LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Lietuvos grikių augintojai šiemet nesitiki prikulti pilnų aruodų, mat grikiams trūksta ūgio, o grūdų kiekis gali būti mažesnis nei ankstesniais metais. Tą lėmė ne tik sausra. Tačiau nuotaiką gerina tai, kad šiemet atsirado galimybė grikių grūdus parduoti už gerą kainą, bet labai svarbu juos iškulti laiku ir kiek įmanoma sausesnius.
Stigo bičių darbštuolių
Varėnos krašte žemdirbiai anksti pradėjo grikiapjūtę, bet ši sustojo, nes ne visuose plotuose grikiai jau buvo pribrendę. Pasak ŽŪB „Tėviškė“ vadovo Vytauto Ramanausko, šiemet savo laukuose jie grikiams skyrė 180 ha žemės. Šios tradicinės kultūros plotai kasmet išlieka panašūs, kinta nedaug, pagal sėjomainos taisykles. 2018 metais buvo apsėti 265 ha žemės, yra buvę metų, kai „Tėviškė“ augino didžiausius grikių plotus Varėnos rajone.
Dzūkai rugsėjo viduryje kai kuriuose plotuose jau pabandė kulti grikius, tačiau įsitikino, kad įsibėgėti dar anksti, nes po sausros palijus grikiai atsigavo. „Stebime, kad pradėjo leisti naujus lapelius. Kitaip tariant – dar tęsiasi grikių vegetacija“, – aiškino ŽŪB „Tėviškė“ pirmininkas.
Augintojų pastebėjimu, šie metai grikiams nebuvo labai palankūs, nors ir skųstis jie negali. V.Ramanausko teigimu, grikių pasėliai švarūs, piktžolės neišplito, bet grikiai šiek tiek žemesni nei praėjusiais metais, o svarbiausia, kad per grikių žydėjimą buvo labai sausa.
„Ta sausra, ko gero, atsiliepė grikių derliui. Per kaitrą išsiskiria mažiau nektaro, todėl bitės rečiau lankėsi, mažiau dirbo grikių pasėliuose, tad manau, kad šiemet derlius bus mažesnis negu vidutinis“, – aiškino V.Ramanauskas.
[caption id="attachment_110635" align="alignnone" width="320"]
V. Ramanauskas[/caption] Laukė vėsių naktų
Grikių augintojai prognozuoja, kad šie metai tikrai netaps grikių metais, nes derliai neypatingi. Dabar dar svarbu ir laiku grikius iškulti. Jie sako, kad tolesnę grikiapjūtę lems gamtos sąlygos. Varėnos krašto žemdirbiai stebi sinoptikų prognozes ir džiaugiasi, kad šie žada vėsesnes naktis. Tada grikiams būtų gerai – sustotų jų vegetacija. O jeigu dar ir kokia šalnelė praeitų, tai, anot V.Ramanausko, labai padėtų sustabdyti vėlyvąją grikių vegetaciją.
„Dabar dar ne tik grikių lapai gerai laikosi, bet yra ir žiedynų. Rudenį augalams tai nieko nebeduoda. Tie žiedynai nesubrandins derliaus ir vegetuojantis augalas daugiau nieko nebenuveiks. Ką iki rugsėjo vidurio spėjo nuveikti, tą, o dabar net trukdo nuėmimui“, – pastebėjo V.Ramanauskas.
Todėl Varėnos krašto žemdirbiai viliasi gamtos pagalbos. Tai svarbu, nes ši kultūra maitina viso krašto žemdirbius. Varėniškių žemės prastos, o grikiai yra viena iš čia augančių kultūrų, kuri ir nepasižymi derlingumu, ir pakenčia prastesnes dirvas.
„Visi augalai mėgsta geresnę dirvą ir tokioje dirvoje geriau auga, bet grikiai išsiskiria tuo, kad bando iš visų jėgų įsikabinti ir prastesnėje dirvoje. Jų derlingumo potencialas iki 2 tonų iš 1 ha. Gerose žemėse kituose rajonuose kviečių gaunama iki 8–10 tonų iš hektaro, todėl suvalkiečių ar zanavykų grikiai net nedomina. Mūsų prastose žemėse neužauginsime didelio kitų kultūrų derliaus, tad apsiribojame tokiais, kad ir kukliais derliais, bent kažkas dar gali augti ir mūsų žemėje“, – lygino V.Ramanauskas.
