Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Lietuvos geležinkeliai“ ritasi nuo bėgių?

Netylant kalboms, kad „Lietuvos geležinkelius“ patyliukais rengiamasi išparceliuoti, bendrovė ramiai vykdo įvairiausius eksperimentus, rengia griausmingus planus.

Nešdinkitės po velnių

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ (LG) vadovų, šiemet įmonės nuostoliai dramatiškai išaugo dėl dviejų pagrindinių priežasčių: naujos sutarties su „ORLEN Lietuva“ ir daug lėšų surijusių išeitinių išmokų, kurias teko mokėti dėl aršaus ir beatodairiško sistemos valymo. Patys viešai prasitarė ir išsigando.

Pradėkime nuo kadrų valymo. Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, LG yra viena iš trijų korupcijos citadelių, tad valymas palaimintas aukščiausiu lygiu. Kaip nurodo įmonėje dirbęs administracijos darbuotojas Andrius (vardas pakeistas – red. past.), darbuotojai, norėdami neužsitraukti reformatorių rūstybės ir gauti išeitines išmokas, priversti pasirašyti „tylėjimo įsipareigojimus“. „Penktadieniais žmonės sėdi ir laukia kvietimo susitarti dėl išėjimo sąlygų. <...> Žmogui paaiškinama, kad jo perspektyvos geros, juo patenkinti – žadami perspektyviniai planai. Paskui kelias savaites nieko nevyksta, žmogus pakabinamas nežinioje, kol galiausiai jam pasakoma, kad „atrodo nesusidirbsime“. Tokios „išvados“dažniausiai pateikiamos penktadieniais“, – pasakojo jis „Valstiečių laikraščiui“, kuris turi ir kitų buvusių darbuotojų liudijimų.

Kai kurie, sužinoję apie išvaikymo planus, išėjo patys. Kai buvo paskelbta, kad bus mažinami etatai buhalterijose, kelios dešimtys buhalterių apdairiai apsiskaičiavo išeitines išmokas ir pasitraukė savo noru.

„Valstiečių laikraštis“ pamėgino apie tai paklausti LG generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, tačiau Viešųjų ryšių skyrius „leido cituoti“ tik įmonės komunikacijos vadovą Mantą Dubauską.

M.Dubauskui priskiriamo teksto rengėjas (-ai), žinoma, paneigė informaciją apie valymą, nors ir pripažino, kad išeitinėms išmokoms išleista suma rodo, kad šis atvejis nepanašus vien į greitą korumpuotų vadovų išvaikymą. „Netiesa. Darbuotojams buvo sudaryta galimybė patiems apsispręsti, ar jie nori sieti savo ateitį su „Lietuvos geležinkeliais“. Dalis darbuotojų nusprendė savo noru palikti bendrovę iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo, pagal senojo kodekso nuostatas“, – teigiama pranešime.

Tame pačiame laiške patikslinama, kad per I pusmetį buvo išmokėta 5,2 mln. eurų kompensacijų su bendrove atsisveikinantiems darbuotojams.

„Malonūs“ laiškeliai

Vis dėlto nepageidautinų darbuotojų aršus vaikymas, kaip matyti iš „Valstiečių laikraščio“ gautų dokumentų ir darbuotojų liudijimų, vyko ir tebevyksta. Įmonės personalo skyrius 2017 m. gegužės 25 d. „pamalonino“ darbuotojus štai tokiu elektroniniu laiškeliu: „Administracijos veiklų analizė parodė, kad bendrovės administracijoje yra daug neefektyvumo, besidubliuojančių funkcijų, per daug vadovaujančių darbuotojų, todėl administracijos darbuotojų skaičius bendrovėje mažės. Artimiausiu metu prasidės administracijos darbuotojų vertinimo pokalbiai. Siekiame išlaikyti geriausius darbuotojus, tapti geriausia komanda šalyje.

Tiems darbuotojams, kurie rimtai svarsto ar jau apsisprendę nebesieti savo ateities su bendrove ir nerimauja dėl artėjančio Darbo kodekso pasikeitimo, sudarome galimybę šalių susitarimu nutraukti darbo sutartį, garantuojant visas socialines garantijas pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą (išmoka už stažą, išeitinės kompensacijos ir kt.).

