Požiūris į pluoštinę kanapę, ilgai sietą su kvaišalais, keičiasi – besidomintieji šios augalų rūšies auginimu įžvelgia plačias jos panaudojimo perspektyvas tekstilės, biokuro gamybos, statybinių medžiagų srityse. Vis dažniau girdime, kad kanapių auginimas gali būti nauja verslo niša Lietuvoje, kuriai plėtoti palankesnes sąlygas sukuria ir neseniai įsigaliojusios įstatymo pataisos.

Be narkotinių medžiagų

Kanapės – vienas seniausių augalų žemėje, kuris, mokslininkų manymu, įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvos teritorijoje, žinomas ir naudojamas jau daugiau kaip 10 tūkstančių metų. Natūralioje aplinkoje šis vienmetis augalas savo gyvenimo ciklą pradeda pavasarį ir baigia rudenį. Mūsų laikais jos perdirbamos ir pritaikomos įvairiose srityse: pluošto, izoliacinių medžiagų, pašarų, kuro gamyboje, kosmetikos pramonėje.

Pramonėje naudojami pluoštinių kanapių augalai, kuriuose yra nedaug vadinamojo THC (tetrahidrokanabinolio – veikliosios medžiagos, dėl kurios šie augalai turi svaiginamąjį poveikį), todėl Europos Sąjungoje (ES) leidžiama auginti tik tų veislių pluoštines kanapes, kuriose THC kiekis neviršija 0,2 proc. Būtent tokias pluoštines kanapes leidžiama auginti ir Lietuvoje.

2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme nurodyta, kad pluoštinėms kanapėms priskiriamos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.), auginamos pramoniniais tikslais (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei, o išdžiovinus jų THC kiekis neviršija 0,2 proc. Siekiant užtikrinti, kad mūsų šalyje būtų auginamos tik pluoštinės kanapės, buvo sukurta griežta informacijos, kurią turi pateikti jų augintojai ir produktų tiekėjai, bei kontrolės tvarka, o kontroliuoti augintojus ir produktų tiekėjus pavesta Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM).

Mažesnės išlaidos

Nors augintojų susidomėjimas pluoštinėmis kanapėmis mūsų šalyje didėja jau trečius metus (VATŽŪM duomenimis, 2014 m. jas augino 79, 2015 m. – 121, o 2016 m. – jau 161 augintojas arba 33 proc. daugiau nei 2015 m.), per dvejus tyrimo metus (2014–2015 m.) nebuvo aptikta pluoštinių kanapių, kurių THC kiekis būtų didesnis už leistiną 0,2 proc. normą. Todėl siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ir sumažinti finansinę naštą pluoštinių kanapių augintojams, buvo parengtos ir nuo šių metų balandžio 1 d. įsigaliojo naujos Pluoštinių kanapių įstatymo nuostatos, apibrėžiančios pluoštinių kanapių mėginių ėmimo, jų auginimo sodininkystės, mokslo, selekcijos tikslais ir naujai sukurtų veislių ūkinio vertingumo tyrimo, siekiant jas įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, reikalavimus.

Pagal anksčiau galiojusias nuostatas, imant mėginius THC kiekiui tirti iš kiekvieno deklaruoto laukelio ūkininkai mokėdavo didelius pinigus – 18,11 Eur už mėginių ėmimą ir dar 101,08 Eur už THC kiekio mėginyje nustatymą. Dabar THC kiekiui ištirti pakaks vieno mėginio iš vieno sėjomainos lauko.

„Šios įstatymo pataisos ženkliai sumažins žemdirbių išlaidas, nes, vadovaujantis naujomis nuostatomis, pluoštinių kanapių mėginiai bus imami iš kiekvieno pluoštinių kanapių sėjomainos lauko, jei jame auginama tik viena veislė, o ne iš kiekvieno deklaruoto lauko. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad jei viename lauke augs kelių skirtingų veislių kanapės, THC kiekiui jose tirti bus imami kiekvienos veislės mėginiai. Jeigu sėjomainos lauko sklypus skirs valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, išskyrus vidaus kelius, nurodytus mūsų šalies Kelių įstatyme, ar platesni negu 8 m barjerai (melioracijos grioviai, vandens telkiniai, miško juosta ar kt.), iš tokių laukų bus imami atskiri mėginiai“, – Pluoštinių kanapių įstatymo nuostatas primena VATŽŪM direktorius Sergejus Fedotovas.

