Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ministras pažadėjo skolintis, nebausti ir derėtis

Susitikimuose su Žemės ūkio rūmams priklausančių Jonavos ir Ukmergės rajonų žemdirbių asociacijų nariais, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys paskelbė kelias ūkininkams itin svarbias naujienas. Tiesa, sumanymai oficialiai dar neįteisinti, tačiau ministras tikina, kad kai kuriems jo planams premjeras jau pritarė, o dėl kitų baigiamasi tartis su Europos Komisijos atstovais.

Iš žemės ūkio ministro G.Surplio susitikimų su Jonavos ir Ukmergės ūkininkais „Valstiečių laikraštis“ atrinko aktualiausius žemdirbių klausimus ir sutrumpintus ministro atsakymus, kuriuose yra iki šiol negirdėtų ir ūkininkams labai svarbių naujovių.

Melioracijai – skolinti milijonai

Ūkininkai su nerimu laukia planuojamos melioracijos sistemos pertvarkos. Žemdirbiai nepakels jiems žadamos užkrauti naštos rekonstruojant ir prižiūrint melioracijos statinius. Kiek ir kaip ketina prisidėti valstybė?

G.Surplys. Mūsų skaičiavimais, per metus melioracijos reikalams reikėtų skirti po 40 mln. eurų. Tiek pinigų valstybė neturi, tačiau mes parengėme planą per 10 metų atnaujinti visą melioracijos sistemą Lietuvoje. Nusprendėme atsisakyti buvusių planų, taigi valstybės nuosavybei ir toliau priklausys visos pagrindinės melioracijos trasos, grioviai, polderiai, pralaidos ir kt. Mažesnėmis melioracijos sistemomis patikėjimo teise rūpinsis rajonų savivaldybės ir šiems reikalams valstybė skirs lėšų. Žemdirbiai turės tvarkyti tik jų sklypuose esančius melioracijos vamzdžius iki 12,5 centimetro skersmens, o stambesniems vamzdžiams, jeigu tokių bus jų sklypuose, tvarkyti bus skiriama parama iš ES.

Pažadai gražūs, bet iš kur gausite tiek pinigų, ministre?

Ilgai diskutavome ir nusprendėme skolintis, paskolą grąžinsime per 20 metų. Arba skolinsimės iš Europos Investicijų Banko – renovaciją atliktume per 10 metų, o paskolą grąžintume per 20 metų, arba kursime privatų fondą, į kurį turtingi žmonės įneštų pinigus, pavyzdžiui, obligacijas. Be to, šiems reikalams bus skiriamos lėšos, surinktos už valstybinės žemės nuomą.

Ūkininkai klausėsi

Patikslinkite – ar už žemės mokestį, ar už valstybinės žemės nuomą? Jeigu už žemės mokestį, tai savivaldybės pradės taikyti maksimalius tarifus?

Už valstybinės žemės nuomą. Patikėkite, jos yra pakankamai daug. Manome, kad būtų teisinga dalį būtent šio mokesčio skirti melioracijos įrenginiams rekonstruoti, remontuoti ir prižiūrėti.

Kaip bus panaudojama iš ES gauta 17 mln. eurų parama 2017 m. liūčių padarytai žalai kompensuoti?

Nusprendėme, kad daugiausia naudos gautume šią sumą padaliję visiems šalies rajonams melioracijos darbams atlikti. Pavyzdžiui, Jonavos rajonui iš šios sumos papildomai bus skirta 233 tūkst. eurų.

Naujos rinkos – čia pat

Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos vadovai daug pasakoja apie eksporto rinkų paiešką, tačiau ar visus rezervus išnaudojome vidaus rinkoje?

Tarp naujovių bus ir 5 mln. eurų parama trumposioms maisto grandinėms organizuoti. Šią sumą norime panaudoti kuo greičiau, kad jau šią vasarą Lietuvos regionuose veiktų kuo platesnis trumpųjų grandinių tinklas. Tikimės, kad ir šiose parduotuvėlėse jaunos, vaikų turinčios šeimos galės pasinaudoti kuponais (vadinamaisiais vaučeriais). Taigi iš anksto numatome ir tikslinę rinką. Arba tiesiog taip pradėsime kurti žmonių įprotį pirmiausia pirkti tame rajone užaugintus ir pagamintus maisto produktus. Kita galimybė – ekologiškus maisto produktus tiekti vaikų darželiams. Tokia pirmoji ekologiškų maisto produktų grandinė jau veikia Ukmergėje – ūkininkai tiekia ekologišką produkciją ir taip didina savo produktų realizavimą.