Tiems, kam aktuali ši galimybė, prašome asmeniškai parašyti paštu personalas@litrail.lt iki birželio 11 d. Konfidencialumą garantuojame.“Štai taip – tyliai ir greitai – išsinešdinti iš darbo mandagiai pasiūlė naujoji valdžia.

 

Birželio 9-ąją darbuotojus pasiekė kiek švelnesnė tos pačios žinios versija – buvo suteikta papildomo laiko pagalvoti. „Ši žinutė skirta tik administracijos funkcijų darbuotojams. Prašome nepersiuntinėti šio laiško kitiems, jis skirtas Jums asmeniškai. Prašome nekreipti dėmesio į šį laišką, jeigu dirbate ne administracijoje ir gavote šį laišką per klaidą.

Šiandien bendrovės vadovai pristatė pokyčių programą LG EFEKTAS. Norime Jus nuraminti, kad bendrovė neturi tikslo atleisti darbuotojus. Sustiprinus administraciją, kaip tik atsiras daug naujų profesinių galimybių.

Birželio 12 d., pirmadienį, visiems struktūrinių padalinių vadovams bus detaliai pristatyta kiekviena administracijos funkcija. Po šio susitikimo vadovai pristatys planuojamus administracijos pokyčius savo padaliniuose. Projektų vadovai mielai suteiks papildomos informacijos, jeigu tik reikės.

Kadangi detali projektų informacija bus pateikta kitą savaitę, iki birželio 17 d. pratęsiame galimybę kreiptis į Personalo departamentą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu“, – sakoma elektroniniame laiške.

Kadangi „juodieji penktadieniai“ įmonėje tęsiasi, galimas dalykas, kad 5,2 mln. eurų – tik tarpinė suma pakeliui į kažkokį didelį tikslą.

Sutartis – smulkmena?

Dar įdomiau tai, kad LG vadovybė blaškosi savo pačios vertinimuose. „Reikšmingos įtakos krovinių vežimo pajamų dydžiui turėjo tai, kad, nutraukus teisminius ginčus su „ORLEN Lietuva“ ir pasirašius bendradarbiavimo susitarimą, buvo perskaičiuoti šiai įmonei 2014–2017 m. laikotarpiu taikyti tarifai, dėl ko finansinėje apskaitoje buvo atlikti koreguojantys įrašai. Perskaičiavimas turėjo neigiamos įtakos bendrovės 2016–2017 I pusmečio pardavimų pajamoms ir veiklos rezultatams. 2017 m. I pusmetį iš „ORLEN Lietuvos“ priskaičiuotų pajamų suma, atlikus perskaičiavimus, sumažinta 6,8 mln. eurų“, – teigė LG savo ataskaitoje, kurią žiniasklaida paviešino 2017 m. rugsėjo pradžioje.

Pirmąjį šių metų pusmetį LG „pasigyrė“ patyrę 6,058 mln. eurų konsoliduotų grynųjų nuostolių – 93,7 proc. daugiau nei pernai sausį–birželį, kai įmonių grupės grynieji nuostoliai buvo 3,128 mln. eurų. Žiniasklaida perdavė šią žinią dar 2017 m. rugsėjo 4 d.

Matyt, supratus, kad žinia „nepatogi“, 2017 m. rugsėjo 12 d. LG „tarpiniame pranešime“, paskelbtame bendrovės interneto puslapyje, jau nurodoma, kad „2017 m. birželio 28 d. susitarimas su AB „ORLEN Lietuva“ dėl ginčo sumos už 2014–2016 m. laikotarpį skaičiavimo ir pasidalijimo yra traktuojamas kaip koreguojantis pobalansinis įvykis, turintis įtakos bendrovės 2016 m. veiklos rezultatams.“

Kitą dieną LG vadovas M.Bartuška pasigyrė, kad šlovės valanda išaušo, per 8 mėnesius reformos davė vaisių, rezultatai pagerėjo, o apie sutartį su „ORLEN Lietuva“ visai nekalbėjo.

