581 tūkst. t – tiek kasmet Lietuvoje susidaro atliekamų maisto produktų. Tokius apytikrius tyrimo skaičius pateikė Europos Komisija (EK).

Tikslios apskaitos nėra

ES šalyse į šiukšlyną patenka apie 30 proc. pagaminto maisto. Jo užtektų du kartus pamaitinti visus pasaulio badaujančiuosius. Dar išraiškingiau atrodo skaičiai – kasmet į sąvartyną išvežami 3 mln. 708 tūkst. 333 vilkikai maisto.

Kaip rodo EK duomenys, Lietuvoje atlieka net 581 tūkst. t maisto per metus. Vadinasi, vienam šalies gyventojui vidutiniškai per metus jo tenka per 190 kg, arba per 0,5 kg per dieną.

Į klausimą, kaip padaryti galą besaikiam švaistymui, atsakymo nėra. Labdaros organizacijos „Maisto bankas“ vadovo Vaidoto Ilgiaus manymu, pirmiausia reikėtų bent jau pabandyti kuo tiksliau suskaičiuoti, kiek maisto šalyje atlieka. Tačiau Lietuvoje nėra prievolės registruoti, kiek produktų ir dėl kokių priežasčių yra prarandama, kas su juo atsitinka, kokia jo dalis utilizuojama.

„Nors ne visas atliekas galima vadinti maistu, vis dėlto EK pateikti skaičiai pernelyg įspūdingi, – pripažino jis. – Išmetamu lietuvių maisto kiekiu susirūpino ir Vyriausybė – skyrė lėšų mokslinėms studijoms, kad būtų išsiaiškinta, kiek ir kokių atliekų susidaro įvairiuose sektoriuose bei kaip dar tinkamą vartoti maistą būtų galima panaudoti.“

Tikėtina, kad per porą artimiausių metų, bendradarbiaujant įvairioms mokslo įstaigoms, valstybinėms institucijoms, bus patikslinti duomenys, kiek Lietuvoje išmetama maisto. Tikslesnius tyrimus ES atliko labai mažai valstybių, viena iš jų – Danija. Šios šalies tyrimo išvadose teigiama, kad 40–60 proc. maisto išmetama be reikalo.

Manoma, kad 60 proc. gero maisto išmeta vartotojai, apie penktadalį – maisto pramonė ir prekybos tinklai, 16–18 proc. – viešojo maitinimo įstaigos.

Dalija nepasiturintiesiems

Prekybos tinklas „Iki“ maistą aukoja nuo 2009 m. „Esame vienintelis prekybos tinklas Lietuvoje, neprekiaujantis paskutinę dieną galiojančiais maisto produktais, o atiduodantis juos labdaros ir paramos maistu fondui „Maisto bankas“, – pasakojo „Iki“ tinklo atstovė Berta Čaikauskaitė. – Kiekvieną dieną „Maisto banko“ savanoriai atvyksta į mūsų tinklo parduotuves atsiimti paskutinę dieną galiojančių įvairių maisto produktų, kurie tą pačią dieną yra išdalijami sunkiau besiverčiantiems žmonėms. Tokiam mūsų sprendimui, žinoma, įtakos turėjo ir „Maisto banko“ atsiradimas. Be šios organizacijos savanorių nespėtume kas rytą iš savo parduotuvių surinkti maždaug 4 t dar tinkamo vartoti kokybiško maisto ir greitai jo išdalyti alkstantiesiems. Per visą paramos laikotarpį nepasiturintiems žmonėms paaukojome apie 6,2 mln. t maisto, kurio vertė – apie 15,7 mln. eurų. Tad maisto aukojimas mums yra kasdienybė.“

Parduoda pigiau

Prekybos tinkle „Maxima“ pasibaigusio galiojimo produktai, kaip to reikalauja įstatymai, yra utilizuojami. Tuo užsiima sertifikatus ir leidimus verstis tokia veikla turinčios bendrovės, iš kurių prekybos tinklas šią paslaugą perka.

