Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Marijampolės krašto cukrinių runkelių augintojus vis dar kamuoja nežinia

Pavasarį šalies cukrinių runkelių auginimo sektorius pasitinka nelygiomis jėgomis – ūkininkai Suvalkijoje šiems metams dar neturi net auginimo sutarčių, tuo tarpu Kėdainių krašte šios kultūros augintojams visos sąlygos buvo aiškios dar rudenį ir ūkininkai jau užsisakę sėklų. Tačiau atkaklūs suvalkiečiai nusileisti nežada – reikalauja garantijų bei didesnių kainų už būsimą derlių, jei cukraus gamintojai nori, kad jie ir toliau augintų cukrinius runkelius.

Po sunkaus sezono – ilgos derybos

Seniausias Lietuvoje Marijampolės cukraus fabrikas,sausį baigęs įtampos kupiną perdirbimo sezoną, ruošiasi būsimam. Tai patvirtino UAB „Lietuvos cukrus“ nemokumo administratorius, UAB „Atveika“ direktorius Tadas Kelpšas, tačiau kokia bus fabriko ateitis, kas supirks ir perdirbs cukrinius runkelius, pokalbio dieną jis dar nedrįso prognozuoti.

Per pastarąjį sezoną, kaip ir buvo planuota, Marijampolės fabrikas iš žemdirbių priėmė 230 tūkst. tonų cukrinių runkelių. Iš jų pagamino per 30 tūkst. tonų baltojo cukraus. Runkelius pirko tarpininkai, nes fabrikas neturėjo lėšų. Todėl ir pagamintas cukrus nėra jo nuosavybė, o jį parduoti buvo planuojama per vasarį. Su cukrinių runkelių augintojais pagal sutartis taip pat atsiskaito tarpininkai. Administratorius negirdėjo ūkininkų nusiskundimų, kad būtų nesilaikoma jiems duoto žodžio. Tai gera žinia ūkininkams.

Pasak T.Kelpšo, šie metai „Lietuvos cukrui“ tikrai neeiliniai –sustabdžius restruktūrizacijos procesą buvo pradėta bankroto procedūra, beto, jau esant šiai procedūrai fabrikas užbaigė runkelių perdirbimo ciklą.Praktikoje tai retas atvejis. Gamybos įranga jau išplauta, išmontuota, parengta defektavimui, ruošiama būsimam sezonui.

Jo žiniomis, vyksta derybos su cukrinių runkelių augintojais– žaliavos tiekėjais. Jose dalyvauja kelios bendrovės, norinčios ūkininkams tiekti cukrinių runkelių sėklas, trąšas, augalų apsaugos priemones. „Šiuo metu derasi, teikia pasiūlymus. O ūkininkai, matyt, renkasi geriausius“, –svarstė T.Kelpšas.

Nuotaikos po praėjusių metų geros, nes ir derlius, ir cukringumas buvo neblogas.

Anot administratoriaus, kokia forma ir kaip fabrikas dirbs šiais metais, bus aišku kovo–balandžio mėnesiais, kai žodį tars kreditoriai. Iš kreditorių kalbų T.Kelpšas galįs numanyti, kad jie bus linkę tęsti fabriko veiklą, kad Marijampolėje nebūtų praleistas nė vienas auginimo-perdirbimo sezonas.

T.Kelpšas negalėjo atsakyti, kas supirks derlių, kas sudarinės cukrinių runkelių auginimo sutartis su žemdirbiais. Esą, jam, kaip nemokumo administratoriui, daugiau rūpi suvaldyti nemokumo procedūras, išsaugoti patį fabriką, o supirkimo veikla, anot jo, ko gero, pati savaime per kurį laiką atsiras iš pasiūlos ir paklausos, o tam dar yra apie mėnuo laiko. Be to, patys ūkininkai įgijo praktikos, kaip derėtis, tad mano, kad rezultatas bus geras.

„Kiekviena įmonė pati pelnosi reputaciją, tegul ūkininkai atsirenka, su kuria dirbs“,– sakė T.Kelpšas, neneigdamas,kad kaip ir kiekviename versle, vieni ūkininkai yra patenkinti, kiti –ne viskuo.

T.Kelpšas juokaudamas užsiminė, kad pradėjus dirbti Marijampolės cukraus fabrike jamteko „pasišpilkuoti“ su kai kuriomis interesų turinčiomis įmonėmis, kol galų gale pasiekė optimalų rezultatą. Jo teigimu, reikėjo ginti fabriko interesus, kad jis dirbtų, išsaugotų darbuotojus, gebėjimą perdirbti runkelius, gaminti cukrų ir būtų konkurencingas rinkoje. Kokie trukdžiai vyko fabrike iki ateinant dirbti nemokumo administratoriui, jis tikisi, kad išsiaiškins teisėsauga.

