Kiekvienais metais Latvija išleidžia šimtus tūkstančių eurų, kad sumokėtų kompensacijas, kurias priteisia Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) besiskundžiantiems šios šalies gyventojams. Daugiausia latviai ir kiti šalies gyventojai skundžiasi dėl blogų sąlygų įkalinimo įstaigose ir neteisingų Latvijos teismų sprendimų.

Skundų nemažėja

Kiekvieną pavasarį žmogaus teisų ekspertai renkasi į konferenciją Rygos aukštojoje teisės mokykloje, kad aptartų klausimus dėl kurių skundžiamasi Strasbūrui. Šiemet su paskutiniais šio teismo sprendimais konferencijos dalyvius supažindino teisės mokslų daktarė Arina Melsė.

Jau ir šiais metais EŽTT išnagrinėjo 4 skundus prieš Latviją. Ieškovai skundėsi, kad buvo klausomasi jų telefonų, kad pažeistos teisės į privatumą. Tai buvo daroma leidus teismams, aiškinantis nusikaltimus. Pranešėja pažymėjo, kad kiekvienais metais daugėja skundų dėl pažeidimų, susijusių su asmeniniu gyvenimu. Palyginus su praeito šimtmečio paskutinio dešimtmečio metais žmogaus teisų srityje nuveikta nemažai ir skundų sumažėjo, tačiau jų vis dar daug. Latvijos gyventojai patenka į šalių, iš kurių Strasbūras gauna daugiausia skundų, penkioliktuką. Šalyje jau priimta daug įstatymų dėl kalinių ir psichinių ligonių teisų, kurie atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, tačiau ir šiais klausimais vis dar skundžiamasi į Strasbūrą. Kita vertus, EŽTT dėl labai didelio užimtumo bylas nagrinėja dešimtmečiais, tad dabar priimami sprendimai dėl skundų, kurie buvo parašyti prieš 10 ir daugiau metų, nors padėtis iš esmės būna jau pasikeitusi. Štai neseniai buvo priimtas sprendimas dėl kalinių kankinimo. Skundas buvo paduotas prieš dešimtmetį. Per tą laiką sąlygos Latvijos įkalinimo įstaigose žymiai pagerėjo ir kalinių skundų sumažėjo.

Skundžiasi teismais

Strasbūre gaunami skundai rodo, kad Latvijos gyventojai nepasitiki savo šalies teismų sprendimais ir ieško užtarimo EŽTT. Kaip sakė šio teismo teisėjas iš Latvijos Martinšas Mitsas, daugeliu atvejų besiskundžiantieji yra teisūs ir šaliai tai kainuoja tūkstančius eurų. Rekordiniai – 2014 metai. Tuomet vien Strasbūro priteistoms kompensacijoms Latvija iš biudžeto turėjo atseikėti 1,3 milijonus eurų. Valstybės biudžete tokios išlaidos nebuvo numatytos, tad teko pinigus imti iš nenumatytų išlaidų fondo. „Šias išlaidas būtų galima sumažinti, jei valstybė aktyviau dirbtų ir greičiau pakeistų normatyvinius aktus, ypač tuos, kurie dar skiriasi nuo Europos, – sakė teisėjas M. Mitsas. – Dabar dažnai elgiamasi taip lyg būtų gesinamas gaisras – priemonių imamasi tik tada, kai Strasbūre jau priimamas nuosprendis. EŽTT neturėtų tapti Latvijos teismų sistemos ketvirtuoju teismu, tačiau, deja, labai dažnai taip būna“.

Būna ir dar blogiau – net EŽTT priėmus sprendimą Latvijos teismai į tai niekaip nereaguoja. Taip atsitiko žinomo šalyje sportininko – automobilių lenktynininko Valterio Ciesniekso – byloje. Nepaisant Strasbūro teismo sprendimo savo šalyje jis taip ir neišgirdo išteisinamojo nuosprendžio. Dar 2014 metais EŽTT nusprendė, kad Latvija V. Ciesnieksui turi sumokėti 11 000 eurų už neteisingą nuosprendį.

