Prakiuręs dangus griauna derliaus prognozes ir gadina žemdirbiams nuotaiką. Jie gaudo kiekvieną prošvaistę ir skuba į laukus kulti grūdų, kurių kokybė kone kasdien prastėja. Dėl paralyžiuotos javapjūtės stringa ir grūdų eksportas. Tačiau šie metai bus geri elevatorių savininkams, kurie uždirbs džiovindami drėgną derlių.

Užtvindė laukus

Šiemet ekspertai, prognozuodami, kad Lietuvos laukuose subręs gausus grūdų derlius, neįvertino, kad ne visas jis gali pasiekti aruodus. Augintojai jau pradeda rimtai gąsčioti, ar pavyks be didesnių nuostolių nukulti visus pasėlius. Ne viename lauke javai suplakti į dirvą, daug kur kombainai negali įvažiuoti į įmirkusius laukus.

„Tikrai nemažai laukų užtvindyta. Praėjusią savaitę mūsų krašte beveik niekas nekūlė, vienas kitas ūkininkas tesugebėjo „pagauti“ po 100 tonų. Nespėjus nukulti rapsų ir žirnių, kai kur jie gali likti laukuose. Kasdien prastėja nenukultų javų kokybė. Džiugiai pradėta ankstyva javapjūtė jau apkarto“, – kolegų nuotaikas nusakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Romas Docius.

Ūkininkas krimtosi, kad orų prognozės kol kas nežada grūdininkų taip laukiamų giedrų dienų. Anot jo, ir gamtos ženklai rodo, kad kritulių dar gali būti gausiai. „Sakoma, jei šermukšniai nokina daug uogų, ruduo bus šlapias. Šiemet šermukšniai net linksta nuo gausių uogų kekių. Vadinasi, vandens dar turėsime“, – senolių išmintimi rėmėsi R.Docius.

Stringa eksportas

Bendrovės „Jonavos grūdai“ Komercijos ir inovacijų skyriaus vadovas Mantas Butas sakė, kad į įmonės elevatorių jau beriami trečios ir ketvirtos klasės grūdai. Ūkininkai taip pat veža ir antros, pirmos ar net ekstra klasės derlių.

„Pavyzdžiui, iš pastarųjų 5 klientų du atvežė ketvirtos klasės, vienas – trečios, vienas – antros ir vienas – ekstra klasės grūdus. Tendencija aiški – kokybė prastėja. Šiemet yra mažas grūdų saiko svoris (jis parodo, kiek sveria 1 litras grūdų gramais – red. past.), paprasčiau tariant, grūdai yra lengvesni. Pernai 10 grūdvežių atveždavo 250 tonų, o šiemet grūdų svoris mažesnis. Tam įtakos turėjo ir sausra“, – aiškino pašnekovas.

Bendrovės „Agrokoncernas“ direktorius Karolis Šimas konstatavo, kad šiųmečių grūdų kokybė jau kelia nemažai problemų ir grūdų supirkėjams bei eksportuotojams. Dėl paralyžiuotos javapjūtės ir prastėjančios grūdų kokybės stringa eksportas. „Lyg tyčia šiemet anksti įsipareigojome pakrauti daugiau laivų, o reikiamo kiekio grūdų dar neturime, nes jie dar nenukulti“, – skundėsi grūdus eksportuojančios bendrovės vadovas.

Supirkėjai pabrėžė, kad grūdų eksportas visu tempu nejuda ir dėl grūdų kokybės – mažų grūdų saiko svorio ir kritimo skaičiaus rodiklių. „Vykdome tik jau pasirašytas sutartis, o naujus pardavimus esame pristabdę, nes nežinome, kokia toliau bus grūdų kokybė. Jei dabar parduosime ekstra klasės kviečius, o paskui pasipils daugiau grūdų, kurių saiko svoris ir kritimo skaičius bus maži, neturėsime kuo pagerinti prastesnių grūdų. Tad dabar lūkuriuojame“, – aiškino K.Šimas.