Grikių augintojai iš anksto domisi ir supirkimo kainomis. Tendencijos geros – kainos besikeičiančios didėjimo kryptimi. „Mes nepraktikuojame išankstinių sutarčių. Ūkininkavimas tokiose žemėse lengvai pažeidžiamas – tai šalnos, tai drėgmės trūkumas, nenorime rizikuoti. Stengiamės sutartis sudaryti, kai esame arčiau derliaus nuėmimo, kada jau aiškiau, koks jis yra“, – pasakojo V.Ramanauskas.
Derlius nevienodas
Šiemet grikiai, anot augintojų, turėtų sulaukti paklausos. Juos žada supirkti ir patys perdirbėjai, ir tie, kurie grikių partijas ruošia išvežimui. Varėnoje grikius tradiciškai superka bei perdirba šiame regione dirbančios UAB „Galinta ir partneriai“ filialas „Galintos grūdai“. Rugsėjo 21 dieną šioje bendrovėje buvo supirkta keli šimtai tonų grikių.
Pasak „Galintos grūdai“ vadovo Egidijaus Beinaravičiaus, šiemet grikių supirkimo kaina yra pakankamai aukšta, o ir grikių pasėlių plotai maždaug trečdaliu didesni negu pernai. Tik stebima, kad supirkimo pradžioje atvežtų grikių grūdų derlingumas yra beveik du kartus mažesnis.
Ankstesniais metais iš hektaro varėniškiai prikuldavo nuo 1 iki 1,5 tonos, o atskirais atvejais – net iki 2 tonų grūdų. Deja, šiemet ūkiuose, kuriuose grikiai buvo pasėti nuo gegužės 10 iki 25 dienos, teprikulia 300–500 kg grikių grūdų iš hektaro.
Analizuodami tokio menko derlingumo priežastis, ūkininkai mano, kad ankstyva sėja ir vėsus pavasaris grikiams nebuvo palankūs. Juos užstelbė žolės, o po to paveikė sausra. Todėl pasėjusieji grikius anksčiau gero derliaus šiemet neturi. Žemdirbiai viliasi, kad vėliau – birželio mėnesį – sėti grikiai duos kur kas geresnį derlių.
„Ūkininkai, kurie grikius mūsų kraštuose augina jau gerą dešimtmetį, žino, kad juos reikia sėti pirmą birželio dekadą. Taip istoriškai buvo ir iki šiol. Klimato kaita iš tikrųjų yra, tad įsivaizduoju, kad dabar grikius galima sėti vos ne iki liepos mėnesio pradžios“, – E.Beinaravičius mano, kad tie, kurie grikius pasisėjo birželio pirmą dešimtadienį arba vėliau, turės gerą derlingumą. Jam pačiam neseniai teko apvažiuoti Pietų Lietuvą – nuo Varėnos iki Šalčininkų ir dar už jų, kur auginami grikiai. Ankstyvos sėjos grikiai nesiekia kelių, suskurdę tarp žolių, o vėlesnės sėjos augalai stiprūs, turintys kelias atšakas, iš jų apie pusė plotų dar turi žiedus.
„Grikiai tarsi piktžolė. Jie augtų ir augtų, jei nesustabdytų šaltis“, – rugsėjį žydinčiais grikių žiedais nesistebėjo E.Beinaravičius.
Kainos – aukštyn
Supirkimo pradžioje už toną grikių supirkėjai mokėjo apie 400 eurų, bet greitai kaina šoko aukštyn. UAB „Galinta ir partneriai“ Varėnos bei Rokiškio filialuose rugsėjo 21 dieną žemdirbiams mokėjo 470 eurų už toną grikių grūdų. Perdirbėjai „Valstiečių laikraščiui“ prognozavo, kad grikių grūdų kaina dar augs ir artimiausią savaitę gali pasiekti 500 eurų. Už ekologinius grikių grūdus tuo pačiu metu mokėjo 530 eurų ir buvo tendencijos kilti iki 550 eurų už toną.
„Įmonėje dirbu ketvirtus metus – per šį laikotarpį niekada nebuvo tokių kainų. Turbūt bus istoriškai reti metai, kada grikių kaina pakankamai aukšta. Žiūrint mano akimis, šiandien labai maža tikimybė, kad grikių kaina mažėtų. Tai žemdirbiui labai palanku“, – tikino E.Beinaravičius, prisimindamas, kad kai pradėjo dirbti prieš 3–4 metus, kaina buvo net tris kartus mažesnė. Tada augintojai beveik neuždirbo arba uždirbo minimaliai.
