Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Maistas darželiams iš vietinių ekologinių ūkininkų – realybė ar utopija?

Nuo šių metų rugsėjo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) inicijuoja projektą, kurio metu du Ukmergės darželiai pradeda unikalią maitinimosi programą, kai vaikams maistas bus gaminamas iš produktų, užaugintų vietiniuose ekologiniuose ūkiuose.

Net 360 vaikų kasdien gaus šviežią ir ekologišką maistą. Specialistai skaičiuoja, jog maisto kaina darželinukui per dieną padidės 70 euro centų, nuo 2,26 euro per dieną iki 3,01 euro, Žemės ūkio ministerija ketina šį skirtumą kompensuoti.

Geroji praktika būtų pritaikyta visose ugdymo įstaigose

Skaičiuojama, jog ateityje dėl kasdienio maisto tiekimo atsiradusias papildomas sąnaudas būtų galima kiek sumažinti, įsigijus papildomų šaldytuvų ir kitos įrangos.

„Tai bandomasis projektas. Sukūrus gerąją praktiką, ją bus galima pritaikyti visose šalies ugdymo įstaigose. Visi šalies vaikai nusipelnė maitintis sveikiau, kasdien pietums gauti šviežio, šalia užauginto, ekologiško maisto“, – sakė žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.

Anot jos, sveikesnės, ekologiškos mitybos idėjas ketinama skleisti visoje šalyje. Pirmieji žingsniai žengiami Ukmergėje, radus sutarimą tarp ekologinių ūkių, savivaldybės, darželių, vaikų tėvų ir ministerijos.

Jono Šveikio nuomone, jei ir būtų taip, kad darželiai maisto produktus pirktų tik iš vietinių ūkių, tai nepaskatintų atsirasti naujų ūkininkų ar perdirbėjų. A. Barzdžiaus nuotr.

Jono Šveikio nuomone, jei ir būtų taip, kad darželiai maisto produktus pirktų tik iš vietinių ūkių, tai nepaskatintų atsirasti naujų ūkininkų ar perdirbėjų. A. Barzdžiaus nuotr.

Didžiąją dalį Kėdainių darželių daržovėmis ir vaisiais aprūpinantis ūkininkas Jonas Šveikys tokią ŽŪM iniciatyvą sveikina ir teigia, jog taip ikimokyklinio ugdymo įstaigos gautų kokybiškesnę ir šviežesnę produkciją.

„Žinoma, kad taip būtų geriau, nes žinomas tiekėjas. O didžiosios įmonės paprastai perka iš ten, kur gauna geresnę kainą, o kokybė vienodai rodo. Jiems rūpi kaina ir viskas“, – kalbėjo ūkininkas.

Paklaustas, ar labai skiriasi jo parduodamos produkcijos ir didžiųjų tiekėjų kainos, vyras teigė prekybininkų kainomis nesidomintis. „Kasmet būna konkursai ir komisija sprendžia, kam atiduoti tiekti, – paaiškino J. Šveikys. – Aišku, kaina juose taip pat nebūna paskutinėje vietoje. Matyt, mano kaina nėra žymiai didesnė.“

Šiuo metu darželiams daržoves ir vaisius tiekia tik jis vienas. Kol kas skundų dėl produkcijos kokybės vyrui sulaukti neteko. Kaip jis pats aiškina, nuolatos yra atliekami įvairūs tyrimai, kurie patvirtinami raštiškai.

„Mes darome savų daržovių tyrimus, kad pažiūrėtume, kokie pesticidų ar toksinių elementų kiekiai. Turime ištirti ir atvežti iš instituto patvirtintus dokumentus, kad mūsų daržovės yra tinkamos darželiams. O didieji pardavėjai, kaip jie gali ištirti visas daržoves? Jie juk perka ne iš vieno pardavėjo – kur gauna pigiau, ten ir perka. Abejoju, ar jie ten tiria iš viso“, – svarstė ūkininkas.

Nauja tvarka rastis naujiems ūkininkams nepadėtų

Pasak J. Šveikio, šiuo metu rajone sunku būtų rasti pieno ar mėsos produktus tiekiančius ūkininkus. Mat Kėdainių rajone daugiausia auginamos daržovės ir grūdinės kultūros. „Darželiai perka ne tik pieną, bet ir kitus jo produktus – grietinę, sviestą, sūrius, sūrelius, jogurtus. Tada ūkininkas turi turėti perdirbimo įmonę. O jeigu parduotų tik žalią pieną, darželis vis tiek iš kitų tiekėjų turėtų pirkti likusius produktus, – sudėtingą situaciją vardijo pašnekovas. – Pienui taip pat yra ir atskiri reikalavimai: pavyzdžiui, tą pieną turi suvartoti per parą. Ilgiau jis nebetinkamas vartoti.“

Norint darželiams tiekti mėsą, J. Šveikio teigimu, taip pat reikia atitikti tam tikrus reikalavimus. „Turi būti skerdyklos, leidimai jas turėti. Mėsos pervežimams reikalingos specialios mašinos. Kad ūkininkas augina tą mėsą, tai dar toli gražu, ar jis gali ją parduoti“, – reziumavo pašnekovas.