Elevatoriai užversti

Grūdų supirkėjai sutiko, kad dabar orai nulems, kokius grūdus – maistinius ar pašarinius – veš ūkininkai. „Agrokoncerno“ direktorius K.Šimas pripažino, kad krituliai kviečių dar labai nepagadino: „Iš kai kurių regionų dabar jau atvežama pašarinių grūdų, bet apskritai padėtis dar nėra bloga. Stebina tai, kad po tokios drėgmės kviečiai vis dar atitinka maistinių grūdų kritimo rodiklį. Nežinia, kiek tai išsilaikys, nes vėl prognozuojami lietūs.“

Ūkininkai įsitikinę, kad drėgna javapjūtė naudinga grūdų supirkėjams ir perdirbėjams. Tačiau šie sako, kad grūdų džiovinimas suteikia ne tik papildomų pajamų, bet ir rūpesčių. „Aišku, kad iš dalies elevatorių savininkams tai naudinga. Bet dabar džiovyklos užverstos drėgnais grūdais, negali dirbti normaliu ritmu. Jei lietūs tęsis, visų grūdų nespės išdžiovinti“, – problemas vardijo K.Šimas.

Tykoja prošvaisčių

Kalbinti ūkininkai teigė apie grūdų kokybę dabar labai daug negalvojantys – svarbiausia nukulti derlių. „Mažiausiai dvi savaites tykojame bent valandėlės gero oro, greitai sėdame į kombainus ir nukultus grūdus vežame į džiovyklas. Kuliame ir 27 proc. drėgnio derlių, nes orų prognozės nedžiugina. Šiandien ir rytoj dirbsime, o vėliau vėl numato lietų. Tokiomis sąlygomis reikia tiesiog „išvogti“ grūdus iš laukų“, – vaizdingai šiųmetės javapjūtės sunkumus prieš kelias dienas apibūdino Kėdainių rajono ūkininkas Virmantas Ivanauskas.

Po gausių liūčių žieminių kviečių kokybė kone kasdien prastėja, o vasarinių javų ūkininkai dar nepradėjo kulti.

„Žirnius jau baigiame nuimti. Jų kokybė neturėtų nukentėti, reikės tik labiau džiovinti. Blogiau dėl kviečių ir kvietrugių – jie jau pradeda varpose dygti“, – aiškino Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos vadovas V.Ivanauskas.

Biržietis ūkininkas Romas Armonas pasakojo šiemet vėliau pasėjęs žirnius, todėl jie dar ne visi subrendo. Tad kol kas jų doroti negali, bet ir palikti laukuose rizikinga – žirnius gali „iškulti“ lietūs. Ūkininkas pasidžiaugė, kad jau spėjo nukulti ir į modernius sandėlius suvežti beveik visus žieminius kviečius.

Grūdų mažiau

Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas jau nukūlė apie pusę javų ir grūdus suvežė į savo džiovyklas, kurios šiemet dirba visu pajėgumu dieną ir naktį. Anksčiau nukulti grūdai buvo ekstra ir pirmos klasės. Dabar jis linkęs manyti, kad laukuose likę grūdai bus tik pašariniai.

„Mes anksčiau pradėjome kulti, nelaukdami, kol grūdai pradžius. Ėmėme 20–22 proc. drėgnio, bet pavyko iš lauko parsivežti ir bazinio (14 proc.) drėgnio grūdų, kurių nereikėjo džiovinti. Kadangi sunkėja derliaus nuėmimo sąlygos, kuo greičiau kuliame ir vežame į sandėlius. Jei dabar javai dar savaitę pabus laukuose, grūdų kokybė dar suprastės“, – nuogąstavo stambaus augalininkystės ūkio savininkas.

Ūkininkas mano, kad ekspertų prognozės, jog šiemet javų derlius nebus mažesnis už pernykštį, neišsipildys. „Šiemet bėda ta, kad grūdų saiko svoris labai mažas, nors grūdų baltymingumas ir glitimas itin geras. Pernai litras grūdų svėrė 820–830 gramų, o šiemet – 770–780 gramų. Vadinasi, grūdų bus mažiau“, – aiškino O.Pečeliūnas.

Uždirbs iš džiovinimo

Augintojai vienbalsiai bėdojo, kad ant grūdininkų sektoriaus užslinko tamsūs debesys. Kritusios grūdų supirkimo kainos šį sezoną ir taip nežadėjo gerų pajamų. Jas dar sumažins lietinga javapjūtė, nes krinta grūdų kokybė, auga džiovinimo sąnaudos, o modernių džiovyklų neturintiems smulkiesiems ūkininkams teks dosniai atsiskaityti su džiovinimo paslaugas teikiančiais grūdų supirkėjais.

