Jau daugiau kaip dešimtmetį bonsus auginantis Kęstutis Totoraitis pripažįsta, jog apie šiuos augalus sklando pernelyg daug mitų, esą šie reikalauja daug dėmesio ir žinių. Juos auginti gali visi, nors šie augintiniai nėra priskiriami „pastačiau ir pamiršau“ kategorijai, vis dėlto pernelyg didelė meilė jiems gali pakenkti labiau nei saikingas požiūris.

Pradėjo nuo lietuviškos pušies

Žodis „bonsai“ kilo iš kinų „pun sai“, reiškiančių medį, augantį vazone. Tai Kinijoje gimusi ir japonų perimta meno rūšis, kai kuriama pasitelkiant gamtą. Tai viena gražiausių tradicijų, atspindinčių rytiečių meilę gamtai. Ir išties kiekviena bonso rūšis – maža tam tikro medžio versija. Bonsų augintojai stengiasi medelį suformuoti kiek įmanoma panašesnį į jo didįjį giminaitį, augantį laisvėje. Vilniaus pakraštyje gyvenantys Jolita ir Kęstutis Totoraičiai meilę japoniškiems medeliams pavertė ir gyvenimo pomėgiu, ir verslu. Nedideliame Totoraičių namų kieme dalis šių miniatiūrinių gražuolių „ilsisi“, kiti apsigyveno šiltnamyje, o patys lepiausi iš tolimųjų šiltų kraštų mėgaujasi šiluma specialioje patalpoje. Beje, susidomėjimas prieš daugiau nei dešimtmetį šiais augalais nebuvo spontaniškas, juk Kęstutis gėlėmis domėjosi nuo pat vaikystės. „Mano močiutė labai jas mylėjo, augino, o aš jai padėdavau, – pasakojo Kęstutis. – Kai susižavėjau bonsais, pradėjau ieškoti informacijos spaudoje, internete, bandyti pats auginti juos namuose ir balkone.“

Totoraičių namuose auga ir nedidelė pušis, kurią sutuoktiniai rado miške ir nutarė pradėti ją formuoti. Medžiui daugiau nei dešimt metų, tačiau šeimininkų dėmesys šiam medeliui – ypatingas, juk būtent šis tradicinis lietuviškas medelis padėjo mokytis bonsų formavimo abėcėlės. Beje, ir pradedantiems bonsų augintojams Totoraičiai siūlo išbandyti šį būdą, kuris padės suprasti, kada ir kaip kurią šakelę nukirpti ar augalą persodinti, kad būtų galima pasiekti norimą rezultatą.

Pajutęs, kad tai jam malonumą teikianti veikla, K.Totoraitis kartu su Jolita lankė įvairius kursus, kuriuose mokėsi, kaip teisingai auginti ir formuoti bonsus. Mokslai suvedė su šio meno atstovais – profesionaliais bonsų formavimo meistrais. Dabar Totoraičiai ir patys vertinami kaip autoritetingi konsultantai.

Baigiantis žiemai reikia apžiūrėti medelius, kad ant jų neatsirastų kenkėjų.

Verslo idėja

Pasakodamas apie savo kaip bonsų augintojo kelią, Kęstutis patikino, kad su šiais augalais būtina išmokti rytietiškos kantrybės. Sutuoktinius žavi japonų kultūra, tai rodo interjero detalės ir gyvenimo būdas. Formuoti reikia neskubinant augalo, įsiklausant į jį, leidžiant priimti žmogaus siūlomas žaidimo taisykles. Beje, ne iš kiekvieno augalo padarysi bonsą, tarkim iš beržo to nepadarysi, o štai pušis paklūsta nesunkiai.

