Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Maras – ne kliūtis investuoti į kiaulių ūkį

Afrikinis kiaulių maras nesitraukia iš Lietuvos ir okupuoja vis naujus kampelius, versdamas kaimo gyventojus atsikratyti kiaulių. Tačiau atsiranda stambiųjų ūkininkų, kurie elgiasi priešingai – ryžtasi investuoti į šiuo metu rizikingą sektorių. Ekspertai sveikina tokias investicijas, nes rinkos dabar tam palankios – kiauliena brangsta, o kiaulininkystės sektorius Lietuvoje vis traukiasi.

Grūdai liktų pašarui

Rokiškio rajono ūkininkas Ričardas Valiulis gali būti bene pirmasis javų augintojas, išgirdęs raginimą neauginti grūdų tik eksportui, bet investuoti į gyvulininkystę ir kurti didesnę pridėtinę vertę. Kartu su dukra apie 860 hektarų javų auginantis ir gyvulių skerdyklą valdantis rokiškėnas pasiryžęs nusipirkti Rokiškio rajone esantį Žiobiškio kiaulių kompleksą, priklausantį įmonių grupei „Biovela Group“.

„Savininkai žiemą pasiūlė pirkti kiaulių kompleksą, šį mėnesį turėtų paaiškėti, ar sandoris pavyks. Jeigu tam neiškils kliūčių, užsiimsiu kiaulininkyste“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė R.Valiulis.

Kaip ir daugelis kitų Lietuvos javų augintojų, rokiškėnas nemažai grūdų parduodavo eksportui. Jeigu nepasikeis aplinkybės ir ūkininkas taps apie 6 tūkst. kiaulių laikančio komplekso savininkas, jo išauginti grūdai liks Lietuvoje.

„Kiek žinau, kiaulių kompleksui metams reikia apie 3 tūkstančius tonų grūdų. Tiek jų išauginsiu ūkyje, taigi pats apsirūpinsiu pagrindiniais pašarais. Žinoma, dar reikia pirkti sojų, visokių priedų“, – skaičiavo grūdininkas. Jis ūkininkauja nenašiose žemėse, kur derliai nėra dideli – iš hektaro vidutiniškai prikulia 3–4 tonas grūdų.

Įvertino riziką

R.Valiulio pasiryžimas investuoti į kiaulių kompleksą, kai Lietuvoje plinta afrikinis kiaulių maras, daug kam atrodo itin rizikingas. Ūkininkas sutiko, kad dėl šernus ir kiaules guldančios ligos ne pats palankiausias metas nerti į kiaulininkystės sritį. Tokių pasvarstymų jis girdi ir iš kolegų ūkininkų. Tačiau rokiškėnas mano, kad žinomas grėsmes galima sumažinti griežtai laikantis saugos reikalavimų.

„Kiekvieną verslą nuolat lydi rizika. Žinoma, dėl afrikinio kiaulių maro ji didesnė, bet daug kas priklauso nuo to, kaip laikomasi visų saugos reikalavimų. Sakoma, kad kai pats saugaisi, tai ir Dievas padeda“, – šypsojosi ūkininkas, prisipažinęs, kad jis dažnai ryžtasi rizikuoti.

Dėl nustatytų maro ligos atvejų kiaulių ūkiuose Rokiškio rajonas kurį laiką buvo priskirtas prie trečiosios zonos, kurioje yra griežčiausi apribojimai. Iš šios zonos negalima išvežti nei gyvų kiaulių, nei produkcijos į Europos Sąjungos ir trečiąsias šalis. Čia auginamų kiaulių judėjimas leidžiamas tik Lietuvos teritorijoje, o kiaulienos produktais galima prekiauti tik vietinėje rinkoje. Skersti kiaules galima tik specialiai patvirtintose skerdyklose.

„Žiobiškio kiaulių kompleksui tikrai nebuvo lengva per tą laikotarpį. Pigesnės buvo ir parduodamos gyvos kiaulės, ir skerdena. Kiaules skersti reikėjo tik specialiose skerdyklose.

Dabar tie apribojimai panaikinti, tad bus drąsiau pirkti“, – sakė sandorio laukiantis R.Valiulis.

