Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuvos kaime – slaviškos dainos

Baugiai tuštėjančios Lietuvos tikrovė jau verčia koreguoti ir klasikų eiles: „Už Raseinių, ant Dubysos, teka saulė, teka. Ukrainietės, puikios visos, šneka ten, oi šneka.“

Dygsta vizų centrai

Sakoma, kad istorija kartojasi du kartus: vienąkart kaip tragedija, o antrąsyk kaip farsas. Įtaresniam dabartinio Lietuvos gyvenimo stebėtojui gali pasidingoti nemažai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), kurios dauguma gyventojų nemokėjo lietuviškai, nors ją valdė lietuviai feodalai, atgimimo ženklų. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip farsas, tačiau pasiekiančios žinios apie vakarinėse Rusijos ir Baltarusijos srityse plečiamą Lietuvos vizų centrų tinklą, neseniai broliams ukrainiečiams suteiktą galimybę be vizų vykti į ES šalis, šių metų pradžioje Vyriausybės patvirtintą 27 profesijų sąrašą, pagal kurį darbdaviams lengviau įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių (pirmiausia, suprantama, iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos), verčia suklusti.

Neseniai Užsienio reikalų ministerija pranešė Smolenske (Rusija) atidariusi dar vieną Lietuvos vizų centrą. Jis papildė Maskvoje, Novosibirske, Krasnojarske, Irkutske, Chabarovske, Vladivostoke, Krasnodare, Samaroje, Nižnij Novgorode, Rostove prie Dono, Ufoje, Kazanėje, Jekaterinburge, Omske, Permėje, Saratove ir Omske jau veikusių Lietuvos vizų centrų tinklą. Įspūdinga šio tinklo geografinė aprėptis primena, kad Rusija – milžiniška šalis. Į Lietuvos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas didžiausiuose miestuose neprivažinėsi. Tačiau kodėl Lietuvos vizų centrai kaimyninėje Baltarusijoje atidaromi ant kiekvieno kampo? Mūsų šalies nacionalinę vizą galima gauti ir Minske, ir Breste, ir Baranovičiuose, Mogiliove, Gomelyje, Gardine, Pinske, Lydoje... Žinoma, norintiesiems atvykti į Lietuvą tai labai patogu. 13 Lietuvos vizų centrų veikia ir Ukrainoje, kuri jau džiaugiasi bevizio režimo su ES galimybe.

Taupo resursus

Užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamento darbuotojai, „Valstiečių laikraščio“ paklausti, kodėl Lietuva vis plečia vizų centrus rytinėse kaimynėse, atsakė, kad tai daroma siekiant supaprastinti vizų išdavimo procedūrą ir sudaryti palankias sąlygas asmenims, norintiems gauti Šengeno vizas, skirtas trumpalaikiam buvimui (turizmas, šeimos bei draugų lankymas ir kt.). Nuo 2013 m. URM esą bendradarbiauja su išorės paslaugų teikėju prašymų išduoti trumpalaikes Šengeno vizas surinkimo ir perdavimo Lietuvos Respublikos vizų tarnyboms užsienyje srityje. Techninių funkcijų (prašymų išduoti vizą surinkimas, informacijos teikimas, biometrinių identifikatorių surinkimas ir kt.) perdavimas išorės paslaugų teikėjui leidžia su esamais ribotais Lietuvos vizų tarnybų užsienyje resursais aptarnauti visus į Lietuvą turizmo ar verslo reikalais, aplankyti giminių ar draugų norinčius atvykti trečiųjų šalių piliečius.

O kiek tokiuose vizų centruose išduodama nacionalinių (D kategorijos) vizų, be kita ko, suteikiančių ir galimybę dirbti Lietuvoje? Pasak URM atstovų, Rusijoje 2015 m. buvo išduotos 249, 2016 m. – 495, Baltarusijoje – 1 899 (2015 m.), 4 399 (2016 m.), Ukrainoje – 4 213 (2015 m.), 6 273 (2016 m.) Lietuvos nacionalinės vizos.

Darbo kodeksas migrantams?

Teiginiai, kad naujasis Darbo kodeksas, kurio nuožmi kritika padėjo laimėti Seimo rinkimus dabartiniams valdantiesiems, labiausiai skirtas ne mums, o į Lietuvą netrukus suplūsiančiai darbo jėgai iš Rytų, iki šiol atrodė kaip sąmokslo teorija. Tačiau kas galėtų paneigti, kad dar didesnis darbuotojų Lietuvoje beteisiškumas, dar griežtesnis ir šiaip tik formalių jų teisių apkarpymas Seimo valia įteisintas ruošiantis smarkiam darbo jėgos iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos importui?