Asmeniniai poreikiai padiktavo verslo idėją. Dabar Totoraičių šeima internetinėje parduotuvėje siūlo įsigyti bonsų, kurių kainos prasideda nuo keliasdešimt eurų, tačiau gali kainuoti ir daugiau kaip 1 000 eurų. Bonsai – prabangos prekė. Jų kainų skirtumai didžiuliai: įsigyti bonsą Lietuvoje galima nuo 3 eurų iki 20 tūkstančių eurų ir dar brangiau. Kaina priklauso nuo medelio amžiaus, sveikatos, kaip medeliai suformuoti. Pigiausi – eiliniai, jauni medeliai, suformuoti paprastai. Tai nereiškia, kad jis gyvens trumpiau – šių augalų ilgaamžiškumas labiausiai priklauso nuo to, kaip jį prižiūrėsi. Pasak pašnekovo, jau nuo pat verslo pradžios jie nesiorientavo į pigų asortimentą, o siūlo gražiai suformuotus, sveikus ir vyresnius bonsus. „Reikia suvokti, kad bonsai – brangi, bet vertinga investicija, tinkamai prižiūrimas medis gali tapti šeimos relikvija, tėvų perduodama vaikams, – aiškino Kęstutis. – Tarkim, Japonijoje bonsai – tai didžiausias turtas. Šioje šalyje galima rasti ir daugiau nei 800 metų sulaukusį bonsą. O štai 400 metų skaičiuojantis vienas medelis išgyveno po atominio sprogimo – jį bonsų meistro Masaru Jamaki šeima kaip taikos simbolį padovanojo JAV. O Kobajashi San Šimpaku bonso kaina – nei daug, nei mažai – milijonas eurų.“

Sutuoktinius žavi japonų kultūra, jų namuose ir kieme daug rytietiškų detalių

Specialus gruntas

Ką daryti, kad nusipirktas bonsas vešėtų? Investuodami nemažai pinigų, bonsų augintojai turėtų žinoti – svarbiausia tinkama augalo priežiūra. Perlaistomas ar laistomas nepakankamai medelis gauna nepakankamai šviesos, greitai miršta. Labai svarbus yra gruntas, todėl daromi įvairūs grunto mišiniai, pritaikyti konkrečiam medžiui. Tai palengvina medžio priežiūrą – gruntas pats parodo, kada medį reikia lieti, tad nereikia į gruntą kaišioti pirštų ir nuolatos jame kapstytis. „Naudojant specialų substratą, nesunku suprasti, kada trūksta drėgmės: substratas pašviesėjo, vadinasi, reikia perlieti vandeniu, ne palaistyti, o pakišti po švelnia dušo srove. Augalai negali užmirkti, – aiškino bonsų augintojas. – Reikia jausti, ko reikia augalui. To išmokti sunku, bet galima. Tik priėjus prie augalo galima pamatyti, kaip jis jaučiasi, ar nepuola kenkėjai, ligos. Augalai taip pat tręšiami pagal individualius poreikius. Bonsai auga mažuose vazonuose, tad papildomos maisto medžiagos jiems būtinos.“

Priežiūra

Bonsai reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio nei augalai, augantys kieme ar sode. Jie auginami vazonuose, kur vietos, maisto medžiagų ir drėgmės būna tiek, kiek viso šito augalui duoda žmogus. Nuo rudens iki pat vėlyvo pavasario, kai medelių pumpurai pradeda brinkti ir skleistis pirmieji medžių lapai, bonsai ruošiami dar vienam augimo sezonui. Tropinių, subtropinių ir Lietuvos ar panašių klimato juostų bonsų priežiūra skiriasi.

Lauko bonsus naujam sezonui reikia pradėti ruošti žiemą, tačiau visada būtina įvertinti oro temperatūrą ir nepradėti darbų per anksti, kai dar spaudžia šaltukas, nes tada galima pakenkti tolesniam medžio vystymuisi.

Baigiantis žiemai, reikia apžiūrėti bonsus, kad ant jų neatsirastų amarų, nes būtent tuo metu jie ieško naujų buveinių eglėse, pušyse. Pastebėjus šių kenkėjų, reikia imtis labai paprasto būdo, padėsiančio atsikratyti žaladarių, – bonsus kelis kartus nupurkšti žaliojo muilo tirpalu. Jei praleisite šį momentą, vėliau teks naudoti sisteminius insekticidus, skirtus amarams naikinti.