Investuoti į kiaulininkystės kompleksą ūkininką skatina ir geri pokyčiai šioje rinkoje. Kiaulių supirkimo kainos šiemet vis kopia aukštyn. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) duomenimis, šiemet gegužę vidutinė kiaulių skerdenos kilogramo supirkimo kaina mūsų šalyje sudarė beveik 1,80 euro ir buvo 3,93 proc. didesnė nei balandžio mėnesį. Per metus skerdena pabrango vidutiniškai beveik 26 proc. Gyvų kiaulių kaina per mėnesį išaugo 4,20 proc. ir gegužę sudarė 1,29 euro už kilogramą. Per metus jos pabrango beveik 27 proc.

PVM kiša koją

Kiaulių verslas R.Valiuliui nėra visiškai svetima sritis. Jis turi skerdyklą, kurioje skerdžia galvijus, avis ir kiaules. „Kai buvo mažesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM) mėsai, gamyba buvo gyvesnė, galima buvo dirbti. Skerdeną tiekdavau mėsos perdirbimo įmonėms, veždavau į Vilnių. Kai šį mokestį padidino, atsivėrė rinka lenkiškai produkcijai, su kuria dabar nepakonkuruosi. Lenkiška kiauliena pigesnė, tačiau ir jos kokybė prastesnė nei lietuviškos. Deja, dabar žmonės dažniausiai žiūri tik į kainą, ir nieko nepadarysi“, – dėl smukusios gamybos apgailestavo ūkininkas.

Jis priekaištavo valdžiai, kad ši nepasimoko iš kaimynų lenkų ir leidžia pinigams tekėti iš Lietuvos. „Lenkijoje pridėtinės vertės mokesčio tarifas mėsai ir kitiems produktams – 5 procentai, o pas mus jis išaugo iki 21 procento. Taigi skirtumas labai didelis, todėl žmonės ir plūsta į Lenkiją apsipirkti ir išveža iš mūsų šalies pinigus. Nesuprantu tokios politikos. Jeigu tarifą sumažintų, visi laimėtume, tačiau valdžia kurčia“, – kritikos negailėjo ūkininkas.

Lietuvoje nuo 2002 metų liepos iki 2008-ųjų pabaigos galiojo 5 proc. lengvatinis PVM tarifas šviežiai atšaldytai mėsai, paukštienai ir gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims. Krizės akivaizdoje Seimas ne tik panaikino šią lengvatą, bet ir iki tol buvusi 18 proc. tarifą padidino iki 19 proc., o 2009-aisiais jį dar pakėlė iki 21 proc.

Valdžios ir gamtos akibrokštai

Nuo 1993 metų ūkininkaujančiam rokiškėnui dabar neramu dėl valdančiųjų sumanytos mokesčių reformos. „Ūkininkams nori užkrauti didelę mokesčių našta, nežinia, ar ją panešime. Valdžia turėtų suvokti, kad žemės ūkis labai priklauso nuo gamtos. Pasėlių laukas – ne gamykla po stogu, žemdirbys per vieną akimirką galima netekti derliaus. Šiemet gali uždirbti, o kitais metais – patirti nuostolių“, – aiškino R.Valiulis.

Rokiškėnas nekart skaičiavo gamtos padarytą žalą. Vienus didžiausių nuostolių patyrė prieš trejetą metų, kai nušalo didžiulis plotas rapsų. Šių netekčių padarinius, sako, jaučiantis iki šiol. „Matome, kas darosi šiemet. Vasara dar tik įpusėja, o kiek jau patyrėme gamtos akibrokštų: tai drėgmės stygius, tai lietaus perteklius. Dabar negalime įvažiuoti į laukus ir tręšti, purkšti pasėlių. Gamta nenuspėjama, bet ir valdžia elgiasi panašiai“, – nusivylimo neslėpė javų ūkio savininkas.

Ūkininkas vylėsi, kad valdantieji, raginantys grūdininkus investuoti į gyvulininkystės sektorių ir nebūti tik žaliavos eksportuotojais, nenusigręš, kai reikės tokius drąsuolius paremti.

Kratosi kiaulių

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė palankiai vertino ūkininko ryžtą imtis naujos veiklos, kuri dabar, atrodytų, yra gana pavojinga. „Kai vis plinta baisios ligos užkratas, nėra paprasta auginti kiaules. Bet, kaip sakoma, kas nerizikuoja, tas negeria šampano“, – javų augintojo planus investuoti į Žiobiškio kiaulių kompleksą sveikino J.Jasiūnienė.