Pakeistame pluoštinių kanapių įstatyme taip pat numatytos išimtys auginantiems jas sodininkystės tikslais. Šiems augintojams įstatymas leidžia auginti tik įteisintų veislių pluoštinių kanapių augalus, sėti tik žemės ūkio ministro patvirtintus aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos privalomuosius kokybės reikalavimus atitinkančią pluoštinių kanapių sėklą ne didesniame kaip 0,1 ha žemės plote, o 0,01 ha plote sėti ne daugiau kaip iki 20 šių augalų vienetų. Sėklų pakuočių etiketes reikia pateikti VATŽŪM. Tokie pluoštinių kanapių augintojai bus atleisti nuo prievolės deklaruoti laukus, iš jų auginamų pluoštinių kanapių nebus imami mėginiai THC kiekiui tirti, taip pat jiems nereikės VATŽŪM teikti informacijos apie pluoštinių kanapių laikymo ir klojimo vietas, paliktus žiemoti nenupjautus augalus ir ataskaitų apie išaugintus ir parduotus pluoštinių kanapių ar jų dalių kiekius.

Augintojai tikrinami

Pluoštinių kanapių augintojai turi nepamiršti, kad sėti galima tik sertifikuotą sėklą, o auginti tik registruotų veislių kanapes ir tik atvirame grunte. Kol kas į Nacionalinį augalų veislių sąrašą pluoštinių kanapių veislė nėra įtraukta, todėl mūsų šalyje auginamos veislės, kurios yra įtrauktos į ES Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą. Nors augintojai neprivalo teikti tarnybai pranešimo apie numatomus šios kultūros pasėlius, informacija ar skundai apie auginamas kanapes bus tikrinami. Jei per patikrinimą bus nustatyta, kad minėti sėklos reikalavimai pažeisti, pasėlius reikės nupjauti ir užarti. Visus reikalavimus auginantiems pluoštines kanapes sodininkystės tikslais rasite 2016 m. gegužės 20 d. įsigaliojusiame Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir tiekimo rinkai kontrolės tvarkos apraše Teisės aktų registre ir VATŽŪM interneto svetainės Teisės aktų skiltyje.

Vis dėlto kai kurios pluoštinių kanapių veislės, pavyzdžiui, ‘Finola’, esant tam tikroms klimato sąlygoms gali sukaupti didesnį nei 0,2 proc. THC kiekį. Jei atliekant tyrimus bus nustatyta, kad visuose kokios nors veislės kanapių mėginiuose dvejus metus iš eilės THC kiekis viršys nustatytą ribą, Lietuva, remdamasi Europos Tarybos direktyva, prašys Europos Komisijos leidimo uždrausti prekiauti ta veisle Lietuvoje. Tokia veislė nebus išbraukiama iš ES Bendrojo žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogo, todėl kitose ES šalyse ir toliau bus galima ją auginti.

Taip pat primename, kad tik pluoštinių kanapių produktų tiekėjai turi būti įtraukti į VATŽŪM administruojamą Pluoštinių kanapių produktų tiekėjų sąrašą, o tiekėjai, kurie tiekia rinkai iš pluoštinių kanapių pagamintus maisto produktus, pašarus ar gaminius iš pluoštinių kanapių, į šį sąrašą neįtraukiami.

Narkotinės – draudžiamos

Nuo Lietuvoje leidžiamų auginti pluoštinių kanapių draudžiami auginti augalai skiriasi išvaizda, skirtingi jų auginimo būdai, o derlius taip pat renkamas ne tuo pačiu metu, tad specialistai nesunkiai atpažins draudžiamus augalus. Be to, klimato sąlygos nėra tinkamos draudžiamoms kanapėms auginti atvirame grunte, nes joms per visą vegetacijos laikotarpį reikia šiltų ir sausų oro sąlygų, o jų nesant didelis THC kiekis nesusikaupia.

Mūsų šalyje narkotines kanapes auginti draudžiama, už jų auginimą ir tiekimą rinkai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.