Fabriko ateitis – kitų rankose

Marijampolės cukraus fabrike pastarąjį sezoną dirbo 270 darbuotojų. Pasibaigus cukrinių runkelių perdirbimui, pasak administratoriaus, beliko maždaug 45 darbuotojai – dirbantys administracijoje bei techninės priežiūros specialistai. Kiti darbuotojai atleisti, tarp jų –dalis sezoninius darbus dirbusių asmenų. Teisme patvirtinti fabriko darbuotojų kreditoriniai reikalavimai, tad jie gaus išmokas iš „Sodros“, kaip garantinio fondo mokėtojo.Šis fabrikas pasižymi veiklos cikliškumu, artėjant naujam ciklui rudenį vėl bus priimami nauji darbuotojai.

Tačiau teismo paskirtam nemokumo administratoriui kol kas nėra aišku, kokia bus seniausio Lietuvoje Marijampolės cukraus fabriko, kuris spalio mėnesį minės 90 metų įkūrimo sukaktį, ateitis. „Važiuojant dirbti į Marijampolę man sakė, kad iš ten neišvažiuosiu, jeigu fabrikas nedirbs, tai aš labai tikiuosi, kad pavyks iš jos ištrūkti fabrikui dirbant“, –užsiminė T.Kelpšas.

Administratoriaus pastebėjimu, yra įvairių variantų,kokios bankroto procedūros bus pasiektos kitą runkelių perdirbimo sezoną. Jis tiki, kad šis fabrikas, vienokiame ar kitokiame pavidale, tų pačių ar kitų savininkų rankomis, turėtų tęsti veiklą. Mat jis turi savo nišą, stiprią ūkininkų bendruomenę, kuri jam tiekia cukrinius runkelius, todėl fabriko darbas neturėtų nutrūkti. Bet tai priklausys ir nuo kreditorių.


„Bankroto procedūroje dalyvauja labai daug asmenų: ir bankas, kuriam įkeistas fabrikas, ir kreditoriai, neatgavę savo lėšų, galų gale potencialūs investuotojai tam fabrikui įsigyti.Jų yra ne vienas ir nebūtinai jį įsigys dabar menami įgijėjai. Yra labai daug niuansų, kurių negaliu atskleisti dėl įvairių derybinių aspektų. Noriu būti atsargus dėl ateities, nes šioje lygtyje dar yra per daug nežinomųjų ir neaišku, kur viskas pasisuks. Labiausiai norėčiau, kad tie, kurie ginčijasi – didieji potencialūs savininkai – mažiau peštųsi ir daugiau žiūrėtų fabriko bei ūkininkų reikalų“, –teigė T.Kelpšas.

Nemokumo administratorius kol kas nesiima prognozuoti, per kiek laiko padėtis bendrovėje stabilizuosis. „Čia priklausys nuo daugelio faktorių. Vienas iš tokių, kaip žinia,kad šis fabrikas įkeistas bankui, kokius jis sprendimus priims, ar spartins turto pardavimą, ar visgi ilgiau asmeniškai dalyvaus šiame procese, na ir aišku, jeigu bus teisminių ginčų tarp kreditorių, tai gali užtęsti procedūras.Mes nei sau, nei kitiems to nelinkime, nes paprastai tie ginčai nieko gero neatneša“, – aiškino administratorius.

Anot jo, kreditoriai tegul patys tyliai tarp savęs derasi, jis nenori tų derybų sutrikdyti. O kai turės ką pranešti, būtinai informuos.

Apie plotų mažėjimą net nekalba

ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ pirmininkas Almantas Pališkis VL apgailestavo, kad saulė kasdien pakyla vis aukštyn, artėja pavasaris, bet derybos kol kas vangios. Kooperatyvo valdyba derasi su bendrove „Žvalguva“, bet nieko konkretaus dar nėra susitarę.

„Pernai buvo daugybė neaiškumų. Šios kultūros auginimas ūkininkams kainavo labai daug nervų.Iki rudens nežinojome, ar fabrikas dirbs, ar ūkininkų užauginta produkcija bus perdirbama. Tai šiemet mes norime didesnių garantijų. Siekiame būti ramesni. Norime iršiek tiek didesnės kainos, tai ir deramės“, – teigė A.Pališkis.

Anot jo, augintojai turi savo poziciją, o „Žvalguva“, matyt, turi kitą poziciją. Ūkininkai nekantraudami laukia naujo susitikimo su galimais runkelių perdirbėjais. „Laiko mes turime tikrai nedaug, bet yra labai daug nežinomųjų. Su pačiu fabriku daug neaiškumų. Turbūt dar ir „Žvalguva“ turi neišspręstų klausimų dėl runkelių perdirbimo, tai, turbūt, ir tas prisideda, kad sekasi sunkiai. Norisi ramiai pasiruošti pavasario sėjai, tvirtai žinant, ką auginsime, kokias sėklas ūkininkams ruoštis, ką užsisakyti“, – ne itin džiugias nuotaikas vardijo Marijampolės regiono cukrinių runkelių augintojai.

