Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuviški smidrai – ant bangos

Pastaraisiais metais lietuviški smidrai pamažu užkariauja vartotojų širdis. Augant šių ankstyviausių daržovių paklausai, didėja ir jų plotai. Smidrus auginti ryžtasi ne tik ūkininkai, bet ir mėgėjai.

Rengia festivalius

Smidrus mūsų šalyje pradėjo populiarinti Ukmergės rajono Žalgirių kaimo ekologinio ūkio šeimininkė Genovaitė Sakalauskienė. Moteris pirmąjį smidrų festivalį organizavo prieš penkerius metus Vilniuje, Tymo turgelyje. Dabar šie festivaliai vyksta jos ūkyje.

„Susidomėjimas šiomis vertingomis daržovėmis auga. Tai rodo dalyvių, atvykstančių į festivalius, skaičius. Šiais metais ūkyje lankėsi daugiau nei 500 smidrų gerbėjų“, – teigė G.Sakalauskienė. Pasak ūkininkės, festivalio dalyviai noriai klausosi paskaitų apie šių daržovių auginimą, perka daigus, kuriuos sodina savo poreikiams soduose arba nedideliuose sklypeliuose.

Šiais metais smidrų mėgėjai drauge su kulinarijos šefu gamino įvairius patiekalus iš vertingų daržovių: smidrus kepė, virė, gamino salotas. G.Sakalauskienė tvirtino, kad smidrų derlius tęsis iki Joninių, todėl kvietė klientus, norinčius įsigyti šviežių daržovių, užsukti į jos ūkį.

Nedėkingi metai

Ūkininkė smidrus augina 80 arų plote. Ji tvirtino, kad šiais metais jų derlių smarkiai praretino šalnos: šaltis pakando daržovių viršūnėles, taip sugadindamas prekinę jųišvaizdą.

„Smidrams pakenkė ne tik šaltis, bet ir sausra. Du mėnesius Ukmergės rajone nebuvo lietaus, todėl daržovės nepasiekdavo reikiamo aukščio, labai greitai pradėdavo krauti žiedus. Tekdavo kruopščiai stebėti jų augimą ir laiku nuimti“, – sakė ekologinio ūkio šeimininkė.

G.Sakalauskienė anksčiau augindavo tik žaliuosius smidrus, kurių skonis panašus į žaliųjų žirnelių. Siekdama paįvairinti asortimentą, šiais metais ūkininkė keletą vagų skyrė baltiesiems smidrams. Kol kas tai tik savotiškas bandymas.

„Baltųjų smidrų auginimo technologija yra sudėtingesnė nei žaliųjų, sunkesnis ir jų nuėmimas. Jie auginami po plėvele. Baltųjų smidrų skonis – kaip ridikėlių, jie turi šiokio tokio kartumo. Nepasakyčiau, kad jų paklausa yra didesnė už žaliųjų“, – teigė smidrų augintoja.

Smidrų mėgėjai drauge su kulinarijos šefu festivalyje gamino įvairius patiekalus iš vertingų daržovių.

Nieko nežino apie smidrus

Nors smidrai mūsų šalyje populiarinami, vis dėlto dauguma žmonių apie juos nieko nežino. Išsamios informacijos apie juos gali pateikti vartotojus nuolat šviečianti Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) docentė Audronė Žebrauskienė. Anot jos, nauji smidrų augintojai visuomet ją susiranda ir teiraujasi patarimų.

„Ūkininkai ne tik augina smidrus, bet ir pardavinėja jų daigus, todėl augintojų ratas kasmet plečiasi. Kai tik sulaukiu skambučių su klausimais, kaip daržoves auginti, prižiūrėti ir nuimti, suprantu, kad tai pradedantys augintojai. Jų jau nebesuskaičiuoju. Tai daugiausia jauni žmonės, kurie ryžtasi pradėti savo verslą“, – pasakojo docentė.

Pasak A.Žebrauskienės, smidrų ūgliai gali būti žalios, violetinės ar baltos spalvos. Žaliųjų smidrų ūgliai turi didesnę dietinę vertę nei baltieji, be to, jų skonis yra švelnesnis nei baltųjų. Vertingiausia yra ūglio galvutė, nes joje susikaupia daugiausia maisto medžiagų.

„100 gramų žaliųjų smidrų turi vos 17 kalorijų. Ši daržovė yra prisotinta vitaminų, mineralinių medžiagų, maistinių skaidulų ir kt. Smidrų ūgliuose yra apie 20 aminorūgščių, daugiausia – asparagino, kuris labai vertinamas medikų ir dietologų, taip pat ir vitamino E“, – pabrėžė A.Žebrauskienė.

