Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Medikai ir draudikai pinigines laiko užrakintas

Nors šalies Konstitucija ir kiti įstatymai numato, kad kiekvienam asmeniui turi būti atlyginta jam padaryta moralinė ir materialinė žala, tačiau nukentėjusiųjų viltis gauti, jų nuomone, teisingą atlygį dažniausiai sugriauna teismai. Priimdami sprendimus teismai paprastai vadovaujasi principu, kad jie būtų įvykdomi.

Spalio mėnesio pradžioje Kauno apygardos teisme (KAT) paskelbtas sprendimas civilinėje byloje pagal Kristinos Drėzienės, Egidijaus Drėzo bei jų mažametės dukters ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys buvo pateiktas Kauno klinikinei ligoninei (KKL) ir akcinės draudimo bendrovės „Baltikums“ Lietuvos filialui, sudariusiam sutartį su šia gydymo įstaiga.

Buvusi slaugytoja Valdareza Beleškienė (59 m.), kuriai supainiojus vaistus mirė 11 mėnesių Drėzų sūnus, šioje civilinėje byloje yra kaip trečiasis asmuo.

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė iš atsakovų priteisti milijoną eurų neturtinės ir 4400 eurų turtinės žalos atlyginimą. Jie taip pat prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovai nurodė, kad Kauno klinikinėje ligoninėje dėl įstaigos gydymo personalo aplaidumo 2012 metų balandžio 6-ąją mirė K. Drėzienės ir E. Drėzo sūnus D. D., mažosios U. D. brolis..

Sustojo širdis

2014 metų gegužės 9-ąją Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad Kauno klinikinės ligoninės slaugė yra kalta dėl 11 mėnesių kūdikio mirties. V. Beleškienei skirti 4 metai nelaisvės bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Taip pat jai uždrausta 2 metus dirbti gydymo įstaigose.

Teismas, įvertinęs visus įrodymus, gydytojų, gaivinusių vaiką, parodymus, atsižvelgęs į specialistų išvadas, konstatavo, kad slaugytojos kaltė visiškai įrodyta, kad visi liudytojų parodymai – patikimi.

Prokurorė prašė V. Beleškienę nubausti 5 metams nelaisvės. Jos siūlymą palaikė ir mirusio kūdikio tėvo E. Drėzo advokatas. Po teismo posėdžio jis sakė, kad jį tenkina teismo sprendimas. „Buvau prie karsto savo vaikeliui prisiekęs, kad teisybę surasiu ir ją radau“, – sakė žurnalistams E. Drėzas.

Kauno klinikinės ligoninės slaugytoja V. Beleškienė nuteista už tai, kad supainiojo vaistus – vietoj paskirto gliukozės tirpalo vaikui suleido kalio chlorido. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai nustatė, kad dėl nesunkių negalavimų į Kauno klinikinę ligoninę patekęs mažas berniukas mirė, kai sušvirkštus per didelę kalio chlorido dozę, jam sustojo širdis.

Į gydymo įstaigą vaikas atvežtas dėl viduriavimo ir vėmimo.

Teismo sprendime pabrėžiama, kad leisdama vaistus V. Beleškienė nestebėjo paciento būsenos, nes buvo sukaupusi dėmesį į procedūrą. Tik tuomet, kai motina pasakė, kad kūdikiui kažkas negerai, slaugytoja pradėjo vaiką gaivinti.

Teismo nuomone, medicinos darbuotojas visada turi stebėti paciento būklę, todėl slaugytojos elgesys vertintinas kaip nusikalstamas nerūpestingumas.

Kaltės nepripažino

Beleškienė savo kaltę visada neigė, todėl tokį Kauno apylinkės teismo sprendimą apskundė. Nuteistoji prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir ją išteisinti. Apeliacinį skundą nagrinėjo Kauno apygardos teismas. Jis nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kūdikio mirtis įvyko nuo preparato, tiesiogiai suleisto į veną.

Apeliacinės instancijos teismas V. Beleškienės skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. Beleškienė, būdama vaikų slaugytoja, žinojo, kad jos darbas „yra susijęs su žmogaus gyvybei ir sveikatai pavojingomis medicininėmis priemonėmis, kurių sumaišymas, netinkamas suleidimo greitis ar netinkama koncentracija gali sukelti žmogaus mirtį ar sveikatos sutrikdymus, padaryti turtinę žalą įstaigai ir fiziniams asmenims, tačiau nepakankamai vykdė savo tarnybines pareigas, jas ignoravo, ir nors nenumatė konkrečių pavojingų padarinių, tačiau savo netinkamu pareigų vykdymu leido jiems kilti“.

