Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuviški miško grybai gali tapti retenybe

 Šiemetė vasara grybautojų nedžiugino – miškuose jau kurį laiką grybų nė su žiburiu nerasi. Nebent dar kur nors drėgnesnėse vietose galima aptikti voveraičių. Kai kuriuose šalies regionuose buvo pasirodę vasarinių baravykų, tačiau labai trumpam – kas spėjo jų pasirinkti, tai spėjo, o kas ne – liko be miško grybų. Visa viltis – ruduo, tačiau gali nutikti ir taip, kad kuo toliau, tuo labiau grybų mėgėjams teks pratintis prie pramoniniu būdu auginamų grybų, nes miško grybų paprasčiausiai bus labai mažai.

Palaiko atvežtiniai grybai

Ilgą laiką grybingais miškais didžiavęsi dzūkai šiemet – it musę kandę. Dzūkijos miškuose grybų beveik nėra. O jei kas jų dar kur nors randa, tai arba pasilieka savo reikmėms, arba parduoda turguose. Tuo metu parduoti supirkėjams nėra ką, todėl nemaža dalis supirktuvių tiesiog nedirba.

Varėnos UAB „Dzūkijos grybai“ direktorė Virginija Jovaišienė neslėpė – šiuo metu bendrovė uždaryta. Oficialiai – dėl koronaviruso, bet tam įtakos turėjo ir itin negrybinga vasara. V.Jovaišienės teigimu, grybų perdirbimu užsiimanti jų bendrovė kažkiek užsilikusių prekių turi dar nuo pernai, tad ir bando parduoti šaldytų ir sūdytų voveraičių.

„Matysim, žiūrėsim, kaip čia bus, bet situacija tokia, kad Lietuvoje grybų nėra. Pas mus, Dzūkijoje, miškuose tikrai nieko nėra. Labai sausa. Tiktai uogos – mėlynės. Mes uogų nelabai perkame, užsiimame tik grybais“, – pasakojo V.Jovaišienė.

Į Varėnoje įsikūrusią įmonę UAB „Vipreka“ atkeliaujantys grybų kiekiai kasmet mažėja, bet pati įmonė dar dirba. Pasak bendrovės, o kartu Miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovo Virginijaus Varanavičius, darbai šioje bei kitose tuo užsiimančiose įmonėse šiek tiek juda, bet visi šiemet laikosi tiktai dėl atvežtinių grybų.

Jis pasakojo, kad rugpjūtį dar šiek tiek grybų pardavimui buvo surenkama Rusijoje, o Lietuvoje bei kitose kaimyninėse šalyse grybų miškuose nebuvo. Pastebi, kad net ir Baltarusija šiemet grybų neturi. Todėl belikęs vienintelis šaltinis – plati Rusija ir jos regionai, kai vienur kitur vis dar dygsta grybai.

„Mes šiemet 100 procentų laikomės iš rusiškų voveraičių, kitokių grybų kol kas nei Rusijoje, nei pas mus nėra. Aplinkui Varėną, mūsų regione, absoliučiai nieko nėra“, – sudėtingą situaciją vertino UAB „Vipreka“ vadovas.

Prie grybų Varėnos UAB „Vipreka“ ceche dirba apie 50 moterų. Jos grybus pila ant stalų, išrenka šiukšles, pasveria, tvarkingus grybus sudeda į krepšelius, ant padėklų ir bendrovė juos siunčia pirkėjams. Prekyba šviežia produkcija – pagrindinė įmonės veiklos kryptis. Jeigu lieka neparduotų šviežių grybų, tuomet juos sūdo, šaldo, kitaip ruošia žiemai, bet norint juos perdirbti, reikia turėti pakankamą kiekį grybų.

Per dieną ar savaitę iš Rusijos į grybus superkančias Lietuvos įmones atkeliauja skirtingi grybų kiekiai. Anot V.Varanavičiaus, diena dienai, savaitė savaitei nelygi. Nuo to priklauso ir darbų apimtys.

Jau kurį laiką miškuose grybų nerasi, o jei kas jų dar kur nors randa, tai pasilieka savo reikmėms arba parduoda turguose.

Gėrybių rinkimas nevilioja

Šiemet grybų trūksta, bet pasisekė su uogomis, nes buvo pakankamai solidus mėlynių derlius. Dar ir rugpjūtį miškuose buvo galima aptikti mėlynių. Tačiau V.Varanavičiaus teigimu, jie tiesiog nebeturi uogų rinkėjų.