Kalti senieji

Taigi atsitiktinai pasakius teisybę „susiprotėta“ spragtelėti pirštais, pamanipuliuoti buhalteriniais terminais ir šių metų susitarimas bei jo padariniai tapo nebe šios vadovybės problema. Taip, nors nacionaliniams interesams ir kišenei žalingą susitarimą pasirašė dabartiniai vadovai, kalti liko senieji – Stasys Dailydka ir kiti visuotinai žinomi blogiukai. Jų įvaizdis visuomenėje nelabai koks, tad kurį laiką galima mulkinti žmones slepiant savo pačių sprendimų padarinius.

Praėjus vos mėnesiui ir LG viešieji komunikatoriai, matyt, gavę pylos ir paliepimą skubiai „remontuoti įvaizdį“, ima dar labiau keisti plokštelę. „Sutartis su „ORLEN Lietuva“ „Lietuvos geležinkelių“ rezultatų nepaveikė“, – jau teigė LG vardu cituotinas M.Dubauskas.

Naujo susitarimo, kurį naujoji LG ir Susisiekimo ministerijos vadovybė pasiekė su „ORLEN Lietuva“, aplinkybės neatskleidžiamos. Ginčas, kaip žinome, prasidėjo, kai LG padidino krovinių vežimo tarifą remdamiesi 2009 m. pasirašyta sutartimi. Tada „ORLEN Lietuva“ su sprendimu nesutiko ir vienašališkai nuo 2014 m. pradžios pradėjo mokėti tik dalį LG už suteiktas paslaugas pateikiamose sąskaitose nurodytos sumos. Abi bendrovės viena kitą tada padavė į teismą. Dabar bendrovės sutarė atsisakyti abipusių teisminių skundų.

Ankstesnė LG vadovybė su S.Dailydka priešakyje sakė esą pasirengusi derėtis dėl naujo tarifo, bet ne dėl esamų skolų. Tuomet LG skaičiavo, kad skolas sudaro 32,6 mln. eurų.

Greit susigaudę, kad reikia išlaikyti gražų įvaizdį, LG dabartiniai vadovai ėmė groti atvirkščią melodiją. Esą pasibloginus sąlygas santykiuose su „ORLEN Lietuva“, išsitaškius išeitinėms ir tęsiant šį procesą, ūmai įvyko teigiamas lūžis. „Bendrovė per 2017 m. I pusmetį uždirbo 206 mln. eurų pajamų, t. y. 2 mln. eurų daugiau nei 2016 m. I pusmetį. Atkreiptinas dėmesys, kad I pusmetį priimti sprendimai III šių metų ketvirtį jau davė teigiamą efektą. Po 8 mėnesių įvyko lūžis – LG vėl dirbo pelningai, o per pirmus tris šių metų ketvirčius bendrovė, patikslintais duomenimis, uždirbo 6,6 mln. eurų grynojo pelno“, – pasakojama M.Dubausko vardu, tik nepaaiškinama, koks stebuklas įvyko per naktį?

Įdomu tai, kad būtent naftos produktų vežimas LG krovinių struktūroje yra reikšminga dedamoji – per 2017 m. I pusmetį sudarė 27,5 proc. Tad suprasti, kaip sutarties su „ORLEN Lietuva“ pabloginimas galėjo nieko nelemti, – sunkoka. Pirmojoje ataskaitos versijoje nuskambėjęs teiginys, kad „2017 m. I pusmetį iš „ORLEN Lietuvos“ priskaičiuotų pajamų suma, atlikus perskaičiavimus, sumažinta 6,8 mln. eurų“, skamba logiškiau.

Ministerija nesikiša

Kad privačios korporacijos atleidžia tūkstančius darbuotojų, deklaruoja tai nuostolius, tai pelnus, niekam nekliūva – jų reikalas. O kaip valstybės įmonės atveju?

LG ir visos įmonių grupės vienintelės akcininkės teises įgyvendinanti valstybės institucija – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. „Valstiečių laikraščio“ kalbintas susisiekimo viceministras Paulius Martinkus „labai išsamiai“ paaiškino: „Susisiekimo ministerija, kaip politikos formuotoja, nesikiša į dviejų ūkio subjektų santykius.“ Štai taip – vienintelė akcininkė nesikiša, kai jos skirti administracijos vadovai lengva ranka nubraukinėja milijonus.