KAT nutartis įsiteisėjo jos paskelbimo dieną, tačiau slaugytoja ją apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Galų gale ir LAT konstatavo, kad kūdikio mirtis buvo neišvengiama pasekmė, sukelta V. Beleškienės veiksmų.

Nuvertinta gyvybė?

Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui tėvai kreipėsi į teismą su ieškiniais dėl žalos atlyginimo. Tačiau gauti norimo milijono Drėzams nepavyko. KAT teisėja Albina Rimdeikaitė nusprendė, kad KKL sutuoktiniams privalės sumokėti po 46 958 eurus, o draudimo bendrovės „Baltikums“ Lietuvos filialas po 1041 eurą neturtinės žalos. Sutuoktinių mažametei dukrai iš draudikų priteista 2896 eurai neturtinės žalos. Draudimo įmonė turės sumokėti šeimai ir 3708 eurų turtinę žalą, prašytus 5 procentus palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

Kaip paaiškino KAT vyresnioji specialistė, laikinai atliekanti teismo pirmininko padėjėjos funkcijas Skirmantė Zelenkienė, KAT savo sprendime pažymėjo, kad, nustatant ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį buvo atsižvelgta į konstitucines nuostatas bei teismų praktikoje suformuotų kriterijų visumą ir konkrečias bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines įvykio aplinkybes. Toliau teismo sprendime surašyta tokia sudėtinga žodžių ekvilibristika, kurią gali suprasti tik teisininkai. „Be to, negalima pamiršti ir subjektyvių šio klausimo aspektų, t. y. atskiro konkretaus asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį“, – rašoma pranešime spaudai. Žmogiškąja kalba tai turėtų reikšti, kad nustatyti neturtinės žalos dydį yra sudėtinga, kad gyvybės pinigais neįvertinsi ir, kad teismų sprendimai turėtų būti tokie, kad jie būtų įvykdomi. Juk gali teismas priteisti ir milijoną, kurio dažnas prašo, bet toks sprendimas nebus įvykdytas, nes to milijono paprasčiausiai nėra. Net kai kuriose turtingose Europos šalyse žalos atlyginimas yra tik simbolinis.

„Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, – toliau rašoma sprendime. – Įstatymuose numatoma piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, išgyvenimus ir kt. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad apkaltinamasis nuosprendis V. Beleškienei taip pat yra satisfakcija ieškovams. Tad ieškinys ir buvo tenkintinas remiantis nukentėjusių asmenų paaiškinimais, bylos medžiaga, vadovaudamasis teismų praktika ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais“.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Išgirdęs tokį teismo sprendimą E. Drėzas iš karto sakė, kad jį skųs. Jo nuomone, žmogaus gyvybė Lietuvoje yra labai sumenkinta.

Nudegino nugaras

 Viena didžiausių kompensacijų Lietuvoje dėl aplaidaus medikų darbo buvo priteista marijampoliečių Vilmos ir Gintauto Z. šeimai. Po 4 metų bylinėjimosi Lietuvos Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad Marijampolės ligoninė nukentėjusiai šeimai privalo sumokėti pusę milijono litų (144 927 eurus). Kompensacija priteista už medikų klaidą, kai 2001 metų gruodžio 30-ąją prieš laiką gimusiems dvynukams Laurynui ir Martynui ligoninės inkubatoriuje buvo smarkiai nudegintos nugaros. Traumuotus naujagimius po to beveik du mėnesius gydė Kauno medicinos universiteto klinikų medikai. Pirmaisiais gyvenimo metais mažyliams buvo atlikta po tris odos persodinimo operacijas, vėliau dar reikėjo korekcinių operacijų. Medicinos ekspertai pripažino, kad patirta trauma labai pakenkė dvynukų sveikatai ir tolesniam vystymuisi.

Marijampolės medikai irgi ilgai bylinėjosi ir nenorėjo mokėti žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas nukentėjusiai šeimai buvo priteisęs milijoninę (tuomet dar litais) kompensaciją, tačiau Apeliacinis teismas ją dvigubai sumažino. Medikai prašė sumažinti priteistos neturtinės žalos sumą iki 30 000 litų (8695 eurų). Tačiau ligoninės skundą išnagrinėjęs LAT paliko galioti Apeliacinio teismo sprendimą.

