Gabšių kaime (Raseinių r.) praėjusį penktadienį įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) 30-asis suvažiavimas. Įdomu, kad kelio į jį nesurado nė vienas Seimo narys, tačiau dalyvavo naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir jį lydėję Žemės ūkio ministerijai pavaldžių institucijų bei Žemės ūkio rūmų vadovai bei Europos Parlamento narys Bronis Ropė. Suvažiavime kilo diskusijų dėl ES paramos žirklių smulkiesiems ir stambiesiems ūkiams. Stambieji ūkininkai ragino neskaičiuoti pinigų jų kišenėse, o smulkieji klausė, kaip jiems išgyventi.

„O ką daryti kitiems?“

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas metiniame pranešime konstatavo, kad geriausi žemės ūkio laikai jau praėjo. „Ateityje turi vilčių išlikti tik ekonomiškai stipriausi, taupiai ir efektyviai naudojantys energetinius resursus bei turintys naujausias technologijas ūkiai“, – pabrėžė jis.

„O ką daryti kitiems?“ – pirmininko pranešimą nutraukė klausimas iš salės

Gaila, kad tuo metu salėje dar nebuvo naujojo žemės ūkio ministro, nes šis klausimas buvo skirtas ne tik LŪS vadovui, bet ir Žemės ūkio ministerijai, Vyriausybei, Seimui ir net prezidentei.

J.Talmantas priekaištavo Europos Komisijai dėl nelygių konkurencijos sąlygų, dėl skiriamų gerokai mažesnių tiesioginių išmokų. Teisingi priekaištai! Tačiau paradoksalu, kad tokia pat situacija susiklostė ir Lietuvos vidaus rinkoje jau dėl mūsų pačių klaidų, nes, pasak LŪS suvažiavime dalyvavusio Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus, apie 20 proc. Lietuvos ūkininkų iki šiol gavo daugiau nei 80 proc. ES ir valstybės paramos. Taigi Lietuva į savo rinką perkėlė ydingą ES patirtį – pirmiausia remti stipriuosius, o silpniesiems palikti trupinius. O paskui stebimasi emigracijos srautais ir pirmiausia – iš kaimo vietovių.

Apie lėktuvus ir išskirtines teises

Suvažiavime būta ir kuriozinių kalbų. Štai vienas lyg ir garbingas ūkininkas, matyt, užmiršo sovietinę praeitį ar persižiūrėjo televizijos laidų iš mums nedraugiškos Rytų šalies ir suabejojo, kad ūkininkai sulauks ES pažadėtų 9 mln. eurų už praėjusiais metais liūčių padarytus nuostolius.

„O gal už tuos pinigus valdžia perdažė įsigytus šarvuočius?“ – pareiškė įtarusis žemaitis ir pasidalijo spėlionėmis, kad klimato šėlionėms (taigi ir sausrai) galėjo turėti įtakos virš kalvotosios Žemaitijos dažnai skraidantys NATO lėktuvai.

Ministras G.Surplys suspėjo išgirsti šias abejones ir jas paneigė – 9 mln. eurų yra, tik dar nenuspręsta, kaip juos padalyti. Tačiau NATO lėktuvams skraidyti Žemės ūkio ministerija negalėtų uždrausti net labai panorėjusi.

Visi žinome taiklią lietuvišką patarlę: „Ant kito ir adatą pamato, o ant savęs – nė vežimo.“ Į svečius pasikviesti Žemės ūkio rūmų vadovai – pirmininkas A.Svitojus ir vicepirmininkas Algis Baravykas – ir vėl buvo apiberti reikalavimais elgtis taip, kaip pataria LŪS.

„Noriu, kad suprastumėte – Žemės ūkio rūmų veikloje dalyvauja 48 juridiniai nariai, taigi kiekviena organizacija turi po vieną balsą ir visi nusprendžia, kaip ir ką daryti. Ir niekam nenumatyta išskirtinių teisių“, – LŪS nariams bandė aiškinti A.Baravykas.

Šiaulių LŪS skyriaus vadovas Raimundas Juknevičius siūlė LŪS palikti Žemės ūkio rūmų organizacijų gretas, tačiau jo kolegų nuomonės išsiskyrė. Taip jau yra, kad vieni žmonės linkę viską griauti, o kiti – statyti. Ir žinomas dėsnis – mėgėjai griauti nemėgsta statyti.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovai P.Puskunigis ir J.Sviderskis ūkininkus ragino nepritarti tiesioginių išmokų ribojimui stambiesiems ūkiams.

Ministro pažadas

Suvažiavimo svečias Žemės ūkio rūmų pirmininkas A.Svitojus LŪS suvažiavimo dalyviams atvirai priminė, kad per pastaruosius mėnesius šios organizacijos atstovai rūmų renginiuose nedalyvavo, taigi negalėjo apginti savo narių interesų, nors tokią teisę turėjo.

„Siūlau bendradarbiauti, Žemės ūkio rūmų durys atviros – atvykite, tarkimės, aiškinkimės. Mes jau antrą kartą atvykome pas jus. Deja, Lietuvos ūkininkų sąjunga nepademonstravo tokių norų ir konkrečių veiksmų, ji labiau linkusi rodyti agresiją“, – sakė A.Svitojus.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas bandė išsiaiškinti, kokią kryptį pasirinko neseniai įregistruota Lietuvos žemės ūkio taryba, tarp kurios trijų narių yra ir LŪS. Kokių ūkių interesus ši organizacija gina? Pavyzdžiui, LŪS suvažiavime buvo akivaizdu, kad absoliuti dauguma LŪS narių yra linkę pritarti tiesioginių išmokų ribojimui – kol kas iki 150 tūkst. eurų, o nuo 2021-ųjų – iki 100 tūkst. eurų. Tuo metu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis LŪS suvažiavime labai atkakliai ūkininkus ragino nepritarti minėtiems ribojimams, esą dėl tokių smulkmenų neverta ginčytis.

„Jeigu tai smulkmenos, tai ir nesiginčykime, t. y. nustatykime išmokų ribas“, – užkulisiuose su kaimynais svarstė Jurbarko LŪS skyriaus vadovas Raimundas Jovarauskas.

Tašką diskusijoms padėjo į LŪS suvažiavimą atvykęs žemės ūkio ministras G.Surplys. „Jeigu aš būsiu ministru, tai padarysiu daugiau nei įmanoma, kad nuo 2021-ųjų Lietuvoje vienas ūkis negautų daugiau nei 100 tūkst. eurų tiesioginių išmokų“, – teigė ministras.

Šalia Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovų sėdėjęs nežinomas veikėjas burbtelėjo taip, kad išgirstų ir kiti: „Vadinasi, jis neilgai dirbs ministru.“

Kaip sakoma, pagyvensime ir pamatysime.