Šių metų orai nėra palankūs javams, rapsams ir ankštiniams augalams augti, todėl manoma, kad rekordinio derliaus nebus. Pastebėta, kad sausringu laikotarpiu prasidėjo ligų ir kenkėjų protrūkis. Mokslininkai teigia, kad palankiais ligoms plisti metais netenkama 1–2 t iš ha grūdų derliaus, o kartais ir dar daugiau. Dėl užsitęsusios sausros sostinę vos nepaskandinęs lietus ūkininkus nudžiugino.

Pažeidė pasėlius

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistai teigia, kad šiais metais kai kuriuose rajonuose stebimuose žieminių kviečių pasėliuose sparčiai plinta ligos. Švenčionių r. kviečių dryžligė yra apėmusi 100 proc pasėlių, ligos intensyvumas –12–13 proc. Vyraujant drėgniems ir palyginti šiltiems orams, pasėlyje aptikta 20 proc. septoriozės pažeistų augalų. Kalvarijos r. ši liga yra pažeidusi 100 proc. pasėlių, dryžligės apimtų augalų užfiksuota 28 proc. Vilniaus r. dryžligė pažeidė 100 proc. augalų.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Joniškėlio bandymų stoties direktorius dr. Vidas Damanauskas sakė, kad žieminių ir vasarinių kviečių pasėlių ligos – kasmetinis reiškinys, daugiau ar mažiau pažeidžiantis augalus. „Žemdirbiai, auginantys javus pagal intensyvias technologijas, turėtų naudoti intensyvesnes augalų apsaugos priemones. Tie, kurie laiku pasitelkė fungicidus, ligų plitimą sustabdys“, – teigė jis.

Ada veislės žieminių kviečių laukuose labiausiai išplitusi stiebalūžė.

Ligos ir kenkėjai

LAMMC Joniškėlio bandymų stoties mokslininkė dr. Danutė Jablonskytė-Raščė stebi, kaip javų ligos plinta šiaurinės Lietuvos laukuose. Ji nustatė, kad žieminių veislių javus ligos apėmusios nevienodai. Kviečių dryžligės daugiausia pažeistos yra Norin ir Patras veislės. Ada veislės kviečių laukuose labiausiai išplitusi stiebalūžė.

Vasarinių kviečių pasėliuose plinta miltligė (randama 12–100 proc. pažeistų augalų). Neatspariausia jai yra Vanek veislė. Jau pastebima ir dryžligės požymių (randama 8–80 proc. pažeistų augalų). Vasarinių miežių pasėliuose taip pat plinta ligos, ypač tinkliškoji ir rudadėmė dryžligė.

LŽUKT augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė sakė, kad vasarinių javų pasėliuose šią savaitę visoje Lietuvoje rasta gerokai mažiau amarų nei praėjusią. Jos manymu, tai galėjo lemti liūtiniai lietūs.

Vasarinių kviečių pasėliuose plinta miltligė.

Augalai skurdo

LAMMC Joniškėlio bandymų stoties direktorius aiškino, kad ligos augalus apninka dėl blogų mitybos sąlygų, kurioms šiemet didelę įtaką padarė drėgmės stoka. Pasak mokslininko, po žiemos drėgmės užteko, tačiau ilgą laiką trūko šilumos, o vėliau ėmė stigti ir drėgmės. Dėl šios priežasties žieminiai kviečiai skurdo.

„Ilgalaikės ir dažnos šalnos naktimis neleido augalams vystytis. Dėl to stresą patyrė ir kviečiai, ir rapsai“, – pridūrė V.Damanauskas. Mokslininkas teigė, kad šiemet didžiausias ūkininkų galvos skausmas – kritulių trūkumas. Jų ypač stokojama šiaurinėje Lietuvoje. Per balandį kritulių iškrito tik 17 mm, per gegužę – tik 9 mm., per visą birželį – tik 40 mm. Tai maždaug ketvirtadalis vidutinės daugiametės kritulių normos.

Vasariniai kviečiai intensyviai augti ėmė tik birželio viduryje. Ankštiniai augalai taip pat yra žemesni nei praėjusiais metais – tiek pupos, tiek žirniai siekia vos 30– 40 cm, todėl tikėtina, kad ankštarų bus nedaug, o derlingumas neviršys pernykščio. Be to, žirniams nemenką žalą padarys piktžolės, nes šiemet anksti pasėjus dėl dar pasitaikančių šalnų nesuveikė dirvinis herbicidas.

Karaliauja kenkėjai

Mokslininkė D.Jablonskytė-Raščė teigė, kad šiais metais stipriai išplėsti žirnių plotai, tačiau juose proporcingai plinta ir kenkėjai. Didžiausią žalą žirniams pavasarį padarė sitonai ir tripsai, nes dygimo metu nugraužė dygstančio augalo augimo kūgelį. Išsiritusios lervos pažeidžia azotą fiksuojančius šaknų gumbelius. Žirnių grūdus taip pat pažeidžia vaisgraužiai ir lapsukiai.

Pastebėta, kad pupas apniko amarai. „Šie kenkėjai plisti pradeda butonizacijos metu. Jie išplinta labai greitai, todėl nuo pupų butonizacijos tarpsnio pasėlius reikia kas keletą dienų stebėti ir naudoti insekticidus“, – sakė D. Jablonskytė-Raščė.

Amarai pupose pradeda plisti butonizacijos metu.

Menkesnis derlius

Pasak V.Damanausko, tikėtina, kad kviečių ir rapsų derlius šiais metais nebus maksimalus. Mokslininkas sakė, kad šių metų kviečių varpose formuojasi smulkesni grūdai, kurių masė yra mažesnė, o kokybė – prastesnė. Dėl sausros augalai iš dirvožemio negali pasisavinti ir reikiamų maisto medžiagų.

„Pavasarinės šalnos, drėgmės trūkumas paveikė kviečius, ypač vasarinius. Jie pakankamai neišsikrūmijo, todėl manoma, kad duos menkesnį derlių“, – teigė V.Damanauskas ir pridūrė, kad žieminių rapsų padėtis geresnė. Augalams, kurie gerai peržiemojo ir išvystė tvirtas šaknis, oro sąlygos daro mažesnę įtaką. Tiesa, žieminių rapsų ankštarų yra mažiau nei pernai, be to, užmegzti smulkesni grūdai.

Vertindamas esamą situaciją Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Albinas Šiuliauskas sakė, kad jei ūkininkams pavyks iki rapsų kūlimo išsaugoti kuo daugiau dabar augaluose esančių ankštarų, o šiose – sėklų, jie galės prikulti 3,2–3,5 t iš ha derliaus.

Pasėlių apsauga

Roma Semaškienė, LAMMC Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja eksperimentinei plėtrai

Ūkininkai, siekdami apsaugoti savo pasėlius nuo ligų, ne visada panaudoja tinkamiausius fungicidus, kartais per vėlai jais nupurškia. Vienkartinio purškimo, įvertinus situaciją, gali pakakti, bet tik ne ankstyvuosiuose vystymosi tarpsniuose. Jei žiemkenčiai nupurškiami 31–32 augimo tarpsnyje ir daugiau nepurškiami, šis purškimas bus beprasmis, nes ligos didžiausią žalą padaro augalams pasiekus pieninę brandą. Todėl ūkininkai turėtų įvertinti, ar reikia pirmųjų purškimų. Laikas – vienas iš svarbiausių veiksnių, kalbant apie produkto veiksmingumą.