Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Mėgins tautiečius atplėšti nuo butelio

Medikų teigimu, Lietuvoje girtauja apie 700 tūkst. gyventojų, o medicininės pagalbos reikėtų maždaug kas penktam iš jų.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva pagal suvartojamo alkoholio kiekį pasaulyje yra trečioje vietoje – 15 m. ir vyresniems asmenims tenka po 15,4 litro grynojo alkoholio. Lietuvą lenkia tik Baltarusija (17,5) ir Moldova (16,8). Atsižvelgdama į tai, valdžia užsimojo mūsų šalyje įteisinti priverstinį gydymą nuo alkoholizmo.

Rėžė iš peties

Sveikatos apsaugos ministerija Seimui pasiūlė keisti Narkologinės priežiūros įstatymą ir prieš geriančiuosius imtis drastiškų priemonių – priverstinai gydyti visus, kuriems įtariama ir išsivysčiusi priklausomybė nuo alkoholio.

Priverstinį gydymą numatoma taikyti tais atvejais, kai asmeniui pasireiškia ryški abstinencijos būklė, trunkanti ilgiau kaip mėnesį, jis nepaiso daugkartinių artimųjų prašymų kreiptis pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, o kartu gyvenantys asmenys patiria nuolatinį psichologinį ar fizinį smurtą, nesaugumo jausmą, finansinius nuostolius.

„Jeigu asmuo pats nesutinka gydytis, tada turėtų teisę kreiptis dėl priverstinio gydymo artimi žmonės, seniūnas, policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai“, – teigė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Ministrės teigimu, jų pasiūlymas parengtas remiantis gerąja kitų valstybių praktika.

Atsitiesė patys

Prieš penkerius metus Aistiškių kaime (Kalvarijos sav.) dėl girtuokliavimo buvo rimtų problemų. Žmonėms net gėda pasakoti, kiek buvo „taškų“, kiek kartų per dieną paskui policiją į kaimą greitoji medicinos pagalba atlėkdavo. Dabar kaime neišvysi besišlaistančių girtuoklių, nebereikia, nei juos rinkti, nei baimintis, kad kas nors prisigėręs langus išdaužys. Aistiškiečiai neslepia – šluota užrėmę duris, dabar gali ramiai išeiti į darbą.

200 gyventojų ir 40 sodybų turinčiame Aistiškių kaime daug metų gyvenanti Marija Murauskienė, vienijanti šio kaimo bendruomenę, sakė nelabai tikinti, kad valdžios siūlymas priverstinai gydyti nuo alkoholio iš karto paslydusiuosius atplėš nuo butelio. Bet ji neneigė, kad girtaujantys Aistiškių kaimo žmonės buvo įtraukti į Minesotos programą. Trys kaimo moterys ir du vyrai sutiko būti užkoduoti ir sėkmingai išlaikė metų išbandymą, už tai net buvo apdovanoti.

Dar vienam kaimo vyrui toks ketinimas nepavyko, nes koduotis nuvažiavo neišsiblaivęs. Tad specialistų tąkart buvo išsiųstas atgal. M.Murauskienė neslėpė, kad tik abipusėmis pastangomis pavyko sulaukti pokyčių: žmonės pradėjo dirbti, negeria. Programos organizatoriai iki šiol juos globoja, nepalieka vienų.

„Jeigu žmogus būtų koduojamas prievarta, reikėtų jį įkalbinti, o paskui 5 paras išlaikyti negėrusį. Nebent reikėtų areštą skirti, jei namų neturi, ar kur kitur dėti“, – mąstė aistiškietė.

Anot M.Murauskienės, kaimo žmonėms pirmiausia reikėtų duoti darbo, mažinti mokesčius, kad patys sau darbo vietas kurtųsi. „Lietuvoje – didžiausi apribojimai, kaimo žmogus negali laisvai parduoti net savo užaugintos produkcijos. Tuojau pasmaugia mokesčiai, baimė, kad paskųs. Tad geros iniciatyvos miršta. O ką žmogui iš nevilties daugiau daryti? Lengviausias kelias – imtis butelio“, – apie barjerus, priartinančius prie girtavimo, kalbėjo M.Murauskienė.

Jos nuomone, socialiai remtinus žmones kaime reikėtų skatinti rūpintis savimi – duoti nemokamai sėklų, taip juos įpareigoti pavasarį pasidaryti lysvelę, patiems užsiauginti daržovių. Vasarą seniūnijos darbuotojai galėtų aplankyti, pažiūrėti, ar augina.

„Vilniuje protingi žmonės sėdi, galėtų prigalvoti gerų iniciatyvų, skatinančių užimtumą, tada gerti neliktų laiko. Suprantu, gal iš 100 tik vienas pradžioje užsikabintų. Bet būtina pabandyti, skatinti tokius žmones ką nors veikti“, – ragino Aistiškių kaimo bendruomenės pirmininkė.

Anot jos, dabar kiekvieną mėnesį galima gauti pinigėlių ir nedirbant. Taip valdžia pripratino. Kai kurie žmonės visai neturi socialinių įgūdžių. Nežino, kad reikia bulves sodinti ir ravėti. „Dabar žmonės laukia, kada malkų gaus lengvatine tvarka. Taigi imk pjūklą, kol turi laiko, ir pjauk. Visos pakelės pilnos krūmų. Bet ne – gavo pašalpą, per dieną dvi praleido, ir vėl nelaimingas, nežino, ką toliau visą mėnesį jam daryti“, – kaimo piktžaizdes atvėrė M.Murauskienė.