„Utilizuoti atiduodamų produktų kiekis nėra didelis, – pasakojo šio prekybos tinklo Procesų ir kokybės valdymo departamento direktorė Deimantė Mitkuvienė. – Produktų kiekis yra kruopščiai planuojamas. Dažniausiai utilizuoti tenka vaisius ir daržoves. Kartais jau atkeliauja nekokybiškų vaisių ar daržovių partija, kurią iškart tenka utilizuoti. Mūsų didžiosiose parduotuvėse veikia kulinarijos ir konditerijos cechai, tad tenka utilizuoti ir žuvies atraižas, skerdieną, kaulus, miltinius, cukrinius saldumynus.“

Besibaigiančio galiojimo produktai yra nupiginami ir prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse parduodami už mažesnę kainą. Šias prekes renkasi ne tik kuklesnes pajamas gaunantys asmenys, bet ir kiti taupyti linkę pirkėjai – senyvi žmonės, daugiavaikės šeimos ir kt. Ypač tokie besibaigiančio galiojimo produktai populiarūs mažesniuose miesteliuose, kuriuose maža kaina yra vienas svarbiausių kriterijų, renkantis, į kurią parduotuvę užsukti, kuriuos produktus rinktis, o kurių atsisakyti.

Prekybos tinklas „Maxima“ taip pat remia „Maisto banką“, tris kartus per savaitę atiduodamas daržoves bei vaisius, kurie dėl tinkle taikomų aukštų kokybės reikalavimų nepasiekia parduotuvių lentynų. „Taip pat „Maisto bankui“ tiekiame besibaigiančio galiojimo, tačiau dar kokybišką duoną ir jos produktus, – teigė D.Mitkuvienė. – Pernai šiai organizacijai atidavėme produktų už beveik 220 tūkst. eurų.“

Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė pasakojo, kad su „Maisto banku“ jie bendradarbiauja nuo 2014-ųjų. „Pernai šiai organizacijai atidavėme 286 t maisto produktų, kurių vertė – 350 tūkst. eurų. Produktus, kurių negalime pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus perduoti „Maisto bankui“, pavyzdžiui, mėsą, žuvį, parduodame žemės ūkio bendrovei „Vilkijos pašarai“, gaminančiai pašarus gyvūnams. Nekondicinius maisto produktus, tarkime, sutrintą, subyrėjusią duoną, maistui netinkamus vaisius ir daržoves, atiduodame ūkininkams bei gyvūnų globos draugijoms, o likusią dalį, pavyzdžiui, supuvusius vaisius ir daržoves, utilizuojame – šią paslaugą mums teikia specializuota įmonė „Antagutė“.

G.Bielskytė įsitikinusi, kad Lietuvoje reikia įdiegti tokią pat tvarką, kokia yra Estijoje. Ten įstatymai leidžia labdaros organizacijoms perduoti ir besibaigiančio galiojimo mėsą.

Ekonominė nauda

Prekybininkai puikiai supranta, kad produktų aukojimas teikia ir ekonominę naudą, nes atiduodamos maistą įmonės sutaupo lėšų, kurias turėtų skirtų maisto atliekoms išvežti bei utilizuoti. O jei aukojami produktai įteisinami kaip parama, yra galimybė gauti pelno mokesčio lengvatą.

„Maisto banką“ noriai remia nemažai įmonių. Pavyzdžiui., „Mantinga“ labdarai atiduoda šviežius, tačiau nestandartinės išvaizdos duonos gaminius. „Mus remia ir bendrovė „Kraft Foods Lietuva“ – atiduoda didelį kiekį bandelių“, – džiaugėsi „Maisto banko“ vadovas V.Ilgius. Pasak jo, daržovių augintojai taip pat mielai dalijasi reikalavimų neatitinkančią produkciją, kai kurie ūkininkai aukoja prekinės išvaizdos neatitinkančias bulves, morkas, svogūnus ar kitas daržoves.

Paskutiniai tyrimai rodo, kad už skurdo ribos Lietuvoje gyvena net 22,2 proc. gyventojų, t. y. 640 tūkst. žmonių. Per metus varguolių padaugėjo 3,1 proc. Kad skurdas dėl augančių maisto produktų, paslaugų bei kitų kainų puola vis daugiau gyventojų, jaučia ir „Maisto bankas“. Užpernai ši organizacija surinko daugiau kaip 4 tūkst. t maisto produktų, pernai – daugiau kaip 6 tūkst., o šiemet tikisi perkopti ir 8 tūkst. t ribą.

Kaip išdalyti produktus?

Prancūzijos prekybos tinklai vasarį tapo pirmieji pasaulyje, kuriems įstatymu uždrausta išmesti neparduotą maistą. Jį įpareigota atiduoti labdarai. Šio tvarkos nesilaikančioms daugiau nei 400 kv m ploto parduotuvėms gresia baudos iki 75 tūkst. eurų. Prancūzijos „Maisto banko“ („Banques Alimentaires“) atstovas Jacquesas Bailet interviu britų laikraščiui „The Guardian“ teigė, kad Prancūzija galėtų kreiptis į EK, jog panašūs įstatymai būtų priimti visoje ES.