Pozicija gana įdomi, nes ankstesnė LG vadovybė buvo laikoma dirbančia nepakankamai efektyviai, jai turėta priekaištų dėl nepakankamai gerų finansinių rezultatų. Be to, dar vasarą P.Martinkaus viršininkas, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, noriai fotografavosi reklamuodamas pasiektą minėtų „dviejų ūkio subjektų“ susitarimą ir viešai džiūgavo, „kad užbaigtas ilgas ir neprasmingas ginčas“.

Iš kitų P.Martinkaus komentarų aišku tik tiek, kad nei šiais, nei kitais metais ministerija nieko gero nesitiki, o viską, kas blogai, nurašo praeities šmėkloms. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dar nė metai nepraėjo nuo to laiko, kai buvo suformuota nauja AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba ir paskirtas naujas įmonės generalinis direktorius, todėl būtų neatsakinga pagal kelis mėnesius vertinti bendrovėje vykstančius pokyčius. Būtina suprasti, jog pokyčiai reikalauja vienkartinių išlaidų, kurios apskaitomos iš karto, o nauda bus ilgalaikė. Šiuo metu augantys keleivių ir krovinių srautai rodo teisingą „Lietuvos geležinkelių“ veiklos kryptį, o pasiekimai bus akivaizdūs 2019–2020 metų finansinėse ataskaitose“, – aiškino jis „Valstiečių laikraščiui“.

Taigi porą metų LG vadovams uždegama žalia šviesa viskam, ką jie bedarytų. Pastaruoju metu viešųjų ryšių specialistų besidairantiems „geležinkelininkams“ įvaizdis dabar svarbiausia.

Privatizuos ar ne?

Visi šie komunikaciniai triukai ir pokiliminiai žaidimai vyksta tuo metu, kai į spaudą vis patenka žinių apie svarstymus privatizuoti dalį valstybės įmonių. Kalbant apie LG, būtų siūloma iš esmės reorganizuoti šios įmonių grupės veiklą, atskiriant viešąją geležinkelių infrastruktūrą, krovinių vežimo paslaugas, keleivių vežimo paslaugas. Taip pat kalbama apie trečdalio akcijų pardavimą privačiam investuotojui.

Toks veiklos modelis, kai valstybės įmonė įvairiais būdais stekenama, formuojama nuomonė, kad išgelbėti ją gali tik privatizavimas, paskui ji nebrangiai „iškišama“ privačiam „investuotojui, – žinomas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio. Tai ištiko tą pačią Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, taip buvo su cukraus pramonės įmonėmis ir kitais objektais. Pagaliau, jei jau mėgstame lygintis su Estija, čia karti patirtis daug šviežesnė.

Estijos geležinkeliai „Eesti Raudte“ dar 2001 m. buvo privatizuoti, bet 2007 m. vyriausybei teko investuoti keturgubai, mėginant gelbėti katastrofiška tapusią situaciją ir geležinkelius vėl nacionalizuoti. Tiesa, LG vadovybė kategoriškai neigia, kad tokie planai egzistuoja. „Jokie svarstymai dėl „Lietuvos geležinkelių“ akcijų pardavimo nevyksta“, – tame pačiame atsakyme nukerta M.Dubauskas.

Jam pritaria ir į mažai ką besikišantis viceministras P.Martinkus, kuris vis dėlto pripažįsta, kad spaudimo esama. „Europos Komisijos parengtas ketvirtasis geležinkelių paketas yra nukreiptas į konkurencijos didinimą. Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į rinkos lūkesčius ir valstybės interesus, svarsto būsimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdymo modelį, tačiau jokie planuojami pokyčiai nebus susiję su akcijų pardavimu. Mes nuolat girdime interesų grupių raginimus parduoti „Lietuvos geležinkelius“, tačiau ministerija griežtai pasisako prieš įmonės akcijų pardavimą ar privatizavimą“, – sakė jis.

Dėkojame, kad vienintelės strateginės įmonės akcininkės atstovai kažkiek kišasi bent į tai.

 

Rekomenduojami video