„Šiemet gerai uždirbs grūdų elevatorių savininkai, nes smulkieji ūkininkai tiesiai jiems veža labai drėgną derlių. Akivaizdu, kad ir savo džiovyklas turintys stambieji ūkininkai turės daugiau išlaidų“, – teigė V.Ivanauskas.

Biržietis R.Armonas užjautė smulkiuosius javų augintojus, kuriems už parduotus grūdus liks trupiniai. „Vieno procento drėgnio tonos grūdų džiovinimas kainuoja apie 3,5 euro. Jei, tarkime, reikės „nudžiovinti“ 7–8 ar daugiau procentų, supirkėjui už toną grūdų teks palikti apie 30 eurų“, – skaičiavo ūkininkas.

Kainos nekyla

„Dabar grūdų kainos panašios į buvusias javapjūtės pradžioje. Keliais eurais grūdai buvo atpigę, bet kaina vėl grįžo į buvusią poziciją. Prancūzijoje derlius prastesnis, tad MATIF biržoje kainos pakilo. Už geriausios kokybės kviečių toną mes mokame apie 150 eurų“, – sakė „Agrokoncerno“ direktorius.

ES prognozuojamas 2–3 mln. t mažesnis rapsų derlius, todėl grūdų biržose pakilo rapsų kainos. Bet mūsų ūkininkai to beveik nepajuto. „Prieš kūlimą prekybininkai gerokai permokėjo už rapsus, nes tikėjosi, kad rapsų aliejingumas bus aukštas. Tačiau šis rodiklis vos atitinka minimalius eksporto reikalavimus, todėl eksportuotojai negauna priedų už kokybę ir negali daugiau mokėti ūkininkams“, – aiškino K.Šimas.

Kokybė prastėja

Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė

Akivaizdu, kad lietūs turi įtakos derliaus kokybei – į elevatorius gabenami 20 proc. ir dar drėgnesni grūdai. Praėjusį savaitgalį iš viso supirkta nedaug grūdų, nes dėl gausių kritulių augintojai negalėjo kulti. Javapjūtės pradžioje buvo nemažai ekstra ir pirmos klasės kviečių, o dabar vežama daugiau prastesnių grūdų. Šiemet maži saiko svorio ir kritimo skaičiaus rodikliai. Dėl to kviečiai priskiriami žemesnei klasei, nors pagal baltymų ir glitimo rodiklius jie galėtų būti pirmos klasės.

Prastesnė derliaus kokybė kelia nerimą eksportuotojams, kurie yra įsipareigoję parduoti atitinkamos kokybės grūdus. Šiemet nedžiugina ir rapsų kokybė. Jie labiau šiukšlėti ir mažiau aliejingi. Ūkininkai atveža gana geros kokybės išdžiovintų žirnių. Aišku, tuos žirnius, kuriuos veža tiesiai iš laukų, sunkiau džiovinti nei javus.

Atsižvelgdami į kokybę, už toną kviečių supirkėjai ir perdirbėjai moka 120–150 eurų, už miežius – 110–120 eurų, už rapsus – 350–360 eurų, už žirnius – apie 220 eurų.

Neturi kombainų

Zenonas Prašmantas, Biržų rajono žemdirbių asociacijos vadovas

Šiųmetė javapjūtė tikrai sunki, jau kuris laikas javų kūlimas pristabdytas. Prie grūdų supirkimo punktų tokiu metu paprastai driekiasi sunkvežimių eilės, o dabar tuščia. Įmirkę pasėliai laukuose jau pradeda juoduoti, grūdai netrukus gali pradėti dygti. Esant nepalankioms oro sąlygoms, derlių lengviau sudoroti stambiesiems ūkininkams, kurie turi modernias džiovyklas, sandėlius. O smulkiesiems labai sunku. Šiemet jie patirs nemažų nuostolių, nes tiesiai iš laukų į elevatorius veža labai drėgnus grūdus.

Džiovinimo paslaugos nepigios, tad už grūdus jiems liks mažiau pinigų. Be to, ne visi smulkieji javų augintojai turi kombainus, jie prašo stambiųjų kūlimo paslaugos. Suprantama, šie pirmiausia kulia savo derlių. Tokia jau mūsų, mažųjų ūkininkų, dalia.