Tačiau Lietuvoje įgyvendinti tokį įstatymą kiltų keblumų. Mat kuo daugiau maisto produktų gauna labdara besirūpinantys fondai, tuo daugiau rūpesčių kyla dėl išaugančių sandėliavimo ir transportavimo sąnaudų.

„Prekybos centrai dažniausiai mums aukoja vaisių, daržovių, konditerijos, pieno produktų, tačiau kasmet vis sunkiau tą maistą išdalyti, – pripažino V.Ilgius. – Mums trūksta žmogiškųjų išteklių, savanorių su automobiliais, taip pat tinkamos įrangos, pavyzdžiui, skirtos saugiai pervežti maistą, šaldytuvų ir pan. Į visa tai reikia investuoti. Ypač sunku pasiekti skurstančiuosius kaimo vietovėse.“

Pasak V.Ilgiaus, norėtųsi surinkti maisto produktus ir iš namų ūkių, bet šiuo metu nėra galimybių tai padaryti. „Maisto bankas“ mielai priimtų iš žmonių maistą, tačiau tai neįmanoma dėl griežtų priėmimo reikalavimų. Leidžiama priimti tik sandarias, nepažeistas pakuotes, svarbu, kad nebūtų pasibaigęs vartojimo laikas. Negalima priimti ir namų sąlygomis pagamintų mėsos konservų, uogienių, daržovių, nes juos reikėtų patikrinti, ar nesugedę, ar atitinka visus reikalavimus. Tokie tyrimai labai brangūs, todėl jų daryti neapsimoka.

Teršiama aplinka

Šiandien „Maisto banko“ vadovas apie socialinę atsakomybę kalbėti nelinkęs – laikas, kai įmonės nenorėjo duoti maisto produktų labdarai, jau praeityje. Dabar, pasak jo, daug didesnį nerimą besaikis maisto švaistymas ir aplinkos apsauga. Lietuvoje vis dar labai daug maisto išvežama į sąvartynus. Apskaičiuota, kad maisto atliekų dalis bendrame atliekų sraute Lietuvoje sudaro daugiau nei 11 proc. Maisto atliekos sąvartynuose pūva, gamindamos metano dujas, kurios skatina Žemės šiltnamio efektą.

Maisto atliekas būtina tvarkyti, nes tai viešasis interesas. „Labai svarbu, kad ir vartotojai, ir verslo subjektai, ir politikai bei kontrolės institucijos suprastų problemos svarbą ir galvotų, kaip ją spręsti“, – kalbėjo V.Ilgius.

Šveicarai duonos nemeta

Vytautas Plečkaitis, buvęs Lietuvos ambasadorius Šveicarijoje, rašytojas

Maisto švaistymas – visų Vakarų šalių problema, nes produktų išmetama labai daug. Šveicarai jau pradėjo suprasti problemos mastą ir ėmėsi priemonių jai spręsti.

Paprastas pavyzdys – kavinėse iki pietų su kava pirkdamas pyragėlį, turi už jį susimokėti. Tačiau po pietų pyragėlis gali kainuoti perpus pigiau ar netgi gali būti pridedamas prie kavos dykai. Paaiškinimas paprastas – kitą dieną pyragėlis bus nebešviežas, o kad nereikėtų išmesti, jis pasiūlomas lankytojams už dyką. Toks verslininkų sąmoningumas Šveicarijoje įprastas. Lietuvoje, ko gero, būtų linkstama pyragėlį geriau išmesti, nei atiduoti.

Sudžiūvusių duonos gaminių šveicarai stengiasi neišmesti, išėję pasivaikščioti jais lesina paukščius. Tai labai populiaru. Nors šveicarai ir labai turtinga tauta, jie supranta išmetamo maisto problemos mastą.

Faktai

„Maisto bankas“ 2014 m. surinko ir nepasiturintiesiems išdalijo 4 tūkst. 657 t produktų, kurių vertė – 3,9 mln. eurų.

Pernai paramą maistu iš jo gavo 272 tūkst. nepasiturinčių asmenų. Vidutiniškai kas mėnesį maitinami 72 tūkst. žmonių – bedarbiai, daugiavaikės, nepriteklių jaučiančios šeimos, neįgalieji, pagyvenę žmonės ir kt.