Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lėtai žengiantis pavasaris Dzūkijos ūkininkus jau išviliojo į laukus

Pietų Lietuvoje orai atšyla ir žemdirbiai į laukus išrieda beveik savaite anksčiau nei kitoje Lietuvos dalyje. Alytaus rajono ūkininkai prognozuoja, kad pavasario darbymetį, tiksliau – sėją, galės pradėti, kai tik pradžius dirvos ir žemę sušildys saulė. To ilgai laukti jau nereikės, nors šiomis dienomis Dzūkijoje nesiliaujantis pilti lietus gali pakoreguoti planus.

Rikiuoja darbus

Netoli Daugų miestelio speltos žieminių kviečių bei gretutinių kultūrų auginimu dėl įvairovės užsiimančio ekologinio ūkio savininkas Donatas Klimkevičius VL sakė, kad pavasariniai darbai jų ūkyje Žvirgždėnų kaime pradėti, be to, šiemet pavasaris daug smagesnis. Laukuose ūkininkas nelabai pastebi iššalusių žieminių augalų, dirvose – mažai užmirkimų.

„Mes, kaip ekologinis ūkis, dabar tręšiame organinėmis trąšomis, akėjame pasėlius, taip naikindami piktžoles, ruošiame dirvą žirniams, avižoms“, – apie prasidėjusio darbymečio rūpesčius pasakojo D.Klimkevičius.

Be žirnių ir avižų, šį pavasarį Klimkevičiai planuoja pasisėti sojų, garstyčių bei grikių. Šios kultūros augs jų ekologiniame ūkyje. Anot D.Klimkevičiaus, ūkio laukai pagal dirvožemio struktūrą yra skirtingi: arčiau Varėnos krašto – prie smėlio, o link Alytaus pusės – ten šiek tiek molis. Pagal tai ūkininkas parenka ir dirvožemiui tinkamas kultūras. D.Klimkevičius valdo apie 220 ha.

Šiemet daugiau nei pusę laukų užims žiemkenčiai. Pasak ūkininko ekologo, pernai ruduo buvo geras, leido nemažai pasėti. Ūkis paprastų žieminių kviečių neaugina, jo specializacija – žieminiai speltos kviečiai. Klimkevičiai augina ir žieminius rapsus. Tiek speltos kviečiai, tiek rapsų pasėliai šį pavasarį Klimkevičių laukuose atrodo visai neblogai.

„Tikimės, kad sausra neparklupdys. Kol kas šis pavasaris mums neblogas. Gamta negaliu skųstis. Viskas priklausys nuo to, kiek gegužę bus lietaus. Gegužės mėnesį galbūt galėsiu pasakyti, koks derlius bus. Daug priklausys nuo kritulių. Mes patys juos matuojame, pernai buvo beveik 70 mm, viršijo mėnesio normą, o šiemet dar tokia nežinomybė. Gali būti, kad šiemet bus sausiau“, – į ateitį pažvelgė ekologinio ūkio savininkas, kuriam padeda žmona Birutė, tvarkanti ūkio apskaitą.

Pavasario nepeikia

Laukuose jau juda ir kiti Dzūkijos krašto ūkininkai. Peršėkės kaimo (Alytaus r.) ūkininkas Danius Mykolaitis savo mišriame augalininkystės ir gyvulininkystės ūkyje valdo apie 100 ha žemės. Ją apdirba patys šeimos nariai. Samdomų darbuotojų jie neturi, tad ir pavasario darbymečiui pasiruošia be talkininkų. D.Mykolaitis sakė, kad vyriausiasis 18-metis sūnus bei 14 metų vidurinioji dukra jau daug padeda ne tik pavasarį, bet ir per šienapjūtę.

Anot D.Mykolaičio, balandžio trečiąją savaitę jie jau buvo pradėję tręšti javus ir kasdien pamažu ruošėsi sėjai. Oras buvo palankus dirbti. Ūkininko teigimu, buvo dar ir sniego iškritę, bet jis tuojau pat ištirpo, dirvos paviršius nubrinko, todėl Dzūkijoje jau galima dirbti.

