Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuvos serbentynai kryžkelėje – trauktis ar atsinaujinti

Prityrę šalies serbentų augintojai abejoja, ar imtųsi vėl auginti juoduosius serbentus, jeigu viską reikėtų pradėti iš pradžių. Per kelerius pastaruosius metus dalis serbentininkų pasijuto atsidūrę už borto. Paradoksalu, tačiau serbentynų plotai Lietuvoje nemažėja, nes į šį verslą įsilieja jaunų serbentininkų šeimos.

Apsisprendimo kryžkelėje

Raseiniškis Vidmantas Karabinas pirmuosius juodųjų serbentų krūmus pasodino 2001 metais. Tada jiedu su žmona Virginija buvo nusiteikę labai optimistiškai. Dabar jų uogynų plantacijos jau paseno, reikėtų jas atnaujinti. Šiemet Karabinai pasijuto tarsi stovintys pasirinkimo kryžkelėje: nežino, ar verta tokius plotus persodinti, ar ne. Specialistai rekomenduoja serbentynus atnaujinti po 10–14 metų.

Pasak serbentyno šeimininko, jų valdose dar yra „porcija“ ekologinio serbentyno. Jis atsirado sunkiu metu, kai buvo neįmanoma išgyventi be ekologiškų uogų. Anot Vidmanto, ekologiniame serbentyne augalai dar silpnesni.

„Vieną kartą jau bandėme juos reanimuoti. Nukirpome, jie ataugo, išleido atžalas. Bet poveikis buvo panašus į senam žmogui padarytos plastinės operacijos rezultatus: nors atrodė gražiai, gyvybingumo jau nebeturėjo. Uogų derlingumas buvo visai menkas“, – eksperimentą prisiminė V.Karabinas.

Nuvylė nestabilumas

Pastarieji dveji metai nebuvo itin palankūs serbentininkams. Kažkada „ant bangos“ buvę juodieji serbentai prarado paklausą, jų kaina itin žema. Karabinus išgelbėjo tai, kad, be juodųjų serbentų, jie dar augina ir raudonųjų, kurie kur kas pelningesni. Tiesa, pastarųjų augina tik 3 hektarus, bet pernai ir užpernai jų uogų kilogramo supirkimo kaina buvo dvigubai didesnė nei juodųjų serbentų. Taigi jie šiek tiek ir atpirko įdėtą triūsą.

„Menkos supirkimo kainos – didžiausia bėda. Juodųjų serbentų augintojų optimizmas slopsta, prisideda ir nežinomybė. Nežinai, kaip seksis, kokios bus kainos, koks bus poreikis. Lietuvos serbentininkai – labai maži rinkos žaidėjai. Viską diktuoja lenkai. Jie augina labai našaus derlingumo pramoninių veislių serbentus, ir gamtinės sąlygos ten palankesnės“, – teigė Vidmantas.

Karabinų serbentynas peržiemojo gerai. Šiuo metu jie planuoja toliau gyventi iš serbentų, nes turi ir uogų skynimo kombainą, ir daug patirties, bet plėstis, anot Vidmanto, tikrai neketina. Pasiekti buvusį lygį jau nepavyks: šio ūkio serbentynai užėmė net 30 hektarų. Karabinai vieni vienų pirmųjų pasinėrė į šį verslą.

Priklauso nuo sėkmės

Gerai peržiemojusiais ir gražiai susprogusiais juodųjų serbentų krūmais džiaugėsi Kazimieras Patriubavičius iš Taurakiemio seniūnijos (Kauno r.). Pasak Kazimiero, dar neaišku, ar prieš pat jų žydėjimą gamta neiškrės kokių pokštų, ar nebus šalnų. Ūkininkas guodėsi, kad jo ūkyje šalnos jau pakirto avietes. Juodieji serbentai nenušalo todėl, kad dar nežydi. K.Patriubavičiaus juodaisiais serbentais apsodinęs 6 hektarus. Augina tik juoduosius serbentus.

„Serbentai manęs nenuvylė, galiu juos auginti, bet nėra rinkos. Uogas perkančių žmonių mažėja. Senas žmogelis nusiperka kilogramą kitą uogų, išsiverda uogienės. O tokių pirkėjų, kurie pirkdavo didesniais kiekiais, jau nėra. Moka 50 centų už kilogramą. Pamenu, kai serbentus supirkdavo Alytaus, Anykščių įmonės, tada mokėdavo apie 90 centų už uogų kilogramą. Jiems galėjome parduoti didesnį kiekį. Tada nebuvo jokių bėdų dėl pardavimo“, – gerus laikus prisiminė Kazimieras.

Anot jo, stambieji serbentų augintojai dar randa kam parduoti savo produkciją, o štai smulkiesiems Lietuvoje visai prastai, todėl žmonės pamažu serbentynus retina.

Šilavoto seniūnijos (Prienų r.) serbentininkas Aloizas Ulinauskas, įveisęs apie 100 ha serbentynų plantacijas, modernizavęs ūkį ir apsirūpinęs uogų skynimo technika, nebuvo labai kalbus. Ūkininkas neneigė, kad jau ne vieną jo kolegą sudėtingi metai atbaidė nuo šios kultūros, bet serbentynų neįmanoma staigiai atsisakyti. A.Ulinausko ūkyje serbentynai naudą dar duos 3–4 metus.

Absurdiška grandinė

Juodsnukis

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Auginti serbentus kaip žaliavą Lietuvoje jau neapsimoka – per daug rizikingas verslas. Juos bus verta auginti, jei patys augintojai sugalvos, kaip perdirbti derlių. Dabar užauginame geriausią žaliavą, ją superka lenkai ir parduoda vokiečiams arba nuperka tiesiogiai vokiečiai. Jie perdirba, praskiedžia vandeniu, o sultis parduoda mums.

Nori nenori kas 8–10 metų senuosius serbentynus reikia atnaujinti. Krūmai sensta, atsiranda naujų veislių. Raudonieji serbentai ne tokie vertingi, bet jų augintojų labai sumažėję, todėl rinkoje jie ir agrastai turi paklausą. Juodieji serbentai yra pakankamai vertinga žaliava. Pietų Italijoje ar Prancūzijoje jie neauga, tik šiauriniuose rajonuose. Tuo jie panašūs į šilauoges, kurios puikiai dera pas mus, bet mes šitos gamtos dovanos neišnaudojame.

Faktai:

Mokslininkai apskaičiavo, kad šeimą išmaitina 10 ha uogų ūkis.

Derlingais metais iš 1 ha galima priskinti apie 12 t serbentų uogų.

2016 m. už 1 kg serbentų supirkėjai mokėjo po 15–20 centų.

Ūkininkų turgelyje 1 kg juodųjų serbentų kainavo iki 50 centų.

Vertingos ne tik uogos, bet ir juodųjų serbentų lapai bei pumpurai.

 

Lietuvoje deklaruotų serbentynų plotai, ha

  2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Juodieji serbentai 2803,63 2796,24 2895,86 2830,19 2873,64
Raudonieji serbentai 72,62 57,69 43,71 49,97 63,14

 

Šaltinis: ŽUIKVC

Rekomenduojami video