„Su mėlynėmis labai paprasta aritmetika. Pas mus, Lietuvoje, žmogus jau nenori uogauti už 2 eurus, o pas kaimynus ir uogauja, ir grybauja už 1 eurą. Taip yra. Pragyvenimo lygis pakilo ir tradiciniai uogautojai atkrito. Valgytojai irgi mieliau nusiperka litrą ar du surinktų uogų, jas suvalgo ir nelabai kas veržiasi eiti į mišką mėlyniauti“, – besikeičiančias tendencijas pastebi UAB „Vipreka“ direktorius.

Situacijos nepalengvino ir pasaulyje plintantis koronavirusas. Jis įnešė tam tikrų pasikeitimų. „Pačiam mūsų darbui nesakyčiau, kad virusas turėjo labai didelę įtaką. Tačiau partneriai Vakaruose į mūsų produkcijos kiekius reaguoja labai rimtai ir todėl vartojimas, pardavimai labai stipriai pamažėjo. Paprasčiau kalbant, situacija tokia – ir grybų nėra, ir valgytojų dabar trūksta“, – sakė V.Varanavičius.

Jau keletą metų miško grybų perdirbėjų nedžiugina tendencijos, kai atsiranda vis mažiau norinčiųjų valgyti miško grybus. Šiemet įtakos turėjo ir vasaros karščiai tiek Prancūzijoje, tiek Vokietijoje, kur dar pirkdavo ir valgydavo voveraites, kitus grybus, bet per karščius valgytojų poreikiai ir ten stipriai strigo. „Nebeatsiranda naujų valgytojų, turbūt jau prieiname prie fermose auginamų grybų ir po truputėlį miško grybų rinka traukiasi“, – svarsto V.Varanavičius.

Jo duomenimis, šis verslas jau kokius 3–4 metus, kai prasidėjo sausros, kiti sunkumai, mūsų šalyje po truputėlį menksta. Be to, lietuviai grybų perdirbėjai turi labai stiprius konkurentus – Lenkijos įmones, kurios ne tik stiprios, bet ir nesunkiai konkuruoja su vis sunkiau gyvenančiomis Lietuvos miško grybų perdirbimo įmonėmis.

Pastebimos ir naujos vartojimo tendencijos: miško grybų suvalgoma vis mažiau, o pramoniniu būdu užaugintiesiems vis mažiau įtakos turi sezoniškumas.

Lygybės nedėtų

Buvęs Lietuvos grybų augintojų ir perdirbėjų asociacijos vadovas, grybų auginimo Lietuvoje pradininkas vilnietis Gintautas Milius sako, kad miškuose augantys ir dirbtinai auginami grybai (pievagrybiai) yra skirtingi. Be to, miške renkami grybai yra sezoniniai, o pramoniniu būdu auginamų grybų yra nuolatos.

„Miško grybų prekyboje beveik nėra – tik turguose, pakelėse. Pačiam lįsti į mišką pilna rizikos. Jeigu grybingi metai ir yra daug gerų grybų, viskas tvarkoj. Bet jeigu metai papuolė skurdesni, tada žmonės pradeda rinkti viską, kas yra miške. O kai jau susirenka viską, kas yra, prasideda bėdos“, – pastebėjo G.Milius, aiškindamas, jog su dirbtinai išaugintais grybais tokių nelaimių nenutinka.

Lietuvos grybų augintojų ir perdirbėjų asociacijos prezidentas, keletą grybų auginimo įmonių valdančios „AUGA group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius teigė pastebėjęs, kad kai prasideda grybų sezonas miškuose, natūraliai sumažėja pievagrybių, populiariausių Lietuvoje auginamų ne miško grybų, paklausa. Kita vertus, pastebima, kad kasmet jaučiama vis mažesnė miško grybų sezono įtaka pievagrybių pardavimams, nes keičiasi vartotojų įpročiai. Žmonės vertina ir užaugintų grybų maistines savybes, ir patogumą jų nusipirkti ištisus metus.

„Žiūrint į konkrečias „AUGA group“ turimo asortimento grybų kategorijas, vasarą matome padidėjusią pievagrybių, tinkamų kepti kepsninėse, paklausą, nes žmonės daugiau laisvo laiko praleidžia gamtoje, o grilio patiekalams vis dažniau pradeda naudoti grybus“, – aiškino K.Juščius.

