Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Metai gali būti mažiau saldūs

Lietuvos cukraus gamintojai nerimauja, kad būsimam sezonui gali pritrūkti cukrinių runkelių. Nei Kėdainių, nei Marijampolės cukraus perdirbimo įmonės dar nesudarė su augintojais pakankamo kiekio sutarčių, kad galėtų cukraus pagaminti ne mažiau nei šį sezoną.

Apsisprendimo laikas

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas Kastytis Patiejūnas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad kovo pradžioje galutinai paaiškės, kiek sutarčių Lietuvoje veikiantys cukraus fabrikai pasirašys su cukrinių runkelių augintojais. Kol ūkininkai dar svarsto, K.Patiejūnas teigė nenorįs berti „druskos ant žaizdos“ ir kištis į šį procesą. „Tegul ramiai ūkininkai patys apsisprendžia“, – sakė jis.

Suvalkijos regiono cukrinių runkelių augintojai šiemet neskuba pasirašyti sutarčių su artimiausiu cukraus fabriku. Prognozuojama, kad šiame krašte saldžiosiomis šaknimis bus apsėti mažesni žemės plotai nei anksčiau. Sudėtingas pernykštis sezonas ne vieną šio regiono cukrinių runkelių augintoją paskatino pagalvoti, ar nevertėtų rinktis kitą kultūrą, kurią auginti būtų paprasčiau ir pelningiau.

Suvalkijos krašto ūkininkai pernai pavasarį dėl nepalankių oro sąlygo nuvėlino cukrinių runkelių sėją. Vasarą buvo sunku kovoti su piktžolėmis, o ir neaugo saldžiosios šaknys taip sparčiai, kaip įprastai. Ruduo pateikė dar didesnių išbandymų – sunku buvo jas nukasti ir išvežti. Iš įmirkusių laukų teko traukti kombainus, mašinas ir priekabas. Ūkininkai prarado dalį derliaus bei cukraus, o vidutinis purvingumas siekė net 16,19 proc. (užpernai buvo 10,7 proc.). Visi cukrinių runkelių augintojai patyrė nuostolių.

Dėl šios priežasties žemės ūkio kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis abejoja, ar šiemet Marijampolės cukraus fabrikui pavyks įtikinti žemdirbius sėti daugiau šios kultūros. Mat supirkimo sąlygos ir kainos liko tos pačios kaip pernai, o auginimo kaštai išaugo.

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas Kastytis Patiejūnas.

Suvalkijos žemdirbiai derybose su AB „Lietuvos cukrus“ vadovais prašė pakelti žaliavos supirkimo kainą, padidinti jos transportavimo iki fabriko įkainį, bet šie nesutiko. Pavyko išsiderėti tik vieną sąlygą – sumažinti tą atsiskaitymo dalį, kurią už išaugintus ir parduotus cukrinius runkelius jie iš „Žvalguvos“ bendrovės gauna produkcija – chemikalais, trąšomis. Anksčiau ši dalis sudarydavo apie 50–80 proc. viso atlygio, o šiemet suderėta 30 proc. riba.

Prognozuojama, kad šiais metais Suvalkijos augintojai užaugins apie 200 tūkst. tonų cukrinių runkelių, o artimiausiam fabrikui reikia maždaug 300 tūkst. tonų.

Daug pigaus cukraus

Ilgametis Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas K.Patiejūnas tikino, kad šiame sektoriuje nuo rudens atsirado sunkumų. Jo teigimu, padėtis sudėtinga, nes rinkoje cukraus kaina kritusi, todėl cukraus fabrikai negali augintojams už būsimą derlių žadėti mokėti tiek, kiek šie norėtų. Žemdirbių apsisprendimui įtaką daro ir prastų praėjusių metų šleifas.

„Pagrindinė problema, į kurią viskas atsiremia, – rinkose susiklosčiusi cukraus kaina. Dabar ji siekia 350–360 eurų ar dolerių už toną cukraus, priklausomai nuo vietos ir nuo biržos. O buvo laikai, kai tona cukraus kainuodavo 450 eurų. Tuo metu, kai buvo pradėta vykdyti cukraus sektoriaus reforma, jo kaina buvo šoktelėjusi net iki 600 eurų. Šiemet jau net parduotuvėje  matyti, kad kažkas ne taip su cukriniais runkeliais, nes visi produktai brangsta, o cukrus pinga. Palyginti su geraisiais laikais, jis yra atpigęs vos ne perpus“, – padėtį apžvelgė K.Patiejūnas.