„Kvalifikuoti darbuotojai iš Ukrainos. Jau po 3–4 savaičių jūs galėsite pamatyti specialistą iš Ukrainos savo darbovietėje!“ – tokiais skelbimais klientus vilioja darbo jėgos į Lietuvą įvežančios bendrovės. Jų daug, o jų veiklos mastas stebina: tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai, siuvėjos, elektrikai, suvirintojai, ratų montuotojai gali būti importuojami ne tik dešimtimis, bet ir šimtais, o gal net tūkstančiais. Galvą kraipyti norisi ir dėl to, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 130 tūkst. bedarbių, Darbo birža gauna didžiulių lėšų jiems mokyti ir perkvalifikuoti, bet turbūt lietuvių rankos per kreivos, kad galėtų dirbti ratų montuotojais. Kas kita – ukrainiečiai ar baltarusiai, turbūt genetiškai išsaugoję feodalines LDK tradicijas.

Bedarbiai netinka

Migracijos ekspertas Dainius Paukštė Lietuvos vizų centrų tinklo plėtimą laiko Lietuvos išorinės politikos dalimi: „URM vykdo nurodymą ieškoti tam tikro tipo žmonių – ar darbo jėgos, ar studentų. Nekyla klausimų dėl vizų išdavimo centrų Kaliningrade: tai siejama su keleivių tranzitu. O jeigu toks centras atidaromas, pavyzdžiui, Smolenske, galima manyti, kad atsiranda kažkoks poreikis“, – svarstė pašnekovas. Pasak D.Paukštės, darbdaviai nėra nuoširdūs ir viešai tvirtina, kad jiems reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tačiau iš tiesų jiems reikia juodadarbių.

Dainius Paukštė

„Akivaizdu, kad šioje darbo jėgos kategorijoje jie norėtų pakeisti mūsų žmones. Tai esminis dalykas. Dabar gana daug darbo jėgos yra Ukrainoje. Didžioji dalis ukrainiečių emigruoja į Lenkiją, tačiau ten jų jau yra keli milijonai. Lietuva yra tarsi pagrindinio srauto šone, tačiau ir į mūsų šalį iš Rytų atvyksta nemažai darbo jėgos. Tad visiškai gali būti, kad siekiama palengvinti galimybę įsivežti darbuotojų“, – pridūrė jis.

Darbo jėgos Lietuvoje trūksta, bendraujant su įmonių atstovais matyti, kad ši problema dabar yra viena pagrindinių, „Valstiečių laikraščiui“ sakė „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas. „Nedarbas mažėja, vadinasi, įmonės plečiasi, optimistiškai vertina savo perspektyvas, ieško naujų darbuotojų. Bedarbių yra daugiau nei 100 tūkstančių, bet dažnai tie žmonės neturi įgūdžių, kurių reikia rinkoje, arba geografiškai yra susitelkę regionuose, kur sukuriama mažiau darbo vietų. Todėl tinkamos kvalifikacijos darbuotojų įmonės bando įsivežti iš trečiųjų šalių. Tai normalu ir suprantama. Darbo jėgos įsivežimo procedūros pas mus yra gana nelanksčios, griežtos, todėl darbuotojų įsivežame mažiau nei aplinkinės valstybės“, – sakė ekonomistas.

Vieta tuščia nebūna

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, kad žemės ūkyje taip pat trūksta kvalifikuotos darbo jėgos ir neatmetė galimybės, kad ateityje pajusime ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų stygių. „Savaime suprantama, kad jų laukiama iš rytinių valstybių – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Tik laiko klausimas, kada ši darbo jėga bus pasitelkta. Juk sakoma, kad tuščios vietos ilgai nebūna“, – sakė A.Stančikas. Pasak jo, jau dabar kai kurie ūkininkai svarsto galimybę įsigyti kaime nebegyvenamus būstus, juos sutvarkyti ir apgyvendinti juose jaunas šeimas. Norinčiuosius dirbti ūkyje esą trauktų ne tik atlyginimas, bet ir gyvenamasis būstas. Žinoma, dairomasi ne tik į atvykėlius, bet ir į mūsų šalies gyventojus, kurie galėtų atvykti dirbti iš kitų regionų.

