Rugpjūtis – gėrybių metas. Paskutinį vasaros mėnesį sunoksta šiltnamiuose ir lysvėse auginamos daržovės, vaisiai svarina medžių šakas. Tačiau vien derliumi džiaugtis nėra kada – laukia aibės darbų.

Kalcio svarba

Kelias vasaras iš eilės rugpjūtis buvo labai sausas. Šiemet sinoptikai prognozuoja šiltus ir lietingus paskutinio vasaros mėnesio orus. Tačiau kartais jie klysta. Jei nutiktų taip, kad prasidėtų sausra, svarbu laistyti derlių brandinančius vaismedžius, o sodą mulčiuoti. Pasak. agronomės Joanos Giedraitytės, sodu bus tinkamai pasirūpinta, jei vanduo įsigers bent 25 cm. Vėlyvųjų veislių obelis reikia purkšti kalcio trąšomis, nes jų vaisiai bus ilgai sandėliuojami, o tinkamai patręšti mažiau pus, nesirgs poodine dėmėtlige.

„Gausiai laistyti reikia ir agurkus, o jei vaisiai netaisyklingos formos, susirietę, juos reikėtų ir patręšti. Jei agurkai pernelyg stori, vadinasi, jiems trūksta kalio, todėl reikėtų rinktis kompleksines trąšas su didesne šio elemento koncentracija. Jei agurkų vaisiai pernelyg smailiais galais, dirvožemyje per mažai azoto. Tada reikėtų naudoti agurkams skirtas trąšas su mikroelementais“, – patarė pašnekovė.

Geriau be viršūnių

Agronomė sakė, kad derančius pomidorus reikia laistyti gerokai mažiau, nes dėl drėgmės pertekliaus gali imti trūkinėti jų vaisiai. Jei paskutinį vasaros mėnesį nelepina saulė ir šiluma, pomidorus vertėtų nupurkšti mineralinių trąšų tirpalu. Neriboto augimo pomidorų viršūnes metas nulaužti, kad augalai spėtų subrandinti ir sunokinti visus vaisius.

„Nenaudojantieji pesticidų nuo puvinių pomidorus gali purkšti asiūklių, česnakų ištraukų tirpalu. Vienas litras ištraukos skiedžiamas litru vandens. Puikiai tinka ir dilgėlių ištrauka“, – pasakojo J.Giedraitytė ir pabrėžė, kad minėtomis ištraukomis apipurkšti ar apšlakstyti augalai kartu ir patręšiami, nes ištraukose yra ne tik azoto, bet ir mikroelementų.

Padės boras ir kalis

Drėgną, gerai palaistytą žemę rugpjūtį itin mėgsta ir šakniavaisinės daržovės, nes baigiantis vasarai jos itin sparčiai auga. Kad neišsivystytų šiems augalams būdinga liga – vidinis juodasis puvinys, morkas ir burokėlius rekomenduojama tręšti boru. Pasak agronomės, norint sulaukti gausaus vėlyvųjų daržovių, pavyzdžiui, žieminių kopūstų, derliaus, rugpjūtis – ypač tinkamas metas jas pamaitinti kalio trąšomis.

„Nuėmus derlių, po poros savaičių rudeninėmis trąšomis verta pastiprinti vaismedžius ir uogienojus, taip pat dekoratyvinius augalus. Stipresni augalai geriau peržiemos, bus atsparesni ligoms, sparčiau augs ir ves vaisius kitąmet. Dažnas pamiršta, kad kitų metų derėjimui augalai ima ruoštis nuskynus šių metų derlių“, – priminė pašnekovė.

Reikia genėti

Nuskynus serbentus ir agrastus, rekomenduojama išpjauti sutankėjusias šakeles. Avietyne nuėmus derlių išpjaunami derėję silpnesni šiųmečiai stiebai – geriau augs kitais metais derėsiantys stiebai, bus gausesnis derlius. Augalai mažiau sirgs žievėplaiša.

„Geriau vėdinami, saulės apšviesti, patręšti augalai gebės apsiginti nuo ligų. Avietės puikiai augs pamulčiuotos nupjauta žole, susmulkintomis medžių šakelėmis. Jų stiebus taip pat galima susmulkinti ir papilti ant šaknų“, – aiškino agronomė.

Pirmoje rugpjūčio pusėje reikėtų išgenėti trešnes ir vyšnias – išpjaustyti ligų nuskurdintas, mažai derančias, tačiau smarkiai augančias jų šakas. „Pjaunant šaką, svarbu palikti pakankamai ilgą (5–20 cm) stuobrelį. Kuo šaka storesnė, tuo ilgesnį jį rekomenduojama palikti“, – patarė J.Giedraitytė.

Rugpjūčio pradžioje galima genėti ir obelis, ypač tas, kurios vaisius veda pramečiui, nes pjauti šakas su vaisiais retas ryžtųsi. Kaip ir genint pavasarį, pirmiausia rekomenduojama pašalinti statmenai augančias ar vainiką pernelyg tankinančias šakas. Imantis šio darbo vasarą, labai gerai matyti, kurios šakos sutankėjusios, remiasi viena į kitą. Jas išpjovus, iškart bus matyti, ar prašviesėjo laja. Genint pavasarį, paliekama daugiau nereikalingų šakų.

Prigis ir derės

„Braškes reikia sodinti į tinkamai paruoštą žemę: ji turi būti nepiktžolėta, gerai supurenta. Piktžoles dirvoje galima naikinti glifosato preparatais. Jei vieta braškynui atsilaisvins tik rugsėjį, daigus galima sodinti ir vėliau. Ruduo dažniausiai būna šiltas, tad jie spėja gerai įsišaknyti“, – aiškino agronomė.

Braškių daigų, pasak jos, geriausia įsigyti iš specializuotų ūkių. Jei braškių daigai sodinami į sausą žemę, juos būtina gausiai palaistyti. „Neverta braškių sodinti pavasarį, nes jos neužaugins uogų, o pasodintos rudenį kitais metais jau derės“, – tikino J.Giedraitytė.

„Kovojant su ligomis ir kenkėjais, vaismedžius ir daržoves insekticidais bei fungicidais paskutinįkart reikėtų purkšti likus ne mažiau kaip 3–4 savaitėms iki nuimant derlių. Papildomai apsaugoti vaisius ir daržoves galima naudojant ir ekologiškas priemones – tai padės užauginti natūralesnį ir sveikesnį derlių“, – priminė specialistė. Jei ligos augalų nekamavo, daržą pakanka patręšti mėšlu ir giliai sukasti ar suarti.