Docentė A.Žebrauskienė (pirma iš kairės) kiekvienais metais dalyvauja G.Sakalauskienės organizuojamuose smidrų festivaliuose ir klausytojams pateikia daug vertingų žinių.

Smidrų mėgėjų daugėja

Vieni pirmųjų smidrus mūsų šalyje auginti ėmėsi Jurgita ir Kęstas Krištopaičiai iš Šiaulių rajono. Anot Jurgitos, vis daugiau žmonių paragavę pamėgsta šias labai vertingas pirmąsias pavasarines daržoves. Didelę įtaką turi tai, kad smidrai populiarinami per žiniasklaidos priemones.

„Patiekalus iš šių daržovių ima gaminti vis daugiau kavinių ir restoranų. Būtų smagu, kad smidrai rastų kelią ir į ugdymo bei gydymo įstaigas, senelių namus, kad jauni ir vyresnio amžiaus žmonės valgytų ne vien morkas, bulves ir salotas, bet pabandytų ir šių vertingų pavasarinių daržovių“, – sakė smidrų augintoja.

Krištopaičių ūkyje auginami žalieji, baltieji ir violetiniai smidrai, kurie realizuojami parduotuvėlėje Šiauliuose, tiekiami į prekybos centrus, restoranus, eksportuojami į užsienį. Vienas kilogramas smidrų kainuoja 5–6 eurus (plius PVM). Smidrų augintojai tvirtina, kad, augant smidrų poreikiui, jie yra pasiruošę didinti jų plotus. Jurgita apgailestavo, kad šiais metais patį gražiausią smidrų derlių „nuėmė“ šalčiai, kurie nusinešė 20–30 proc. pelno.

„Smidrai dėkingi tuo, kad nušalę atauga, todėl darbuojamės toliau“, – pridūrė J.Krištopaitienė.

Įkūrė ūkį

Pirmus metus smidrų derlių renka jauna Kotrynos ir Algimanto Meidų šeima, įsikūrusi Anykščių rajone, Traupio seniūnijoje. Jie nesigaili pasirinkę šį verslą. Sutuoktiniai teigė, kad ūkio „Meidukis“ specializacijos idėja jiems kilo tuomet, kai paaiškėjo, kad Lietuvoje palyginti sudėtinga įsigyti šviežių lietuviškų smidrų.

„Iš Pietų Amerikos arba, geriausiu atveju, iš Ispanijos atvežti smidrai – kieti, guminiai, prėsko skonio. Tai rodo, kad jie buvo ilgai sandėliuojami. Tuo metu žaliuosius smidrus galima laikyti daugiausia dvi savaites. Ilgiau laikomi smidrai praranda išvaizdą, skonį ir maisto medžiagas. Paragavusieji atvežtinių smidrų ir jais nusivylusieji, būtinai turėtų paragauti lietuviškų smidrų. Todėl pagalvojome, kad tik lietuviškas ūkis gali priartinti vietinį vartotoją prie šviežio, tikro skonio produkto“, – sakė Kotryna.

Jauna moteris teigė, kad smidrais ji susidomėjo studijuodama universitete, o kai ją imtis šios veiklos padrąsino dėstytoja A.Žebrauskienė, ji galutinai apsisprendė. „Smidrai – ankstyva ir vertinga daržovė, nes juose gausu vitaminų, kurių taip trūksta pavasarį. Jie padeda greitai atgauti jėgas. Smidrai mane sužavėjo dar ir tuo, kad jų augimo sezonas yra trumpas, todėl lieka laiko ir kitiems darbams“, – smidrų auginimo privalumus vardijo ūkininkė.

K.Meidė sakė, kad smidrai auginami 1,75 ha plote, o šviežia produkcija jau atrado savo klientus. Pirmasis sezonas pateisino augintojos lūkesčius.

Komentaras

Sezoninė prekė, Valdas Lopeta, „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas

Smidrai yra sezoninė prekė, jų sezonas prasideda kovo pabaigoje, tuomet ir jaučiamas didžiausias jų populiarumas. „Lidl“ parduoda tiek smidrus, tiek ir jų viršūnėles. Šiuo metu 300 gramų smidrų viršūnėlių pakuotė kainuoja 2,99 euro. Šios smidrų viršūnėlės yra itališkos. Kiek anksčiau esame prekiavę tiek lietuviškais smidrais, tiek ir atkeliavusiais iš Ispanijos.

Rekomenduojami video