Pradėdamas sezono darbus, D.Mykolaitis pagalvoja apie naują techniką. Kai ką dar palieka ateičiai, bet labai norėtų įsigyti naują kombainą. Kai tik susitaupo, ūkininkas investuoja į modernesnę žemės ūkio techniką.

Darbymečio nuotaikomis gyvena ir Slavinskų šeima iš Genių kaimo (Alytaus r.). Ūkininkė Nijolė Slavinskienė sakė, kad kiekvienas pavasaris iš jų reikalauja gero pasiruošimo visų metų darbymečiui. „Kaip pasėsime, kaip patręšime, kaip užauginsime javus ar gyvulius, tokia ir bus mūsų ūkio produkcija“, – teigė ūkio šeimininkė.

Daugiau nei 15 metų gyvuojantis Slavinskų ūkis vis dar mišrus. Jie ir sėja, ir gyvulius augina. „Pavasaris šiemet šaltas, norisi saulutės, šilumos. Jos stygius neleidžia judėti, javų prikelti. Gyvuliai vėliau išeis į laukus. Daug ką lemia pašarų atsargos, o galiausiai viskas atsiremia į pinigėlius“, – rūpesčius minėjo ūkininkė Nijolė, pasidžiaugdama, kad ūkyje kartu su jais dirba du sūnūs, nes tai didelė pagalba.

Jos teigimu, ūkininkui išgyventi ir užsidirbti sunku todėl, kad kasdien daugėja reikalavimų. Jų ūkiams yra sočiai, tik spėk įgyvendinti.

Triūsia gamtos ritmu

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Irma Stenionienė VL teigė, jog atėjus pavasariui Alytaus rajono ūkininkai dar neskuba į laukus, nes vietomis per drėgna ir per šalta. Žiema laukus buvo uždengusi storu sniego sluoksniu, tačiau didelių nuostolių nepridarė. Vietomis laukuose dar stovi vanduo, bet jis, pasak ūkininkų, greitai turėtų susigerti, nes žemė po praėjusios vasaros buvo labai sausa.

„Daugiau žalos ūkininkų laukams pridaro laukiniai gyvūnai (stirnos, danieliai, bebrai, šernai) ir paukščiai (žąsys, gervės). Ūkininkai kreipiasi į medžiotojų būrelius, seniūnijas, bet dažnai kompensacija neatitinka realiai padarytos žalos“, – tikino I.Stenionienė.

Pasak jos, vienas kitas ūkininkas jau barsto trąšas, nes dabar – pats laikas. Ten, kur galima įvažiuoti, bandoma purenti žemę, bet sėjos dzūkai šiemet kol kas nepradeda, ne taip, kaip būdavo prieš keletą metų, nes sėklai dirva dar per šalta. Viskas dirbama pagal gamtos diktuojamą ritmą.

„Nemažai rajono žemdirbių yra atnaujinę savo ūkio techniką. Ji daug našesnė, todėl, kai tik sulauksime daugiau šilumos, darbai bus nudirbti greičiau. Kaip ir daugelyje rajonų, mūsų krašte jau dominuoja augalininkystė. Gyvulius laiko vis mažiau ūkininkų, nes, pasak jų, nėra gerų kainų nei už pieną, nei už superkamą užaugintą mėsinį gyvulį, o viskam reikia daug priežiūros, sąnaudų“, – aiškino Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja.

Jos teigimu, savo pėdsaką rajono žemės ūkyje paliko ir prieš pusantrų metų kilęs padangų gaisras „Ekologistikos“ bendrovėje. Alytaus rajono ūkininkams buvo kompensuota visa patirta žala, kuri siekė 99,9 tūkst. Eur. Tačiau mažesni ūkiai, kurie turėjo likviduoti gyvulius, nebetęsia veiklos, nes dažnas ūkininkas jau yra vyresnio amžiaus, turi sveikatos problemų arba, kaip sako, nemato prasmės atnaujinti ūkį, nes ateityje nebus kam jį perduoti.

Rekomenduojami video