Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Maras Traupiuose išguldė visus šernus

Šiuo metu Lietuva padalyta į teritorijas, jau patyrusias afrikinio kiaulių maro (AKM) šėlsmą, ir vakarinę šalies pusę, dar nuogąstaujančią dėl viruso grėsmės ir besiviliančią, kad ši neganda juos aplenks. Labiausiai ligos pažeisto Anykščių rajono Traupių apylinkėse nuo AKM viruso krito beveik visi šernai. Epidemijos liežuviai jau pasiekė Panevėžio rajono ribas, slenka Biržų, Pasvalio ir Ukmergės link, pastebimas judėjimas pro Kauną ir Kėdainius Raseinių kryptimi.

Nušlavė šernus

9 tūkst. hektarų plotą nuomojančio Traupio medžiotojų klubo vadovo Ričardo Šlenio teigimu, nuo žiemos jų teritorijoje AKM išguldė 95–99 proc. šernų populiacijos. Per pastaruosius kelis mėnesius apie 140 šernų pražudžiusi liga ypač suintensyvėjo prasidėjus rujai. „Viskas klostėsi žaibišku greičiu. Virusas tiesiog nušlavė nuo žemės paviršiaus šernus, – sakė R.Šlenys. – Ši neganda palietė ir aplinkinius klubus, bet ne tokiu mastu, kaip mus. Ten rasta perpus mažiau nugaišusių šernų. Tačiau mūsų teritorija ribojasi su Panevėžio rajono „Raguvos“ ir „Nevėžio“ klubais. Vadinasi, užkratas galėjo paplisti ir ten. Belieka laukti padarinių.“

Medžios vilkus

Traupių medžiotojai teigė savo teritorijoje retsykiais dar pastebintys negausius šernų apsilankymo požymius. „Remiantis mūsų apskaita gali būti likę ne daugiau kaip penki šernai“, – teigė R.Šlenys. Netekę šernų traupiškiai ketina medžioti vilkus. Jie šio klubo teritorijoje negyvena, bet nuolatos atklysta pilkių iš greta stūksančios Šimonių girios ir aplinkinių vietovių. Pernai Traupių medžiotojų laimikiais tapo du pilkauodegiai.

Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Anykščių skyriaus medžioklės žinovo Rimanto Pečkaus, ilgą laiką AKM židiniai buvo nustatomi rytinėje Anykščių rajono pusėje. Tačiau epidemija netikėtai suintensyvėjo ir peršoko į vakarinę pusę – iki pat ribos su Panevėžio rajonu. „Mums tai buvo itin netikėta, nes veterinarijos specialistai prognozavo kitokią epidemijos plitimo geografiją ir eigą. Dar keisčiau, kad epidemija palietė ne visas seniūnijas. Kai kurių medžiotojų klubų teritorijas liga aplenkė, prašliauždama šonu tarsi pagal užbrėžtą nematomą ribą. Šiuo metu intensyviausias epidemijos frontas nusidriekė į vakarinę Anykščių rajono pusę“, – pasakojo R.Pečkus. Dabar visiems kirba klausimas, kas bus ateityje? Liga stabilizuosis ar ir toliau šienaus šernus?

Epidemijos lyderis

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo Mariaus Masiulio teigimu, Anykščių rajono savivaldybės teritorija yra apimta maro epidemijos. Apie ją byloja rajone aptiktos 197 viruso plėtros vietos. Anykščių rajone pirmasis epidemijos protrūkis buvo užregistruotas 2015 m.. Nuo tada AKM gana greitai išplito po šį rajoną. Specialistų manymu, tai nulėmė čia vyravusi labai gausi šernų populiacija. Visi Anykščių rajone esantys medžiotojų klubai kiekvieną sezoną sumedžiodavo per 2 tūkst. šernų.

Nuo AKM pradžios (2014 m. sausio 24 d.) iki šiol daugiausia nugaišusių ir sumedžiotų užsikrėtusių šernų buvo aptinkama Ignalinoje. Tačiau dabar ją aplenkė Anykščiai. Antroje vietoje – Jonavos rajonas, kur užfiksuota 61 užkrato vieta. Trečia vieta dalijasi Biržai ir Ignalina.

Slenka į vakarus

Prognozės dėl AKM įveikimo nėra optimistinės. Kol kas pavyksta užkardyti ligą 21-oje šalies savivaldybėje. Nepaisant priemonių, AKM virusas palengva slenka į šalies vakarų pusę. Tačiau esama ir teigiamų pavyzdžių. Jau daugiau kaip metus nebuvo užfiksuotas nė vienas AKM protrūkis Alytuje. Stabdant ligą didžiulį darbą atliko šio rajono medžiotojai. Šernų populiacija buvo sumažinta iki minimalios.

Padėtis tragiškesnė

Šalyse kaimynėse padėtis dar tragiškesnė. Daugiausia AKM virusu užsikrėtusių šernų šiuo metu yra Estijoje. AKM virusas praktiškai išplitęs visoje šalies teritorijoje, išskyrus vieną salą. Latvijoje ligos židinių nenustatyta tik vakarinėje pusėje. Deja, nuo Jūrmalos ir Jelgavos fiksuojami AKM viruso atvejai palengva slenka link Lietuvos. Todėl tikėtina, kad mums gresia nauja AKM viruso banga iš šiaurinės pusės.

Lietuva su 154 AKM atvejais šernų populiacijoje kol kas yra trečioje vietoje. Po mūsų rikiuojasi Lenkija. Bet lenkai gana sparčiai mus vejasi. Šiomis dienus jau buvo pranešta apie Lenkijoje užfiksuotą 104 atvejį. Rekordiškai ilgai AKM virusas laikosi Italijoje, Sardinijos saloje, kurioje nuo 1982 m. nepajėgiama jo suvaldyti.

 

Rekomenduojami video