Reikia pinigų ir laiko

Tas LAT sprendimas buvo akstinas paskatinęs nukentėjusiuosius nuo medikų nerūpestingumo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tačiau bet kuriuo atveju žalą sveikatai patyrusio ir už tai kompensacijos reikalaujančio žmogaus laukia ilgas kelias. Mūsų šalyje galioja vadinamoji deliktų sistema, kuri reikalauja būtinai įrodyti kaltę per teismines institucijas. Nukentėjęs žmogus privalo pateikti pretenziją nugydžiusiai įstaigai, kurią ta įstaiga dažniausiai atmeta net ir esant realiems pažeidimams. Tada galima kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ten procesas turėtų pasibaigti per du mėnesius, tačiau dažniausiai užsitęsia. Komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui yra privalomi, tačiau nesutikdami su jais tiek pacientas, tiek sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę per mėnesį kreiptis į teismą. Beje, tikintis, jog patirtą žalą atlygins draudimo kompanija, jai taip pat reikia pateikti oficialų dokumentą, kuris dažniausiai būna – teismo sprendimas. Taigi, tokioms byloms reikia laiko, pinigų ir labai daug kantrybės.

Terminai kreiptis dėl žalos atlyginimo irgi labai svarbūs. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per metus, kai sužinojo, kad jo teisės galimai pažeistos, bet ne vėliau kaip po trejų metų nuo teisių pažeidimo dienos. Tiesa, ieškinio senaties terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas. Reikšmingomis aplinkybėmis atnaujinti senaties terminą laikomos individualios situacijos aplinkybės. Asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią medicininę ir teisinę situaciją dažnai būna apsunkintas, nes žmogus, patekęs į sudėtingą jo sveikatai ar gyvybei situaciją, pasitiki medikais, mano, kad jie deda maksimalias pastangas, o atsiradusi žala tėra nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Tai, kad žalą sveikatai nulėmė medikų klaidos, suvokti paprastai praeina atitinkamas laiko tarpas, kol pacientas pasikonsultuoja su kitais medikais, teisininkais.

Sudėtingą žalos sveikatai atlyginimo sistemos maratoną įveikia retas pacientas. Dažniausiai skundžiamasi dėl pooperacinių gydymo komplikacijų, dėl neteisingo ligos nustatymo ir dėl netinkamo gydymo.

Pastaruoju metu neturtinės žalos atlyginimai sumažėjo. Maksimali suma priteista iš ligoninių yra 44 000 eurų. Kartais galima likti ir prie suskilusios geldos.

Negelbėjo nė Strasbūras

Taip atsitiko vilnietei Raisai P., kuri dešimt metų mynė teismų slenksčius, bandydama įrodyti, kad jos sesuo mirė dėl medikų aplaidumo. Medikai jos seserį Ziną I. (46 m.) metus gydė nuo erozinio gastrito, nors moteris sirgo ketvirtos stadijos skrandžio vėžiu. Gydoma pacientė ne kartą bandė atkreipti medikų dėmesį, kad jos šeimoje būta mirčių nuo skrandžio, kasos, tiesiosios žarnos vėžio. Tačiau gydytojai apsiribojo medikamentiniu gydymu ir rekomendacijomis problemas spręsti pas psichiatrą. Per pusantrų metų Zinai buvo paskirta 18-os rūšių vaistų: nuo skausmo, skrandžio rūgštingumo, raminamųjų. Kiekvienas vizitas į polikliniką baigdavosi įrašu apie skrandžio erozijos paūmėjimą ar antrinę anemiją bei naujų vaistų paskyrimu. Gydytojai rentgenologinio skrandžio tyrimo ligonei neatliko dėl to, kad jis „galbūt nebūtų buvęs informatyvus“ ir kad jie „galbūt nebūtų galėję pastebėti naviko“. Skrandžio vėžys moteriai buvo diagnozuotas tik tada, kai ji nebegalėjo vaikščioti, valgyti ir miegoti. Paskutinius šešis gyvenimo mėnesius pacientės kančios buvo slopinamos morfijumi.

Zina mirė 2002 metų liepos 22 dieną, palikusi našlaičiu dvylikametį sūnų, kurį augino viena. Praėjus pusmečiui po sesers netekties, Raisa ryžosi ieškoti teisybės ir įrodyti medikų aplaidumą. Pirmiausia kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Šioji skundą su situacijos aprašymu perleido tirti tuometei Valstybinei medicininio audito inspekcijai. Beveik septynerius metus bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas (VAT) 2009-ųjų birželį konstatavo, kad medikai Zinai I. nesuteikė pakankamai kvalifikuoto ir rūpestingo gydymo, todėl skrandžio vėžys buvo diagnozuotas pavėluotai.

