Kalėdinių eglučių augintojas Daivanas Pranciulis iš Žagarės (Joniškio r.) skaičiuoja vienuoliktus verslo metus. Šiemet jo ūkyje išaugintos žaliaskarės puoš Švedijos, Anglijos ir Estijos gyventojų namus. Tik apie 10 proc. šiame ūkyje išaugintų eglučių nuperka lietuviai.

Viena kryptis

Žagarės apylinkėse D.Pranciulis eglutes augina 200 ha plote. Medelių skaičius vis didėja ir jau perkopė pusantro milijono. Vien šiemet šeimininkas pasodino 200 tūkst. sodinukų. Eglutės užaugs per 5–6 metus, tada jas bus galima pradėti pjauti.

„Penktais medelių auginimo metais lauką šiek tiek praretiname, šeštais išpjauname didžiąją dalį eglučių, o septintais nukertame paskutines. Tada tenka paruošti žemę ir vėl sodinti“, –paaiškino šeimininkas.

Eglučių auginimas – nenutrūkstamas procesas. Viename lauke sodinami sodinukai, kitame baigiami išpjauti jau užaugę medeliai. D.Pranciulio ūkis užsiima ir pragyvena tik iš eglučių auginimo ir pardavimo, kitokios veiklos neprireikia, nes 90 proc. medelių kasmet eksportuoja. Šiemet, kaip ir pernai, iš D.Pranciulio ūkio užsieniečiai nupirko apie 50 tūkst. vnt. lietuviškų žaliaskarių.

Išdailina formas

Tiek daug viename ūkyje auginančių eglaites eksportui kaip D.Pranciulio Lietuvoje daugiau nėra. Žagarietis tuo užsiima vienuolika metų ir jau turi nuolatinių pirkėjų. Pasak ūkio savininko, šventinių medelių paklausa didelė.

„Kiek užauginame, tiek parduodame. Daugiau klientų net neieškome, nes dar nereikia“, – sakė jis ir pridūrė, kad auginti eglaites nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – priežiūros jos reikalauja ištisus metus.

Šie metai eglaitėms auginti, anot D.Pranciulio, nebuvo labai palankūs – lietūs išplovė daug trąšų. Kai kuriuose laukuose medeliai nugelto, teko papildomai juos tręšti.

Iš mažo sodinuko kirsti tinkama eglutė užauginama tik per 5–7 metus. D.Pranciulio asmeninio albumo nuotr.

Medelius reikia ne tik pasodinti, užauginti, bet ir suformuoti. Dailinti eglaičių formas pradedama trečiaisiais jų auginimo metais. Tai daroma iki nupjovimo – ir ketvirtais, ir penktais, ir šeštais, ir septintais metais, jeigu jos būna paliekamos augti. Viskas daroma rankomis.

„Kiekvieną eglę reikia apeiti su žirklėmis ir suteikti tokią formą, kokios norime. Parduoti skirti medeliai turi būti gražūs. Jeigu eglutės užaugs neprižiūrėtos, bus nekarpytos, jų niekam nereikės net per šventes“, – sakė D.Pranciulis ir pridūrė, kad daugiametė patirtis įrodė, jog tik už tankią, išdailintų formų eglaitę galima tikėtis pelno.

Žagarės apylinkėse išauginta žaliaskarė prieš šventes kainuoja nuo 5 iki 10 eurų. Kainą lemia jos dydis, išvaizda.

Vagysčių mažėja

Didžiausioms metų šventėms intensyviai ruošiasi ir šalies miškininkai. Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos (MMU) medelyno viršininkas Donatas Petravičius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad jie taip pat yra išauginę gražių eglučių, jų jau priruošę ir laukia žaliaskarėmis besidominčių žmonių. Miškininkai niekur jų neveža, laukia savame medelyne Jūrės kaime.

Daug nekerta – priruošia pagal poreikį, o kai išparduoda, vėl nukerta. Kol kas medelių šventėms šis medelynas siūlo tik aplinkinių apylinkių gyventojams, į užsienį nesidairo.

Anot D.Petravičiaus, medelyne miškininkų auginamos kalėdinės žaliaskarės taip pat formuojamos, karpomos. „Galbūt mūsų medelyne jų formos ne taip išdailinamos kaip šventinių eglučių auginimu užsiimančiuose ūkiuose. Mes, miškininkai, turime ir daugiau veiklos“, – sakė jis.

Eglučių auginimas ir pardavimas artėjant Kalėdoms – tik nedidelė Kazlų Rūdos MMU medelyno darbuotojų darbo dalis. D.Petravičiaus teigimu, tai papildoma veikla, duodanti šiokio tokio pelno. Pagrindinis medelyno darbas – miško sodmenų auginimas. Artėjant šventėms, miškininkai atlieka ir šviečiamąjį darbą. Jie džiaugiasi, kad medį miške savavališkai nusikerta vis mažiau žmonių.

Šiemet eglaitės nėra labai brangios. Jūrės kaime medelyno darbuotojai už išvaizdžias sidabrines eglaites prašo iki 15 eurų.

Pasirinkti yra iš ko  

Dr. Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas

Augant konkurencijai, atsiranda vis daugiau specializuota kalėdinių medelių auginimo veikla užsiimančių žmonių. Jie puikiai žino, ko reikia žmonėms, ir stengiasi laiku pateikti rinkai geriausią produkciją. Tarp mūsų asociacijos narių yra ne vienas toks entuziastas.

Lietuviai vis dažniau renkasi vazonuose pasodintas egles. Vis dėlto išlieka tradicija pirkti ir kirstus medelius bei puošti medelių šakas. Prekybos centruose pardavinėjami ir iš užsienio šalių, pavyzdžiui, Danijos, importuoti kalėdiniai medeliai.