Prievarta gero neduotų

Šakių viešosios bibliotekos Gelgaudiškio filiale dirbanti Lina Uždravienė minėjo, kad jos pažįstamiems ir artimiesiems labai padėjęs Anoniminių alkoholikų klubas. Tad, bibliotekininkės manymu, prievarta koduodami nieko nepasieksime, reikia, kad patys žmonės norėtų į pasaulį žvelgti blaiviomis akimis. Vienas jos pažįstamas ligą įveikė pats, be klubo pagalbos, prireikė didžiulių pastangų, kad liautųsi gėręs. Kitus išgelbėjo Anoniminių alkoholikų klubas, kurio veikloje kai kas dalyvauja jau ne vienus, o net aštuonerius metus.

L.Uždravienės nuomone, priklausomiems nuo alkoholio žmonėms geriausiai galėtų padėti socialiniai darbuotojai ir tie, kurie patys išsigelbėjo iš alkoholizmo liūno, dalyvauja Anoniminių alkoholikų veikloje. Tie, kurie atsitiesia, labai nori padėti ir kitiems, tiesiog jaučia tokią misiją. Tik viskam reikia finansavimo, parengti projektus.

Gelgaudiškietė žino atvejį, kai atsakingą darbą dirbantis žmogus pripažįsta turintis bėdų dėl alkoholio, bet nedrįsta važiuoti į Anoniminių alkoholikų klubą. „Žmonės ,niekur nesikreipdami, neieškodami pagalbos, vis giliau klimpsta. Nesakyčiau, kad labai daug, bet matyti ir Gelgaudiškyje tokių žmonių. Dar dirba, bet jau turi šią problemą ir tiesiog neatlaiko gyvenimo naštos. Ieško atsipalaidavimo būdo ir nebegali paskui be to“, – svarstė daug su žmonėmis bendraujanti ir juos pažįstanti bibliotekininkė.

„Manau, kad alkoholio paveiktiems asmenims labai svarbus palaikymas. Jiems reikia bendraminčių, galimybės išsisakyti. Juos net alkoholio kvapas gali išvesti iš pusiausvyros“, – kalbėjo L.Uždravienė. Anot jos, pokyčiai neateina per vieną mėnesį. Anoniminių alkoholikų veikla remiasi 12 žingsnių programa norintiesiems mesti gerti. Ją nesunku suprasti tiek išsilavinusiam, tiek mažiau mokslų ragavusiam žmogui.

Alkoholis – žmogžudysčių palydovas

Saulius Liorentas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininkas

Praėjusiais metais dėl sunkių nusikaltimų mūsų komisariato aptarnaujamoje teritorijoje per metus netekta 15 asmenų. 14 įvykių, kurių metu nužudyta 15 asmenų, yra tik statistika, už kurios slypi ne tik šeimų tragedijos, bet ir aktuali visuomenės problema – alkoholizmas. Šiuos sunkius nusikaltimus beveik išimtinai įvykdo neblaivūs asmenys.

Licencijos turi būti terminuotos

Ilona Tamutienė, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros docentė

Daugumoje pasaulio šalių mažmeninės prekybos alkoholiu licencijos yra terminuotos. Deja, Lietuvoje dabar licencijos išduodamos neterminuotam laikui, užmokėjus vienkartinį 376 eurų mokestį. Šalyse, kurioje rūpinamasi žmogaus saugumu alkoholio pardavimo vietų kaimynystėse, terminuotos licencijos naudojamos kaip įrankis smurtui ir tvarkai aplink pardavimo vietas ir jose valdyti. Jei naktinių barų, klubų savininkai nesugeba suvaldyti ypač garsios muzikos, triukšmo – tai gali būti priežastis neatnaujinti licencijos, jei aplink naktinius barus daug netvarkos ir smurto – tai gali būti pagrindas nepratęsti licencijos... Deja, Lietuvoje su šiomis problemomis „kovoja“ Triukšmo įstatymas. Praėjusiais metais, liepos mėnesio duomenimis, Lietuvoje galiojo 19 405 licencijos prekiauti alkoholiu. Nors ir simboliškai apmokestinus licencijų perregistravimą, surinktas lėšas galima būtų panaudoti vaikų, kurie nukentėjo nuo girtų asmenų, reabilitacijai, o bendruomenę įtraukti į rūpinimąsi jos pačios saugumu.

Negali kainuoti pigiau nei sultys

Aurelijus Veryga, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas

Priverstinis gydymas, taikomas per Probacijos sistemą, kai žmogus padaro nesmurtinį nusikaltimą ir jam pasiūlomas priverstinis gydymas kaip alternatyva bausmei, gal ir turėtų prasmę. Tačiau sunku įsivaizduoti, kaip būtų įmanoma įgyvendinti šiuo metu sumanytą priverstinį gydymą, jei dabar net ir norintieji gydytis ne visuomet sulaukia pagalbos. Vargu ar alkoholizmo problemą išspręsime, nespręsdami socialinių problemų – pirmiausia reikėtų žmogumi pasirūpinti, kai jis netenka darbo, o turi šeimą išlaikyti, kol jis dar nėra socialiai apsileidęs ir apleistas. Be to, reikia mažinti ir alkoholio prieinamumą, didinti jo kainą. Dabar labiau apsimoka gerti alkoholinius, o ne kitokius gėrimus – sultys ar mineralinis vanduo kainuoja brangiau nei alus. O taip neturėtų būti.

Rekomenduojami video