J. Šveikio nuomone, jei ir būtų taip, kad darželiai maisto produktus pirktų tik iš vietinių ūkių, tai nepaskatintų atsirasti naujų ūkininkų ar perdirbėjų. „Anksčiau Pelėdnagiuose buvo tokia įmonė UAB „Augiva“, bet nesugebėjo išsilaikyti. Jie iš pieno gamindavo daug ką, ką galima būtų tiekti darželiams, – prisiminė ūkininkas. – Tai nepaskatintų atsirasti naujų ūkininkų ar perdirbėjų, nes darželiai palyginus nėra dideli pirkėjai, o pasidaryti perdirbimo įmonę – oho ho!“

  Audra Pakštienė pabrėžia, kad svarbiausia – sąžiningi, patikrinti ir turintys sertifikatus ūkininkai. Asmeninio archyvo nuotr.

Audra Pakštienė pabrėžia, kad svarbiausia – sąžiningi, patikrinti ir turintys sertifikatus ūkininkai. Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbiausia – sąžiningi ūkininkai

Kėdainiuose esančio lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktoriaus pavaduotoja Audra Pakštienė apie minėtą eksperimentą yra girdėjusi ir teigia vertinanti teigiamai. Tačiau taip pat pažymi, kad ūkininkas ūkininkui nelygus ir ji dar nėra tvirtai apsisprendusi, ar pritartų tokiai naujovei savo ugdymo įstaigoje.

„Tiesiog aš galvoju, kad reikėtų patikrinti. Darželis yra subtilus dalykas – tai yra vaikai. Ir šitą klausimą reikia labai gerai išdiskutuoti. Aš dar kol kas negaliu nei pritarti, nei nepritarti. Dar abejoju. Reikėtų kalbėtis su pačiais ūkininkais, kad jie pristatytų savo technologijas. Neužteks tik pamelžti karvę ir atvežti bidoną pieno“, – juokavo pašnekovė.

A. Pakštienė pabrėžia, kad svarbiausia – sąžiningi, patikrinti ir turintys sertifikatus ūkininkai.

„Mes su ūkininku Jonu Šveikiu bendradarbiaujam jau daug metų. Ir iš tikrųjų bendradarbiavimas labai geranoriškas: esame ir grąžinę bulvių, obuolių, morkų, kurios buvo pakeistos į kokybiškesnes, – džiaugėsi direktorės pavaduotoja. – Aš galvoju, kad svarbiausia – bendradarbiavimas – tartis ir susitarti. Jeigu daržovės kokybiškos ir nitratų tiek, kiek turi būti, o ne perteklius, tai aš tik už. Kodėl gi ne?“

Iš eksperimento pasiims gerąją praktiką

Moteris sveikina ukmergiškius, pasiryžusius naujam eksperimentui, ir teigia gerąją patirtį pritaikysianti savo darželyje. „Aš esu už tai, kad daromas toks eksperimentas. Tai bus patirtis. Kokia ji bus – gera ar bloga – bus matyt. Mes stebėsime, žiūrėsime, – kalbėjo pašnekovė. – Kėdainių ikimokyklinės įstaigos yra imlios ir mes žiūrėsime, kas mums tinka – pritaikysime pas save. Maitinimas iš tiesų labai svarbus dalykas ir dažnai su kolektyvu kalbamės apie tai. Aš manau, kad apie tai turėtume diskutuoti viso rajono mastu, ne aš viena. Bet labai geras klausimas. Labai reikia analizuoti.“

Nors eksperimentas prasidės tik šį rudenį, tačiau A. Pakštienė sakė jau anksčiau kalbėjusi panašiu klausimu. „Kažkada buvau iškėlusi tokią idėją, kodėl mes neperkame mėsos iš savo ūkininkų. Esame apie tai diskutavę, tačiau tas klausimas taip ir liko neįgyvendintas, – prisiminė moteris. – Tiesa, kažkada ėmėme mėsą iš Krakių bendrovės ir buvome labai patenkinti.“.

Kalbant bendrai apie ugdymo įstaigos maitinimą, darželio direktoriaus pavaduotoja džiaugėsi nemažais pakitimais, kuriuos tiek vaikai, tiek ir jų tėveliai mielai priėmė. „Mes savo įstaigoje jau kai ką padarėme: ir valgiaraščiai pakeisti, ir cukrus visai išimtas, ir daugiau pridėjome daržovių, mažiau bulvių, – vardijo A. Pakštienė. – Džiugu tai, kad vaikai viską suvalgo, lieka labai mažai maisto išmetimui. Pakeitimai buvo tik į gera“.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įvertinus bandomojo projekto rezultatus, sveikesnio ekologiško maisto bus galima tikėtis ne tik darželiuose, mokyklose, bet ir ligoninėse, kareivinėse. A. Barzdžiaus nuotr.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įvertinus bandomojo projekto rezultatus, sveikesnio ekologiško maisto bus galima tikėtis ne tik darželiuose, mokyklose, bet ir ligoninėse, kareivinėse. A. Barzdžiaus nuotr.