Anot jo, Lietuvoje šiuo metu užauginama apie 4 kartus daugiau grybų nei suvartojama. Todėl jie verslo augimo perspektyvų bando ieškoti eksporto rinkose. Tačiau eksportuoti irgi nėra lengva. „Žiūrint iš verslo perspektyvos, parduoti šviežią grybų produkciją galutiniam vartotojui yra pelningiau nei perdirbimui, tačiau reikia nepamiršti, kad tokia produkcija turi būti realizuojama per savaitę, o tai smarkiai riboja eksporto geografiją dėl transportavimo laiko“, – pastebėjo Lietuvos grybų augintojų ir perdirbėjų asociacijos prezidentas.

Žmones keičia robotai

Lietuvoje yra kelios dešimtys įmonių, kurios užsiima vienokia ar kitokia grybininkyste. K.Juščiaus teigimu, grybų auginimas yra sudėtingas verslas, tačiau juo užsiimančių įmonių skaičius išlieka daugmaž stabilus.

„Grybų auginimo verslas reikalauja kompleksinio požiūrio – mano manymu, šio verslo atstovai turi atsakingai ir protingai nukreipti investicijas į auginimo, skynimo ir fasavimo technologijas, kurios žymiai optimizuoja veiklos kaštus“, – aiškino Lietuvos grybų augintojų ir perdirbėjų asociacijos prezidentas.

K. Juščius

Jis pasakojo, kad robotizacija ir inovacijos yra visų šio sektoriaus įmonių siekiamybė ir kartu būtinybė. „AUGA group“ bendrovės valdoma grybų auginimo įmonė „Baltic Champs“ šiuo metu įgyvendina projektą, susijusį su dirbtinio intelekto ir robotizacijos įdiegimu grybininkystėje. Inovacijų diegimas ir technologijų tobulinimas leidžia kone trečdaliu sutrumpinti paruošimo ciklą, pagerinti biologines grybienos savybes bei sumažinti gamybos išlaidas.

„Kalbant apie robotizaciją grybų perdirbime, geriausias pavyzdys yra „AUGA group“ priklausanti bendrovė „Grybai LT“. Įmonėje yra visiškai automatizuoti gamybos procesai, robotai naudojami ir perdirbimo, ir pakavimo linijose“, – sakė vadovas.

Anot jo, pasaulyje išplitęs koronavirusas, deja, darbus paveikė ir grybus auginančiose įmonėse. K.Juščiaus teigimu, visą karantino laikotarpį jie skyrė didžiulį dėmesį savo darbuotojų saugumui, aprūpino juos būtinomis apsaugos priemonėmis, kontroliavo darbuotojų srautus ir laikėsi visų būtinų prevencijos priemonių, tačiau dalį darbuotojų teko išleisti į prastovas. „Karantino metu pastebėjome, kad išaugo pakuotų grybų paklausa“, – pastebėjo jis.

„AUGA group“ duomenimis, 16 proc. bendrovės išaugintų pievagrybių lieka Lietuvos rinkoje, visa kita produkcija yra eksportuojama. Daugiausia lietuviškų pievagrybių suvartoja švedai – dvigubai daugiau nei lietuviai. Lietuvoje išaugintus grybus dažnai renkasi ir tokios šalys kaip Latvija, Estija, Danija, Norvegija ir Lenkija.

Svarbiausia – galimybė rinktis

 Gapsys2

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Miško grybų bei uogų supirkimo-perdirbimo verslo ateitis priklauso nuo dviejų dalykų. Iš tiesų keletą metų trūko žaliavinės produkcijos – miško grybų bei uogų, bet negalima sakyti, kad jų daugiau nebebus, nes pasitaiko ir labai grybingų bei uogingų metų. Kita vertus, užsienio šalių patirtis rodo, kad kai kurių šalių miškuose iš viso negrybaujama. Taigi, perėjimas prie pramoninio grybų auginimo visai įmanomas. Bet viskas priklausys nuo technologijų ir nuo užaugintos produkcijos kokybės. Mat, tiek ūkyje išaugintas pievagrybis, tiek miške augusi voveraitė yra valgomas grybas. O kiekvienas valgomas grybas yra savitas, unikalaus skonio, tad kokį grybą rinktis – jau vartotojo pasirinkimas. Tik tiek, kad tam pasirinkimui įtakos gali turėti pati gamta – nederlingais metais grybų kainos gali būti ženkliai didesnės. Bet svarbiausia, kad būtų pakankama konkurencija pagal kokybę.

 

 

 

Rekomenduojami video