A.Pališkis minėjo, jog kiekvienais metais yra išreiškiamas noras, kad ūkininkai užaugintų daugiau runkelių. Jo žiniomis, Marijampolės cukraus fabriko optimalūs, o gal net šiek tiek patempti į viršų pajėgumai leistų perdirbti iki 300 tūkst. tonų runkelių per sezoną. Tačiau pastarieji keleri metai buvo ne tokie – suvalkiečiai užaugindavo apie 230–250 tūkst. tonų runkelių. Todėl jie ir patys supranta „Žvalguvos“ vadovų norą pilnai apkrauti fabriko pajėgumus. Kai kiekiai didėja,kaštai ir perdirbimo savikaina mažėja.

Kol kas derybas su Suvalkijos ūkininkais veda vienintelė UAB „Žvalguva“, pretenduojanti supirkti bei perdirbti runkelius. A.Pališkis tik girdėjo kalbas, kad galbūt dar kažkas bandys pritraukti cukraus fabriką ir augintojus, bet vasario pabaigoje įvardintos konkrečios įmonės nežinojo.

„Tikrai greičiau norėtųsi aiškumo. Ūkininkai skambina, manęs klausia, kokia bus situacija, kaip bus pavasarį?Būtų smagu, kad žinotume ir galėčiau duoti jiems aiškesnį atsakymą“, – sakė A.Pališkis.

ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ vadovas patenkintas tuo, kad už pernykštį derlių „Žvalguva“ sumokėjo laiku. Jis sakė, kad su „Žvalguva“ dirba apie ketverius metus ir visą laiką pinigus gauna kaip sutarta. Šitoj vietoj problemų neturi. Pasak A.Pališkio, tik su fabriku visokių problemėlių būta, o „Žvalguva“ visada laikėsi duoto žodžio.

„Mūsų krašto ūkininkai ir moka, ir nori auginti cukrinius runkelius. Turi gilias šios kultūros auginimo tradicijas. Tad labai norėtųsi, kad Marijampolės fabrikas dirbtų ir mes galėtume auginti. Tuo labiau, kad į Lietuvą ateina Žaliasis kursas, turėsime diferencijuoti savo veiklas, auginti kuo įvairesnes kultūras. Suprantamas ūkininkų noras auginti cukrinius runkelius, kurie ne tik tinka sėjomainai –jeigu gerai sekasi,tai dar ir pelninga“, –privalumus priminė A.Pališkis.

Sunkiausia suvalkiečiams

Kastytis Patiejūnas, Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas

Pradėsiu nuo aiškių dalykų. Kėdainių cukraus fabrike runkelių sutarčių pasirašymas baigtas praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje. Ūkininkai sausio mėnesį užsisakė sėklų, tad ruošiamasi kaip įprasta. Kėdainių fabriko pateiktais duomenimis, šiais metais turėtų būti auginama beveik 12 tūkst. ha cukrinių runkelių. Nuotaikos po praėjusių metų geros, nes ir derlius, ir cukringumas buvo neblogas. Kasimo sezonas buvo pakankamai lengvas–ne per drėgna, ne per sausa. Dideli žiemos šalčiai užplūdo jau tuomet, kai paskutiniai runkeliai buvo suvežti į fabriką, tad tai neturėjo jokios įtakos pačiam sezonui. Kėdainių zonos ūkininkai nusiteikę auginti cukrinius runkelius.

Visai kitokia situacija yra Marijampolės krašte. Cukraus fabrikui yra iškelta bankroto byla, vadinasi, valdžią cukraus fabrike yra perėmę kreditoriai. Pagrindinis yra UAB „Žvalguva“, ir ši bendrovė su cukrinių runkelių augintojais derasi dėl auginimo šiais metais. Panašu, kad runkelių augintojus pernykštės sąlygos kaip ir tenkintų, kol kas nieko geriau „Žvalguva“ nesiūlo. Bet patys augintojai nori pagrindinio dalyko – garanto, kad pasėjus runkelius nebus tokios nežinomybės kaip pernai, kai iki spalio 13 dienos (kada jie jau perdirbami) Marijampolės cukraus fabrike dar nebuvo žinoma, ar tie runkeliai iš viso bus perdirbti.

Teigiamas dalykas toje situacijoje yra tas, kad „Žvalguva“tesėjo pažadus, aišku, buvo įtampos dėl runkelių perdirbimo pradžios ir dėl paties perdirbimo, bet su runkelių augintojais atsiskaitė numatytais terminais. Tačiau lieka neapibrėžtumas su cukraus fabriko statusu, dėl kurio augintojai iš tikrųjų abejoja.

Pagal runkelių auginimo ciklą, dažniausiai runkeliams dirvos pradedamos ruošti iš rudens, augintojai jau tada numato būsimus runkelių plotus. Akivaizdu, kad esant tokiai nežinomybei Marijampolės cukraus fabrike, plotų pasirinkimas pavasarį gali būti ribotas. Teko girdėti, kad „Žvalguvos“ planuose yra sukomplektuoti didesnius runkelių auginimo plotus – pernai jie siekė 3300 ha, o šiais metais norima padidinti iki 4 tūkst. ha.

Rekomenduojami video