Žemdirbiai šįmet ne kartą apsalo iš valdžios išgirdę kalbas apie pribrendusį proveržį žemės ūkyje. Ir labai nustebo šią savaitę sužinoję, kad valstybės biudžeto 2019 m. projekte žemės ūkiui planuojama skirti 9 proc. (beveik 100 mln. eurų) mažiau negu šįmet. Suplonėjusiomis kišenėmis netoli prasiverši, juo labiau, kad horizonte griaudėja „Brexit“ kolonada – naujasis ES finansavimo laikotarpis, tikėtina, bus gerokai kuklesnis. Vyriausybė 2019-ųjų biudžeto projektą jau palaimino ir nusiuntė į Seimą, taigi dar liko šiek tiek vilčių, kad projektas bus pakeistas.

Daugiausia – iš Briuselio

Nors Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Finansų skyriaus vedėja Regina Mininienė labai pasistengė 2019-aisiais mažėjantį finansavimą žemės ūkiui įvilkti į patrauklų paketą, tačiau Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarybos nariai nesileido apsukami aplink pirštą.

„Jeigu laikysimės tokios tendencijos (kasmet finansavimą žemės ūkiui mažinti beveik po 10 proc.), tai po dešimtmečio Lietuvoje žemės ūkio apskritai neliks. Štai 2020-aisiais valstybė žemės ūkiui skirs dar mažiau lėšų. Tokia tendencija stebina, nes valstybė kasmet gauna vis daugiau pajamų“, – biudžeto projektą kritikavo ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.

Gal pirmininkas perlenkė lazdą? Atsiverskime biudžeto projektą. Štai juodu ant balto parašyta, kad ŽŪM vykdomoms programoms 2019 m. iš valstybės biudžeto numatyta skirti 957 mln. eurų, taigi, palyginti su 2018 m., asignavimus žemės ūkiui planuojama mažinti 97 mln. eurų. ES lėšos sudaro didžiąją dalį viso finansavimo – iš ūkininkų kartais keiksnojamo Briuselio gausime 754 mln. eurų, t. y. 8,5 proc. mažiau nei šįmet. Lietuva bendrajam finansavimui iš valstybės biudžeto planuoja skirti 178 mln. eurų, t. y. net 13,6 proc. (28 mln. eurų) mažiau. Taigi būtų keista, jeigu ŽŪR pirmininkas, matydamas tokius duomenis, džiūgautų.

Bandė nuraminti

Tiek Seimo nariai, tiek kai kurios ūkininkų organizacijos puoselėja planus kitaip suraikyti biudžeto pyragą. Taigi ar įmanoma numatytą bendrą sumą šiek tiek perskirstyti?

„Sudėtinga, nes net 757 mln. eurų yra ES paramos lėšos, iš kurių 475 mln. eurų yra tiesioginės išmokos bei 271 mln. eurų kaimo plėtros ir žuvininkystės fondų lėšos, todėl pereinamojo laikotarpio dalis yra nedidelė ir, neturint finansavimo, pradėti vykdyti naujas priemones būtų labai sunku“, – viltis gesino R.Mininienė.

Taigi parama iš Briuselio mažėja 70 mln. eurų, o parama visai žemės ūkio sričiai – 97 mln. eurų, tačiau R.Mininienė drąsina: „Nusigąsti nereikia, nes finansavimas mažėja ir todėl, kad priimtas sprendimas avansu šįmet paremti mažiau palankių ūkininkauti teritorijų priemonę. Be to, šį rudenį daugiau mokėsime tiesioginių išmokų – jau pradėjome mokėti nuo spalio 16 d. ir didžiąją lėšų dalį už 2017-uosius sumokėsime šįmet, todėl kitąmet ES lėšų bus skirta mažiau“.

„Biudžetas dar nepatvirtintas, todėl būtų neteisinga sakyti, kad valstybės finansavimas žemės ūkiui sumažės“, – bandė įtikinti ir žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas.

Sudaryti sąlygas dirbti

Visi suprantame, kad valstybė negali skirti daugiau lėšų, negu gauna pajamų. Padėties nepakeisime siūlydami lėšas perskirstyti, t. y. iš vienų paimti ir skirti kitiems. Kokia išeitis? Sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir uždirbti mokesčius valstybei.