Kaip paimti ES pinigus?

Lietuva nedidelė, bet regionai išsivystę labai skirtingai, todėl ūkininkaujantiesiems silpnesniuose rajonuose sunku konkuruoti dėl ES paramos su turtingų regionų ūkininkais.

Planuojame dalį ES paramos skirstyti regioniniu principu. Vadinasi, jūs konkuruosite ne su visais rajonais, o tik savo apskrities ribose. Ko gero, pirmiausia toks principas bus taikomas perdirbimo sektoriui.

Paskelbėte apie supaprastintą 16 ir 40 tūkst. eurų paramą verslo pradžiai kaime. Puikus sumanymas. Tačiau jai skirta tik 3,4 mln. eurų, o prašoma apie 30 mln. eurų. Paraiškų pateikta per tūkstantį, o paramą gaus tik apie 60 pateikėjų. Kokie tolimesni planai?

Kodėl toks susidomėjimas? Todėl, kad parama tikrai supaprastinta. Štai verslo planas sutrumpintas 6 kartus, o paraiškos forma – 3 kartus. Todėl sulaukėme gerokai daugiau paraiškų, nei tikėjomės. Manome, kad įgyvendinus programas Lietuvos kaimuose bus sukurta apie 200 naujų darbo vietų. Toks sprendimas akivaizdžiai pasiteisino ir mes planuojame šį principą taikyti ir naujoms valdų modernizavimo bei kitoms priemonėms finansuoti. Tikslas – kad ūkininkai kuo mažiau laiko praleistų pildydami dokumentus ir daugiau užsiimtų savo tiesioginiu darbu.

Užstrigo parama kaimo bendruomenėms. Ar yra vilčių pajudėti ir kada?

Paraiškų vertinimą atidavėme vietos veiklos grupėms ir tikimės, kad procesas pagreitės. Jeigu šis sumanymas pavyks, tokį metodą taikysime ir kitoms priemonėms. Dar vienas niuansas – kaimo bendruomenių nariai, kurie įgyvendino projektus, turės teisę gauti atlygius. Juk kiekvienas darbas turi būti atlyginamas. Tai jau suderinta su Europos Komisija ir artimiausiu metu pakeisime taisykles.

Už pagalbą nebaus

Ar turi vilčių Lietuvoje išlikti smulkieji ir vidutiniai ūkiai?

Tokių galimybių yra, jeigu jie gamins aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir patys juos parduos. Kita galimybė – kooperuotis. Šiuo požiūriu turime gerą naujieną – nuo šių metų pradžios ūkininkams nebus draudžiama dalytis naudojant už ES paramą įsigytą žemės ūkio techniką. Tai jau suderinome su Europos Komisija, taigi nebausime, jeigu turintis traktorių ūkininkas patalkins ir savo kaimynui, suars jo laukus. Manau, tai yra labai svarbi smulkiųjų ūkininkų išlikimo sąlyga.

Paskutinės viltys

Kokios naujausios žinios dėl 2021–2027 m. laikotarpio ES biudžeto?

Kol kas kalbama apie sąlygas, aplinkybes, bet ne apie pinigus. Tokios derybos vyksta neoficialiai. Susitikęs su kitų ES šalių žemės ūkio ministrais aš bandau jiems įrodyti, kad neteisinga, kai taikomos labai skirtingos tiesioginės išmokos. Daugelis tai supranta. Turiu vilčių, kad derybos bus sėkmingos. Jau dabar Lietuva yra tarp penkių ES valstybių, kurioms bendra paramos suma bus didesnė, nei yra skirta 2007–2020 m. laikotarpiui. Gauname 4,7 mlrd. eurų, o turėtume gauti 5,13 mlrd. eurų. Tačiau vis dar tikiuosi, kad ir ši suma padidės.

Ar galima turėti vilčių, kad bus pataisytas Nederlingų žemių žemėlapis?

Paskutinė naujiena – su Europos Komisija deramės dėl papildomų 42 seniūnijų įtraukimo į atnaujintą Nederlingų žemių žemėlapį. Derybos sunkios, tačiau turime vilčių.

Rekomenduojami video