Pavasarėjant galima pradėti formuoti spygliuočius, nes šiuose augaluose sula dar teka lėtai. Šis metų laikas – idealus metas naudoti vielas augalams formuoti. Galima prilenkti net ir stambiausias šakas ar kamienus.

Anksti pavasarį galima genėti ir anksti žydinčius medžius. Išgaunant norimą formą, galima matyti, kur bus žiedai, nes žiedų pumpurų ir vegetatyvinių pumpurų dydis skiriasi.

Pradėjus šilti orams, metas naudoti pirmąsias trąšas (NPK 10-15-10 ar panašaus santykio). Tręšiant bonsus, svarbu atsižvelgti ir į medžio rūšį. Jei lauke teigiama temperatūra, spygliuočius iš grunto galima perkelti į vazoną. Šiuo periodu jau galima genėti ir šaknis. Jeigu pakankamai šilta bei prasidėjo vegetacija, vielute galima formuoti ir lapus metančių medžių šakas. Šį darbą reikėtų atlikti iki pasirodant pirmiesiems lapams.

Labai svarbu patikrinti, ar nuo praėjusio sezono likusios vielos nepradėjo įaugti į medžio žievę. Jei taip nutiko, jas reikėtų pašalinti ir, jei reikia, naudojant vielas augalą formuoti iš naujo. Ankstyvą pavasarį, įvertinus ilgalaikes orų prognozes, bonsus jau galima išnešti iš žiemojimo vietų.

Prižiūri medelius

Dabar pirkėjai gali apžiūrėti parduodamus bonsus ne vien virtualioje Totoraičių svetainėje, bet ir atvykę į realią parduotuvę, kur auginami ir formuojami net keliasdešimt bonsų. Čia įkurtas ir pirmasis Lietuvoje bonsų viešbutis – jame ilgesniam laikui išvykstantys bonsų augintojai gali palikti savo augalus, kuriais pasirūpins tinkamai: ne tik laiku palaistys, bet ir, reikalui esant, suformuos. Viešbučio idėja kilo natūraliai – pažįstami pasiskundė neturintys kur palikti savo augalo, o Kęstutis „užsikabino“ už idėjos ir pasiūlė palikti jiems, specialistams. „Bonsų yra labai įvairių. Vieniems reikia daugiau, kitiems – mažiau priežiūros. Ne vienus metus puoselėto augalo niekas nenorėtų prarasti. Būna taip, kad į mus kreipiasi norintieji išsaugoti brangų augalą. Jis gali būti labai paprastas, bet žmonėms brangus dėl įvairių priežasčių. Mes jį persodiname, „subonsiname“ ir suteikime šansą naujam gyvenimui“, – pripažino K.Totoraitis, kurio teigimu, patyręs žmogus geriau mato, kada bonsus laistyti, galbūt jau reikėtų paformuoti, gal nunešti į pavėsį ir t. t.

Bonsų auginimo atmintinė

1. Įsigykite tik kokybiškus bonsus (gausi, sveika laja, sveikas kamienas), neieškokite pigių medelių, nes jų kaina dažnai rodo kokybę, amžių.
2. Įsigiję bonsų, kuo greičiau persodinkite juos į specialų gruntą.
3. Bonsui reikia kuo daugiau šviesos, tačiau patartina saugoti jį nuo tiesioginių saulės spindulių, nelaikyti jo ant palangės ir šilumos šaltinių, kad augalo neužpultų kenkėjai, jis neišdžiūtų.
4. Laistykite bonsą tik tada, kai jam to reikia, pamirškite grafikus.
5. Genėkite, formuokite bonsų lajas ir šaknis.
6. Tręškite bonsus tik jiems skirtomis žinomų gamintojų trąšomis.
7. Stebėkite, ar ant bonsų neatsirado kenkėjų. Jei atsirado, nedelsdami kreipkitės pagalbos į specialistus.