Andriejus Stančikas

Ar dėl masinio darbo jėgos importo nepasikeis Lietuvos socialinė struktūra, ar neatgaus buvusių pozicijų rusų kalba, nes kaip kitaip susikalbėsi su dirbti atvykusiu santechniku, elektriku, kirpėja? Danas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, siūlo neatsiriboti nuo pasaulyje vykstančių procesų. „Pavažinėję po vadinamąsias civilizuotas šalis pamatysime, kad kai kuriuose jų miestuose darbuotojai iš trečiųjų šalių sudaro kone 30 proc. darbo jėgos. Mums svarbiausia išlaikyti viešąjį sektorių, svetimšalių integracija čia neturėtų būti tokia greita kaip privačiame. Šie procesai nesustabdomi, bet juos reikia kontroliuoti ir prižiūrėti. Balsavimo teisės, pilietybės suteikimo klausimai mus apsaugos, todėl politine prasme tas procesas nebus toks grėsmingas“, – sakė jis.

Nelegaliai dirbančiųjų daugėja

Gediminas Noreika

Gediminas Noreika, Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per praėjusius metus nustatė 58 neteisėtai dirbančius užsieniečius, daugiausia jų buvo Ukrainos piliečiai. Per pirmus keturis šių metų mėnesius buvo nustatyti 28 neteisėtai dirbantys užsieniečiai, daugiau kaip pusė iš jų taip pat buvo ukrainiečiai. Tarp nelegaliai dirbančių asmenų buvo ir Baltarusijos bei Rusijos piliečių. Nors nustatytų nelegaliai dirbančių užsieniečių skaičius nėra didelis, jis smarkiai auga, pavyzdžiui, 2013-aisiais tokių asmenų buvo nustatyta vos 4, o 2016 metais jau 58. Didžioji dalis nelegaliai dirbančių užsieniečių plušėjo statybų sektoriuje, taip pat „nelegalų“ pasitaikė transporto bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje. Dažniausiai Lietuvos statybų sektoriuje dirba Ukrainos piliečiai, kurie yra komandiruoti dirbti į mūsų šalį pagal subrangos arba bendros veiklos sutartis iš Lenkijos įmonių. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad darbuotojai niekada nedirbo Lenkijos įmonėse ir Lietuvoje pluša nelegaliai.

Daugiausia – vairuotojų ir statybininkų

Evelina Gudzinskaitė

Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė

Ar trečiųjų šalių piliečiai negalėtų dirbti Lietuvoje neturėdami nacionalinės, arba D kategorijos, vizos? Taip, daugeliu atvejų taip ir yra. Tačiau pirma užsieniečiai turi gauti leidimus dirbti (nebent yra atleisti nuo šios pareigos) ir tik tada gali kreiptis dėl leidimo gyventi ar nacionalinės vizos. Dažniausiai dėl nacionalinių vizų kreipiasi užsieniečiai, kurie Lietuvoje nori dirbti, studijuoti arba yra komandiruojami dirbti į mūsų šalyje veikiančią įmonę. Ypač daug užsieniečių atvyksta dirbti tolimųjų reisų vairuotojais arba statybose (deja, statistikos pagal vizų išdavimo pagrindą negalime pateikti). 2015 metais užsieniečiams buvo išduotos 10 656 nacionalinės vizos, 2016-aisiais – 17 161, 2017-ųjų I ketvirtį – 6 052. Daugiausia dėl nacionalinių vizų išdavimo kreipiasi Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai. Kalbant apie leidimus laikinai gyventi, jų 2016 metais išduota 15 137. Iš jų 6 423 išduoti darbo pagrindu, 2 766 – teisėtos veiklos pagrindu (daugiausia verslininkams), 2 958 leidimai gyventi – šeimos nariams, 2 439 – studentams ir moksleiviams.

Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja ne tik Migracijos departamentas, bet ir policija (tikrina teritorijoje esančius užsieniečius) bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba (tikrina sieną kertančius užsieniečius), bendradarbiaudamos su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Iki 2017 metų birželio 6 dienos už neteisėtą buvimą Lietuvoje 744 užsieniečiams surašyti sprendimai dėl grąžinimo į užsienio valstybę (2016 m. – 1 570, 2015 m. – 1 469).

Rekomenduojami video