Nors paukštienos vartojimas Lietuvoje auga, jos vis tiek gaminame daugiau nei galime suvartoti ir esame priklausomi nuo eksporto. Be to, mūsiškius spaudžia pigus importas iš kaimyninių valstybių. Pernai, tarptautinėse rinkose pradėjus kristi kainoms, ši banga, mažindama kompleksų pelningumą, iš karto atsirito ir pas mus. Nerimą kelia ir ES plintantis paukščių gripas.

Kainos žemyn

Nepaisant susvyravusių kainų, mūsiškiai gamybos apimčių nemažins.

„KG Group“, valdančios Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynus, valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys pastebėjo, kad 2016 m. Lietuvos paukštininkystė susidūrė su tam tikrais iššūkiais: didėjančia konkurencija, itin mažomis įvežamos paukštienos kainomis, lesalų kainų pokyčiais, kurie nulėmė ir paukštienos kainų svyravimą. Jis pabrėžė, kad mūsų šalyje paukštienos kaina yra viena mažiausių Europoje.

Kooperatyvo „Agroaves Group“, valdančio 6 mėsinių paukščių paukštynus, direktorius Jonas Jagminas sakė, kad 2015 m. paukštininkystės sektoriui buvo palankesni, vištienos ir jos skerdenų kainos buvo aukštesnės.

T.Barštys teigė, kad džiugina tai, jog jau kelerius metus iš eilės paukštienos vartojimas auga. Didėja ir Lietuvoje pagaminamos paukštienos kiekiai. Paukštininkystė, kuri yra viena stabiliausių Lietuvos žemės ūkio šakų, net ir rinkos pokyčių veikiama plečiasi ir didina apimtis: 2015 m. Lietuvoje paukštienos pagaminta dešimtadaliu daugiau nei 2014 m., o jos suvartojimas išaugo 12 proc. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo apie 29 kg paukštienos, tai buvo 3 kg, arba 12 proc., daugiau nei 2014 m. Toks vartojimo spurtas fiksuojamas nuo 2014 m.

Nemažins gamybos

Paukštienos kainos augimui įtakos turi ir svarbiausių lesalų sudedamųjų dalių kaina: kyla kviečių ir sojų rupinių bei kukurūzų kaina, pastarųjų trūkumas jaučiamas ES.

Padėtis Lietuvoje paukštienos gamintojams vis dar nėra palanki.

„Paukštienos kainos Lietuvoje yra vienos žemiausių Europos Sąjungoje, jaučiame didelį spaudimą iš kaimyninės Lenkijos, kuri siūlo gerokai pigesnę paukštieną dėl šioje šalyje galiojančio pridėtinės vertės mokesčio, be to, lenkiška paukštiena neretai patenka į pardavimo kanalus bei turgus be aiškios kilmės ar gamintojo, tad neaiškūs jos kokybiniai ir higieniniai rodikliai“, – teigė T.Barštys. Tačiau „KG Group“ paukštynai neketina mažinti gamybos apimčių.

Didesnis susidomėjimas

Pusę pagaminamos produkcijos eksportuojantys Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai pajuto didesnį ES šalių susidomėjimą. Dėl paukščių gripo protrūkių Europos šalyse stiprinamos šios ligos prevencinės priemonės. Sugriežtinta paukštienos produktų pardavimų tarp skirtingų šalių kontrolė, uždraustas importas iš kai kurių regionų. Taip pat Europos šalių pirkėjai atsargiau renkasi iš trečiųjų šalių gabenamą paukštieną, prioritetą teikdami arčiau esantiems gamintojams.

Be to, ES rinkose vis labiau vertinama vietinė paukštiena. Tai lemia ir kokybiniai aspektai: kontroliuojamas visas paukščių auginimo procesas, užtikrinama lesalų kokybė, juose naudojamų sudedamųjų dalių atitikimas keliamiems reikalavimams. Taip pat kreipiamas dėmesys į šviežumą – kuo mažesnis transportavimo atstumas nuo gamintojo iki vartotojo, tuo greitesnis pristatymo laikas.

Išbalansuoja rinką

Praėjusius metus J.Jagminas įvertino kaip vidutiniškus, nes kainos buvo žemokos. „Liūdna, kad į mūsų šalį gabenama daug pigios lenkiškos produkcijos. Dėl jos kenčia ir gamintojai, ir perdirbėjai. Oficialiais duomenimis, per praėjusius metus į Lietuvą buvo įvežta per 30–40 tūkst. tonų oficialios paukštienos. Ne paslaptis, kad į šalį patenka nemenkas kiekis ir nelegalios produkcijos. Visa tai išbalansuoja rinką. Todėl kainos „vaikšto“ aukštyn ir žemyn. Pastaruoju metu, jos tik menksta“, – sakė direktorius. Kalbėdamas apie praėjusius metus J.Jagminas pabrėžė, kad nemažą dalį gyvų paukščių kooperatyvas eksportavo į Lenkiją, nes mūsų šalyje tuo metu buvo riboti skerdyklų pajėgumai.