Jis įsitikinęs, kad reformos tikslas ir buvo paaštrinti konkurenciją visoje Europoje. Konkurencija pasireiškė tuo, kad cukraus gamintojai, neturėdami apribojimų kvotomis, pernai pasirašė labai didelės apimties sutartis. Cukrinių runkelių auginimo plotus žemdirbiai beveik 25 proc. išplėtė pietų, vidurio Vokietijoje, Prancūzijoje, kiek mažiau šiaurinėje Vokietijoje bei Olandijoje.

„Daugiau plotų, daugiau cukrinių runkelių, daugiau ir cukraus, o vartotojų nepadaugėjo. Galbūt daug kas tikėjosi perteklinį cukrų parduoti pasaulinėje rinkoje, tačiau joje irgi nieko gero. Tas kalnas cukraus dabar, aišku, spaudžia visus Europos rinkoje, o didžiausią spaudimą, ko gero, jaučia tie, kurie yra jautriausi“, – sakė asociacijos vadovas, neneigdamas, kad vieni klientai cukraus pirkimo sutartis sudaro 3–5 metams į priekį, o kiti, kai reikia, perka ir pigiausią cukrų.

Stabilumo nebeliko

Asociacijos duomenimis, cukrinių runkelių derlius ir cukraus kiekis iš hektaro pietų Vokietijoje, Prancūzijoje pernai buvo rekordiniai. Ten visi patenkinti. O nuo Vokietijos vidurio į šiaurę, Skandinavijoje, šiaurinėje Lenkijoje ir Lietuvoje trūko saulės, todėl ir cukringumo, dėl šalto pavasario runkeliai neužaugo.

„Vieni trina rankomis, kad derlius buvo geras ir cukraus prisigamino, o kitų nedžiugina nei cukraus kainos, nei gautas derlius“, – sakė K.Patiejūnas.

Cukriniai runkeliai jau nebe pirmus metus nebeneša pelno Lietuvoje. Dėl šios priežasties nemažai stambių cukrinių runkelių augintojų jau atsisakė šios kultūros, tačiau kai kurie ūkininkai kaip tik nusprendžia išbandyti sėkmę šioje srityje.

„Kvotos suteikdavo stabilumo – tiek augintojams, cukraus perdirbėjams planuojant kiekius bei kainas. Dabar nestabilumas jaučiamas visose grandyse“, – neslėpė K.Patiejūnas ir pridūrė, kad ūkininkų auginti saldžiąsias šaknis nebemotyvuoja net valstybės skiriama 80 eurų susietoji parama už 1 hektarą cukrinių runkelių.

Lanksčios sąlygos 

Kol kai kurie žemdirbiai vis dar svarsto, auginti cukrinius runkelius, ar ne, o cukraus gamybos įmonės pradėjo jų viliones. AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ sutartis su cukrinių runkelių augintojais pasirašė dar rudenį – rugsėjo ir spalio mėnesiais, o šių metų vasarį paskelbė papildomą cukrinių runkelių sutarčių pasirašymo etapą.

Kaip teigiama bendrovės išplatintame pranešime, naujas cukraus režimas bekvotėje rinkoje, leidžia eksportuoti cukrų už Europos Sąjungos ribų be jokių eksporto licencijų ir kiekio apribojimų. Tai suteikia galimybę konkurencingiems cukrinių runkelių augintojams ir cukraus gamintojams iš Europos Sąjungos patekti į pasaulinę rinką ir ja pasinaudoti.

„Įmonė mato, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai didėja cukrinių runkelių derliai, taip pat didinamas cukraus fabriko cukrinių runkelių perdirbimo pajėgumas. Esant tokiai situacijai, AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ nori pasiūlyti visiems Lietuvos augintojams pasinaudoti esama rinkos padėtimi ir galimybėmis, pasirašant papildomą sutartį, kurioje runkelių bazinė kaina yra susijusi ir kintanti pagal pasaulinės cukraus rinkos kainą“, – skelbiama cukraus perdirbėjų pranešime spaudai.

K.Patiejūnas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad taip perdirbėjai siūlo suteikti runkelių augintojui galimybę pačiam savarankiškai fiksuoti savo runkelių kainą pagal cukraus rinkos kainas, atsižvelgiant į kainas biržoje. Panašiai daro ir rapsų, javų augintojai. Tačiau, K.Patiejūno pastebėjimu, jau kuris laikas cukraus kaina biržose šokinėja menkai – skirtumai tarp mažiausios ir didžiausios mažėja.

„Augintojui, kuris labai gerai sugeba orientuotis biržų reikaluose, toks siūlymas gal ir neblogai atrodo“, – svarstė K.Patiejūnas.

Rekomenduojami video