Jo teigimu, šiemetį kainų augimą lėmė tiek grikių pasiūla, tiek paklausa. Prieš keletą metų, kai buvo menka supirkimo kaina, Lietuvoje sumažėjo grikių pasėlių plotai. Ne paslaptis, kad kažkiek grikių tekdavo įsivežti iš Rusijos. Atvežtinės kruopos irgi turi įtakos Lietuvos grikių rinkai, nes svarbu, kokia šių grūdų kaina yra Rusijoje. „Pasaulis dabar jau tikrai globalus ir verslas atsiveža net pagamintų kruopų, jeigu tai naudinga“, – minėjo „Galintos grūdai“ vadovas.
Jam dar sunku pasakyti, ar šiemet pritrūks grikių, ar ne, tačiau skaičiuoja, jog Lietuvoje šiemet grikiais apsėta maždaug 40 tūkst. ha. Vidutiniškai iš ha galima gauti 800 kg grūdų, tad Lietuva užaugintų apie 30 tūkst. tonų grikių grūdų. Tačiau maždaug trečdalis šio kiekio iš Lietuvos išvažiuoja į Lenkiją. Taip pat grikių eksportuojama ir į kitas ES šalis. Pasak E.Beinaravičiaus, nežinia, ar likusio grikių kiekio tikrai užteks trims Lietuvos grikių kruopų gamintojams. Jei neužteks, vėl teks įsivežti arba kruopų, arba grikių grūdų iš trečiųjų šalių.
Jo duomenimis, Rusijoje grikiai užaugo irgi ne visur. Juos pasiekė informacija, kad vienuose Rusijos kraštuose derlingumas mažas, nes ten buvo sausros, o kituose net nespėjo užsėti visų plotų. Tačiau vidurio Rusijoje arba jos europinėje dalyje derliai yra geresni.
„Iki šiol dirbome 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę. Tas tempas, manau, išliks, ir turėsime tiek grikių grūdų, tiek darbo“, – darbymečio tempus planavo filialo vadovas.
Be „Galintos“, dzūkų išaugintus grikius dar superka UAB „Ekofrisa“ Prienų rajone. Lietuviškų grikių mūsų šalyje dairosi kaimynai lenkai, dalis grikių iš Lietuvos iškeliaus ir į Vokietiją.
Grikių rinka plati
Irmantas Laniauskas, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas
Grikių plotai rajone kinta. 2018 metais buvo deklaruota 4 172 ha, o 2019 metais jų mažėjo – tik 2 732 ha. Pernai ir derlingumas, ir kainos buvo geros. Ko gero, tai lėmė, kad šiemet vėl didėjo susidomėjimas grikiais. Šiais metais Varėnos rajone auginama 3 555 ha grikių, tai sudaro apie 9 proc. visų rajone auginamų pasėlių. Dauguma grikius augina ekologiškai.
Rugpjūčio mėnesio sausros grikius gan gerai padžiovino ir kai kurie juos išsikūlė net rugpjūčio pabaigoje, nors iš tikrųjų grikiai kuliasi vėliau. Grikiai tokia kultūra – net nudžiūvę, bet gavę lietaus jie atgyja. Kai rugsėjį prasidėjo lietūs, nekulti grikiai vėl pradėjo žydėti ir darbai sustojo.
Kur žemė atskiruose ploteliuose prastesnė, grikiai jau pilnai sunokę, ten juos žemdirbiai kulia. Vaizdžiai tariant, grikiapjūtė „mėtosi“ iš vieno lauko galo į kitą ir šią savaitę (rugsėjo 21–27 d.) turėjo pagauti sparčius tempus, nes jau vėl artinosi lietingasis periodas. Labai svarbu iki tol nusikulti, nes jie ir taip nebūna labai sausi. Paprastai nuimtų grikių grūdų drėgmė siekia apie 17–18 proc., nes gamtoje jau ruduo, kuris daro savo.
Pažįstamas ūkininkas neseniai prikūlė apie 700 kg iš 1 ha. Galbūt kas prikuls apie 1 toną, yra ūkių, kurie naudoja ir truputį trąšų, gal ten byrės ir pusantros tonos, gal kam šoktels iki 2 tonų. Bet ekologiniuose plotuose bus tikrai ne daugiau kaip 1 tona.