Kaip nustatė Strasbūro teismo teisėjai, sportininkas savo tėvynėje buvo nuteistas už tai, ko jis nepadarė ir nelaisvėje praleido 9 metus.

Buvo kankinamas

Sportininkas buvo nuteistas už žmogžudystę remiantis tik jo paties prisipažinimu policijoje. Tačiau jau teismo metu jis atsisakė savo parodymų ir tvirtino, kad jie buvo išgauti jį kankinant.

Kaliniai dažnai taip sako, tačiau šį kartą net Rygos apygardos teismas pripažino, kad sportininkas iš tikrųjų buvo kankinamas. Tačiau Latvijos teisėjai nenori pripažinti savo klaidos, o jų užsispyrimą vienas EŽTT teisėjas pavadino patologiniu.

Šio įvykio pradžia siekia 2002 metus, kai dingo iš namų išėjęs Gintis Č. (23 m.). Jo kūnas buvo rastas po mėnesio įbetonuotas ir užkastas miške. Nužudytojo kūną surado kovo 20-ąją, o jau kitą dieną už smulkią vagystę policijai papuolė Janis G. Tardymo metu jis prisipažino, kad prieš mėnesį kartu su draugais užmušė kažkokį turtingą vyruką iš Rygos. Tikrindami šią versiją policininkai ėmėsi Janio draugų paieškos. Tarp jo pažįstamų buvo ir sportininkas V. Ciesnieksas.

Jis buvo pakviestas apklausai ir čia buvo taip „apklausiamas“, kad prisipažino ir ko nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta tokia įvykio versija. 2002 metais V. Ciesnieksas iš savo pažįstamo O. O. pasiskolino 4500 latų, kad nusipirktų detalių savo automobiliui. Deja, skolos grąžinti nesugebėjo. Tuomet jis sužinojo, kad Gintis Č. turi gauti 17 000 latų ir nusprendė suorganizuoti jo nužudymą bei paimti pinigus. Pasak tardytojų, sportininkas paprašė, kad O. O. paieškotų vykdytoją. Tardymo metu visi viską prisipažino. Tačiau jau pirmajame teismo posėdyje V. Ciesnieksas atsisakė savo parodymų tvirtindamas, kad jie buvo išgauti kankinant. Byloje buvo duomenų, kad policijoje V. Ciesnieksui buvo sulaužyta nosis ir sudaužyta kakta, paakiuose užfiksuotos mėlynės. Dėl šių faktų net buvo iškelta byla, tačiau prokuratūra policininkų veiksmuose kaltės neįžiūrėjo, o nusprendė, kad sportininkas susižalojo pats.

2004 metais Rygos apygardos teismas V. Ciesnieksą išteisino, tačiau po metų Latvijos Aukščiausias teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė 11 metų laisvės atėmimo. Tuomet sportininkas ir kreipėsi į EŽTT. Visi septyni šio teismo teisėjai pripažino, kad buvo grubiai pažeistos V. Ciesniekso teisės į teisingą teismą. Strasbūro teisėjai buvo nustebę ir šokiruoti, kad Latvijos Aukščiausiojo teismo teisėjai, pripažinę, kad sportininkas buvo kankintas, neperžiūrėjo bylos.

Dabar V. Ciesnieksas jau atliko bausmę ir yra laisvėje, tačiau ir sumokėjus priteistą EŽTT kompensaciją jo byla neperžiūrima. Sportininko advokatai vėl žada kreiptis į teismą su eiline apeliacija. Daug patirties Strasbūro teismuose turinti advokatė Jelena Kviatkovskaja sakė, kad Latvija labai dažnai pralaimi Europos žmogaus teisių teisme, tačiau to nenori pripažinti nors tai akivaizdu. V. Ciesniekso byla tai labai gerai iliustruoja. EŽTT teisėjas iš Maltos Vinsentas Entoni de Gajetanas jo nuosprendyje parašė, kad per savo ilgą teisėjo praktiką jis nesusidūrė su tokiu grubiu žmogaus teisų pažeidimu.