Rokiškio krašte ši bendrovė – vienintelis didelis kiaulių ūkis. Be jo, anot pašnekovės, rajone likę vos dešimt ar keliolika augintojų, kurie yra registravę kiaules. „Bent jau tiek kiaulių augintojų buvo registruota šiemet pavasarį. Realybė tokia, kad žmonės atprato jas auginti. Anksčiau kaimo žmonės, daugiausia pagyvenę, neįsivaizdavo, kaip galima būtų gyventi be savo riestauodegių. O dabar tvirtina, kad jau nebenorintys su jomis terliotis, kai verčiama laikytis visokių reikalavimų. Daug kas pradėjo paukščius auginti ir yra patenkinti“, – pasakojo J.Jasiūnienė.

Rinka palanki

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius

Ūkininkas, aišku, rizikuoja, tačiau ta rizika nėra labai didelė. Grėsmės yra žinomos, reikia laikytis nustatytų biologinės saugos reikalavimų. Kita vertus, juk ne mažiau rizikinga ir auginti tik javus. Nėra garantijos, kad grūdų kainos visada bus aukštos. Šiemet vasara dar tik įpusėjo, bet ūkininkai jau sunerimę dėl grūdų kokybės. Jeigu būna daug drėgmės, jų kokybė prastėja, prikuliama daug pašarinių grūdų. Tokiu atveju daug neuždirbsi. Bet pašarinius grūdus sušėrus kiaulėms arba sulesinus paukščiams galima uždirbti daugiau.

Lietuvoje stinga lietuviškos kiaulienos. Per pastaruosius penkerius metus patys patiekėme tik apie pusę suvartojamos kiaulienos. Taigi, rinka yra ir ateityje bus. Be to, šiemet auga kiaulių skerdenų ir gyvų kiaulių kainos. Pastaraisiais metais šis sektorius buvo nepelningas, todėl nemažai Europos kiaulių augintojų sumažino paršavedžių skaičių. Dėl to dabar kainos auga ir, žinoma, visi puola daugiau auginti kiaulių.

Nustekentas sektorius

Gapsys2

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Rizikingas ne tik kiaulininkystės sektorius, krizės alina pieno ūkius, antri metai javų augintojai dejuoja dėl prasto derliaus ir kainų. Tad grėsmių yra visur. Jeigu minėtame kiaulių komplekse bus laikomasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytų reikalavimų ir dar bus apdraustas, rizika bus sumažinta. Iki šiol Lietuvoje esantys kiaulių kompleksai, išskyrus vieną atvejį, sėkmingai tvarkosi ir apsisaugo nuo užkrato.

Kitas šiuo atveju svarbus dalykas – Žemės ūkio ministerijos pozicija. Seniai keliu klausimą, kodėl nieko nedaroma, kad nustekenta ir apleista kiaulininkystė būtų gaivinama ir remiama. Pas mus kiaulių kasmet mažėja, vis daugiau kiaulienos įsivežame iš kitur. Tam kasmet išleidžiame apie 110–120 mln. eurų. Tokiu būdu remiame užsienio augintojus. Reikėtų pasveikinti mūsų ūkininkus, kurie apsisprendžia investuoti į kiaulių sektorių. Valstybė turėtų padėti kiaulių augintojams, ypač smulkiesiems, atsilaikyti.

Skaičiai

2017 m. sausio–kovo mėn. ES kiaulienos eksportas, palyginti su 2016-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 7,7 proc. ir sudarė 1,009 mln. t. Pagrindine ES kiaulienos eksporto šalimi išliko Kinija, į kurią eksportuota apie 39,5 proc. viso ES kiaulienos eksporto kiekio.

Šiemet sausio–kovo mėn., palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, kiaulienos importas į ES šalis padidėjo 9,2 proc. ir sudarė 8,65 tūkst. t. Didžiausia kiaulienos tiekėja buvo Šveicarija – 5,70 tūkst. t (65,93 proc. viso ES kiaulienos importo kiekio).

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacija

 

Rekomenduojami video