaip, o evoliucijos keliu. Dabar ketinama panaikinti urėdijas ir įsteigti centrinį aparatą, kuriame dirbtų per 200 žmonių. Kas ten dirbs? Miškininkai įsikūrę ten, kur dirba, taip susiklostė jų gyvenimas. Jūs juos atleisite, o priimsite dirbti neturinčius patirties žmones. Ar tikitės, kad jie dirbs efektyviai?“

A.Juodvalkis pasiūlė sustabdyti projekto teikimą Seimui ir dėl reformos tartis su miškininkystės problemas išmanančiais specialistais.

Skelbs streiką

Refomos autoriai planuoja gerokai praretinti Lietuvos miškininkų gretas. Vienais duomenimis, iš dabar miškų sistemoje dirbančių 4000 įvairių sričių darbuotojų planuojama atleisti 400, kitais – 1000, o trečiais – net 3000 darbuotojų. Kitaip elgiasi kolegos miškininkai Vokietijoje, kur iki 2020-ųjų planuojama sukurti apie 125 naujas darbo vietas.

LMS neeilinio suvažiavimo delegatai absoliučia balsų dauguma priėmė pareiškimą ir griežtą rezoliuciją, kurią rašant, tikėtina, rėmėsiLietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkės Ingos Ruginienės paviešinta subtilia informacija: „Ministras urėdijų veiklą vadina korumpuota ir nuolat akcentuoja veiklos skaidrumą. Tačiau, mūsų žiniomis, jis pats glaudžiai susijęs su medienos perdirbimo įmone UAB „Likmerė“, kurios pagrindinis akcininkas yra „Latvijas Finieris“. Be to, mūsų žiniomis, reformos viziją rengė su medienos perdirbimu susiję žmonės. Gal todėl ji labiau palanki ne miškininkystei, bet medienos perdirbėjams.“

Rezoliucijoje, be kita ko, reikalaujama išsiaiškinti, ar projektą rengę valdininkai nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo. Be to, jeigu iki 2017 metų kovo 8 dienos Vyriausybė dėl reformos trūkumų nepradės derėtis su miškininkais, pastarieji surengs visuotinį streiką.

Rekomenduojami video