Pavardžių rašyba

Šiomis dienomis paskelbtas dar vienas EŽTT sprendimas Latvijai. Po 10 metų Strasbūro teisėjai informavo ieškovą, Rygos dūmos deputatą Ruslaną Pankratovą apie tai, kad jo skundas nebus nagrinėjamas.

R. Pankratovas vadovauja visuomeninei organizacijai „Grąžinkite mūsų vardus“, kuri sieka, kad latviškuose pasuose ir kituose dokumentuose nebūtų iškreiptos rusakalbių pavardės. Šiuo metu rusakalbių pavardės latvinamos. Pavyzdžiui, rusiškoji Pankratov, latviškuose dokumentuose rašoma Pankratovs ir tai daugeliui nepatinka. Kaip teigia organizacijos nariai, jie susidura su sunkumais gaunant perlaidas iš užsienio, priimant palikimą, registruojant turtą.

R. Pankratovas ir jo bendraminčiai nusprendė kovoti per teismus. Kai Latvijoje visus teismus pralaimėjo, 2006 metais kreipėsi į Strasbūrą. Tačiau šis teismas po dešimtmečio nusprendė, kad tokios bylos nenagrinės ir kad tai „galutinis sprendimas, kuris negali būti nei apskųstas, nei nagrinėjamas, bet kuriame kitame Europos Sąjungos teisme“.

Ieško stažo

Dar penki Latvijoje gyvenantys, tačiau nesantys šios šalies piliečiai yra apskundę Latviją ir dėl neteisingo pensijų paskaičiavimo. Skundą surašyti jiems padėjo buvęs Seimo narys Vladimiras Buzajevas. Skundo esmė – skaičiuojant darbo stažą ne Latvijos piliečiams nepriskaičiuojami metai dirbti ne Latvijoje sovietmečiu. Latvijos piliečiams į stažą įeina ir tarnyba armijoje, ir darbas kitose sovietinėse respublikose.

Penki penisininkai, nesantys šalies piliečiais, jau praėjo visą teismų maratoną Latvijoje. Net šios šalies Konstitucinis teismas 2011 metais vasario mėnesį atmetė jų ieškinį. Tada jie kreipėsi į EŽTT prašydami dar ir 150 000 eurų piniginės kompensacijos. Tik šiemet gautas atsakymas, kad skundas imtas nagrinėti ir šiuo metu paprašyta, kad savo nuomonę šiuo klausimu išsakytų Latvijos vyriausybė.

Ekspertai prognozuoja, kad į Strasbūrą gali nukeliauti ir daugiau skundų iš Latvijoje gyvenančių kitataučių. Paskutiniais metais Latvijos įkalinimo įstaigose užsieniečių padaugėjo net tris kartus. Daugiausia – tai nelegalai. Problemos kyla dėl to, jog daugelis jų moka tik savo gimtąją kalbą, kurios niekas nežino Latvijoje. Jiems sunku net pasiprašyti pas gydytoją, o pasiskųsti dėl ko nors – iš vis nerealu. Vienintelis bendravimo tarp tokių kalinių ir prižiūrėtojų būdas – piešimas.

Daugiausia nelegalų kali Daugpilio kalėjime. Čia atsiduria visi tie, kurie nelegaliai kerta rytinę sieną. Jie kalėjime išbūna apie tris mėnesius. Iš 463 pernai sulaikytų nelegalų 309 buvo vietnamiečiai. Su jais mažiausiai problemų, nes jie viskuo patenkinti. Kita vertus, pasitaiko, jog vienas kitas vietnamietis moka rusų kalbą. Tačiau daugėja ir kitų tautybių bei religijų kalinių. Jie kelia kitokius reikalavimus. Musulmonams reikia kilimėlių maldai ir kitokio maisto, o nemokėdami kalbos jie net negali to paprašyti. Tad, kai tik atsiranda juos suprantantis žmogus, šie tuoj ima skųstis. Taip atsiranda skundai dėl pabėgėlių teisių nepaisymo.

Žilvinas VIZGIRDA