Darželio direktorė: „Ūkininkų produkcija sveikesnė“

Kito Kėdainių lopšelio-darželio „Vyturėlis“ direktorė Audronė Regina Vanagienė taip pat džiaugėsi jau minėto ūkininko Jono Šveikio tiekiama produkcija ir maloniu bendradarbiavimu. „Kai imdavome daržoves iš didžiųjų prekeivių, atveždavo nelabai šviežias, – pripažino pašnekovė. – Nes, kai pagalvoji, kol jas atveža iš kitų šalių, paskui sandėliuose pastovi, o tik paskui pas mus atveža. O dabar ūkininkas tiesiai iš daržo, galima sakyti, atveža.“

Darželio direktorė teigia mielai pritartų siūlymui, kad maisto produktai būtų perkami iš vietinių ūkių. Tačiau taip pat pastebi, kad viskas priklauso ne nuo jos vienos, o ir kaina tam turi labai daug įtakos.

„Visi galvoja, kad vietinių ūkininkų produkcija yra sveikesnė, kokybiškesnė. „Giraitės“ turguje ūkininkai pardavinėja pieną, sūrius, grietinę, mėsą. Taip, jie brangesni, bet kokybė visai kita, – pastebi pašnekovė. – Aš tai gal ir pritarčiau tokiai tvarkai, bet tada klausimas, ar tėvai pritartų, nes kaina už vaikų maitinimą padidėtų. Jeigu kas kompensuotų susidariusį skirtumą, tada, aišku, pirktume vietinių ūkininkų produkciją. Ir tas pienas, ir tos vištos visai kitokios nei parduotuvėje.“

Paklausta, kaip reikėtų spręsti situaciją, jei nebūtų vietinių ūkininkų, tiekiančių reikiamą produkciją, A. R. Vanagienė išeitį sugalvojo greitai. „Jei nebūtų vietinių ūkininkų, tai gal galėtų atvežti iš aplinkinių rajonų, ko trūksta, pavyzdžiui, iš Jonavos ar Panevėžio? Mums į darželį vienais metais vežė mėsą iš Panevėžio. Tai ir dabar tikriausiai galėtų, – svarstė moteris. – Jeigu tik būtų normali, tėvams prieinama kaina, jeigu dotuotų kažkas susidarantį skirtumą, žinoma, palaikyčiau tokį sprendimą.“

Sveikesnis ekologiškas maistas ne tik darželiuose

Kaip ir prieš tai kalbėjusių darželių atstovės taip ir Kėdainių lopšelio-darželio „Aviliukas“ direktorės pavaduotoja ugdymui Laisvyda Stogevičienė teigia jau kurį laiką daržoves ir vaisius gaunantys iš ūkininko J. Šveikio ir tuo labai džiaugiasi.

„Mus labai tenkina, kad ūkininkas į vietą pristato šviežią produkciją. Labai lanksčiai bendrauja. Tai vienas iš kriterijų, dėl ko perkame daržoves iš jo, – J. Šveikį gyrė pašnekovė. – Taip pat labai svarbu ir kokybė. Pavyzdžiui, didelės firmos tas daržoves tikriausiai veža iš užsienio, o čia viskas užauginta vietoje.“

Kaip ir „Žilvičio“ lopšelio-darželio direktorės pavaduotoja taip ir L. Stogevičienė, dar kol kas nedrįso sakyti, ar pritartų tvarkai, kai visi darželio maistui reikiami produktai būtų perkami iš vietos ūkininkų. Anot jos, reikia palaukti eksperimento rezultatų, o paskui daryti išvadas. Taip pat, pasak pašnekovės, kol kas nėra aišku, kas galėtų tiekti ir mėsos bei pieno produktus.

„Aš net nežinau, kas, be Krakių bendrovės, galėtų dar tiekti mėsą, jos produktus. Tas pats ir su pieno produktais. Kėdainių rajonas daugiau specializuojasi grūdinėse kultūrose, daržovėse, – svarstė moteris. – Mes mėsą imdavome iš Krakių bendrovės, bet dabar, po kiaulių maro protrūkio, perkame iš kitų tiekėjų.“

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įvertinus bandomojo projekto rezultatus, sveikesnio ekologiško maisto bus galima tikėtis ne tik darželiuose, mokyklose, bet ir ligoninėse, kareivinėse.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

 

www.rinkosaikste.lt

Rekomenduojami video