„Kur žadėtas proveržis? Akivaizdu, kad gamyba traukiasi, todėl reikia ją didinti ne kalbomis, bet labai konkrečiais veiksmais. Kol kas matome, kad daugėja pasiūlymų gamybą ne plėsti, bet ją riboti, didinat gamtos apsaugos reikalavimus ir vis dažniau pasiduodant vadinamųjų žaliųjų organizacijų naiviems reikalavimams. Manau, išeitis yra vienintelė – žemės ūkio ministras ir Seimo Kaimo reikalų komitetas turi labai konkrečiai kalbėti su aplinkos ministru. Kitaip padėtis tik prastės ir lėšų žemės ūkiui kasmet bus skiriama vis mažiau“, – sakė ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas.

V.Griciūnas iš esmės pritarė tokiam pasiūlymui: „Galiu tik papildyti, kad planuoti reikia iš anksto ir jeigu susitariama dėl strategijos, tai jos turi laikytis visi, net ir nauja valdžia. Pavyzdžiui, tokios tvarkos laikosi Airija ir jie daug pasiekė“.

Skurdi parama melioracijai

Šįmet daug diskutavome dėl kritinės melioracijos sistemų būklės, specialistai akcentavo, kad sistemos veikia neefektyviai.

„Deja, biudžeto projekte vėl numatyta nedaug lėšų melioracijos darbams“, – stebėjosi A.Svitojus.

A.Svitojus

Finansų skyriaus vedėja bandė ūkininkus paguosti, kad 2019-aisiais Lietuva melioracijos darbams galės panaudoti iš ES solidarumo fondo gautus 17 mln. eurų. Tačiau ūkininkai neužmiršo, kad šios lėšos yra gautos kompensuoti nuostolius, atsiradusius dėl liūčių 2017-aisiais. Kadangi jau pateikti orientaciniai duomenys apie žemės ūkio finansavimą 2020–2021-aisiais, atidesni biudžeto vertintojai pastebėjo, kad nuo 2020-ųjų valstybė melioracijai jau neplanuoja skirti net 2,8 mln. eurų, kiek yra numatyta skirti 2019-aisiais. Kodėl?

„Todėl, kad valstybė ketina neturėti valstybinės paskirties melioracijos statinių“, – prasitarė R.Mininienė ir pridūrė, kad bus skiriama lėšų investiciniams projektams.

Ieškos papildomų pinigų

Verta sukrusti auginantiems kiaules, nes gali kilti problemų dėl šįmet pradėtų vykdyti priemonių, susijusių su Afrikiniu kiaulių maru (AKM).

„Atsisakantiems auginti kiaules, bus mokama 100 eurų už paskerstą kiaulę, tačiau augintojas turi įsipareigoti kiaulių neauginti nors 3 metus. Dar numatyta parama norintiems kiaules pakeisti kitais gyvuliais, pavyzdžiui, jeigu nuspręstų auginti avis ar karves. Tačiau prognozuojame, kad daug ūkininkų nuspręs kiaules skersti vienu metu – prieš Šv. Kalėdas, todėl paramos jie kreipsis 2019-aisiais, o biudžete tokių lėšų nenumatyta, taigi gali tekti perskirstyti nacionalines priemones bei finansavimo srautus“, – sakė R.Mininienė.

Tikimasi, kad šiam reikalui bus panaudoti sutaupyti 1,6 mln. eurų dėl ministrų pasitarime priimto sprendimo mažinti lėšas prekėms, paslaugoms ir turtui.

Veterinarijos gydytojas Algimantas Lūža ministerijai pateikė vertingą pasiūlymą: „Jeigu planuojate remti smulkiuosius kiaulių augintojų ūkius, tai ministerija privalės nuolat turėti lėšų atsargą paremti 5–6 tūkst. ūkių. Tokios tvarkos laikėsi Ispanija, Prancūzija ir kitos šalys, praėjusiame šimtmetyje kovojusios su AKM“.

VMVT finansavimas mažės

Su AKM susijęs ir pasiūlymas 600 tūkst. eurų mažinti finansavimą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).