Teismo sprendimu, Vilniaus Karoliniškių poliklinika ir Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė motinos netekusiam nepilnamečiui bei jo globėja tapusiai Raisai turėjo sumokėti 478 000 litų (138 550 eurų) kompensaciją. Medikai kaltės nepripažino ir sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui (LApT). Jame viskas apsivertė aukštyn kojom. LApT ne tik panaikino VAT sprendimą, bet ir priteisė Raisai 10 000 litų (2898 eurų) sumą gydymo įstaigų teisinėms išlaidoms padengti.

Mirusios pacientės sesuo teisingumo dar pabandė ieškoti LAT, tačiau šis paliko galioti LApT sprendimą. Tik atsižvelgęs, kad Raisa turi invalidumo pažymėjimą, o jos sūnėnas yra našlaitis, finansinius įpareigojimus gydymo įstaigoms sumažino iki 1500 litų.

Tuomet moteris su advokatu surašė pareiškimą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽŽT). Šis priėmė Lietuvos pilietės peticiją, tačiau po kurio laiko nusprendė, kad ji neatitinka Konvencijos.

Ratas užsidarė. Liko tik skola.

Sunku įvertinti

Vilnietė bylinėjosi daugiau nei dešimtmetį. Tačiau ir nesikreipiant į Strasbūrą ir Lietuvoje tokios bylos nagrinėjamos vidutiniškai apie 4 metus. Vis dėlto žmonės, įsitikinę, kad žalą sveikatai patyrė dėl medikų kaltės, įsidrąsina ir vis dažniau kreipiasi į teismus, prašydami priteisti įvairių dydžių kompensacijas. Yra ne vienas atvejis, kai gydymo įstaigos pacientams yra išmokėjusios kelių tūkstančių eurų pinigines kompensacijas, kad tik nebūtų kreiptasi į teismą.

Šiandien šalies teisės aktai, Civilinis kodeksas numato, kad atsakomybė už netinkamai medikų suteiktas paslaugas tenka gydymo įstaigai kaip juridiniam asmeniui. Jei nustatoma mediko kaltė, žala regreso tvarka išieškoma iš jo algos. Tačiau LAT yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Jeigu medikas savo darbą atliko rūpestingai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine.

Labai sunku įvertinti ir žalos dydį. Jei dėl turtinės žalos atlyginimo įvertinimo didesnių diskusijų nekyla, tai įvertinti neturtinę žalą yra gana keblu. Tai 2006 metais pripažino ir Konstitucinis teismas nurodydamas, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą“.

Siūlo fondą

Teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutinės gyventojų pajamos. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš viešąją įstaigą, teikiančią sveikatos priežiūros paslaugas ir savarankiškai atsakančią už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti krašto ekonominės padėties duomenys. Šiuo atveju KKL direktorius Gediminas Abeciūnas sakė, kad sumokėti tokią sumą ligoninė išgalės.

Reikia priminti, kad gydytojai draudžiasi savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu, nes tikimybė, kad gali tekti atlyginti padarytą žalą, yra didelė. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, išmokėto draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina sveikatos priežiūros įstaiga, atsakinga už padarytą žalą. Išimtiniais atvejais, siekiant išvengti visų nuosavybės formų sveikatos priežiūros įstaigos bankroto, pacientui padarytos faktinės žalos ir išmokėto draudimo atlyginimo skirtumas gali būti išmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ar kitų šaltinių Vyriausybės nustatyta tvarka.

Jau ne vieneri metai kalbama, kad pats laikas būtų pakeisti galiojančią žalos atlyginimo tvarką, – pakeisti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą. Gydytojų sąjunga, kai kurie Seimo nariai siūlo įkurti specialų, pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo fondą. Tuomet baigtųsi kaltųjų medikų paieška, o žala būtų atlyginta, išvengus ilgai trunkančių, brangių teismų procesų, kaltinimų medikams lavinos. Gydytojų sąjungos siūlymu, įstatymo pataisos turėtų išlaisvinti ligonines ir poliklinikas nuo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, nes dabar dauguma tų pinigų lieka draudikų kišenėse.

Tačiau kol kas tai tik projektas. Ar pavyks jį įgyvendinti, parodys ateitis. Šis modelis taikomas Austrijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Švedijoje, o taip pat ir Naujojoje Zelandijoje. Nesenai jis pradėtas taikyti ir Latvijoje.

 

Žilvinas VIZGIRDA

Rekomenduojami video