„Visos valstybės įstaigos buvo paragintos susiveržti diržus. Ne išimtis ir VMVT. Todėl 2019-aisiais jai planuojama skirti 2,1 proc. mažiau lėšų, t. y. 27,9 mln. eurų“, – sakė R.Mininienė.

Tiesa, ir ŽŪR Taryboje kelios karštos galvos siūlė finansavimą VMVT dar labiau sumažinti, kad šios institucijos darbuotojai rečiau lankytųsi ūkiuose. Tačiau absoliuti dauguma tokiems pasiūlymams nepritarė, nes kai kuriems ūkių savininkams griežta kontrolė ir baudos yra vis dar veiksmingiausia poveikio priemonė.

„Mes, ŽŪR Tarybos nariai, turime mąstyti valstybiškai. Štai siūloma sumažinti finansavimą VMVT. Kai kurie ūkininkai gal apsidžiaugs vildamiesi, kad sumažės šios tarnybos kontrolė. Tikiuosi, kad taip neatsitiks. Biologinė maisto sauga valstybei ir žemės ūkiui yra gyvybiškai svarbi. Juk ne paslaptis, kad kai kurie nesąžiningi ūkininkai, gamindami maisto produktus, nesilaiko būtinų reikalavimų ir taip gali labai pakenkti visiems savo kolegoms ūkininkams, visam žemės ūkiui ir visai valstybei. VMVT yra tarsi barjeras, kurį pažeidėjams įveikti yra labai sunku“, – sakė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

Papildomos galimybės

Lankydamiesi Vakarų Europos šalyse regime, kad smulkiųjų ūkių savininkai dirba papildomai, dažnai užsiima su žemės ūkiu nesusijusiais verslais. Tokių galimybių atsiranda ir Lietuvoje. Žemės ūkio viceministras V.Griciūnas priminė, kad pradedama vykdyti nauja paramos priemonė norintiems imtis verslo regionuose: „Verslui pradėti iki 6 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse bus skiriama 16 tūkst. eurų trejiems metams. Vienintelė sąlyga – išlaikyti nors vieną darbo vietą. Taigi tuo gali pasinaudoti ir ūkininkai“, – sakė viceministras.

KRK teiks realistinį pasiūlymą

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Prognozuoju, kad Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą Seimas šiek tiek pataisys, tačiau kardinalių pakeitimų nebus, nes valstybė turi skirti lėšų ir pensijoms didinti, ir vaikų turinčioms šeimoms paremti, finansuoti švietimo bei medicinos sritis. Dažnai girdime pagyrimus pramonės šakoms, kurios imasi naujausių technologijų, tačiau kai palygini jų indėlį į biudžetą su žemės ūkio šakomis, tai pamatai, kad žemės ūkio indėlis į valstybės biudžetą yra labai reikšmingas. Todėl labai stebiuosi kai kurių parlamentarų ir žaliųjų organizacijų siekiais riboti žemės ūkio gamybos augimą. Pavyzdžiui, tikrai nepamatuoti siekiai varžyti kailinių žvėrelių auginimo verslą. Suprantu, kai to siekia turtingos valstybės, turinčios perteklinį biudžetą. Ar mes gyvename taip gerai, kad varžytume mokesčius uždirbančius ir darbo vietas kuriančius verslus, ypač kaimo vietovėse?

Nujaučiu, kad KRK nustebins, kai pateiksime pasiūlymą melioracijos sričiai pridėti dar apie 20 mln. eurų. Įsivaizduoju Vyriausybės reakciją, tačiau mūsų pasiūlymas yra realistinis. Jeigu to nepadarysime dabar, tai jau artimiausiais metais patirsime daug daugiau nuostolių. KRK kritiškai vertina finansavimo mažinimą VMVT. Gal įmanoma šiek tiek sutaupyti, tačiau tai daryti reikia labai atsargiai, nes tokie taupymai gali brangiai kainuoti.

Lentelė

Asignavimai žemės ūkio sektoriui 2018–2021 m. (mln. EUR)

2018  2019*         2020**        2021**

Viso ŽŪM             1 054 957    908    941

Iš valstybės biudžeto       206    178    193    208

ES parama            824    754    690    707

Dotacijos savivaldybėms 23      24,4   24,5   24,5

(Šaltinis: ŽŪM)

*– projektas

**– prognozė.