Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Laisvoji prekyba stringa: liūdėti ar džiaugtis?

Derybos dėl didžiausios pasaulyje laisvosios prekybos zonos, žadančios aukso kalnus Europai ir JAV, regis, pateko į aklavietę.

Milžinų sąjunga

Iš anksto istoriniu vadintas būsimasis ES ir JAV susitarimas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP), sprendžiant iš naujausių pranešimų, rimtai stringa. Nors dvi ekonomines galybes – Jungtines Valstijas ir ES – šiuo metu skiriantys prekybos barjerai yra palyginti žemi, o dėl jų kylantys ginčai ir konfliktai susiję vos su 2 proc. abipusės prekybos apimčių, glaudesnė Amerikos ir Europos prekybos sąjunga žada didelę naudą abiem pusėms. ES ir JAV kartu atitenka apie 33 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto, 33 proc. pasaulinės prekybos prekėmis ir 42 proc. paslaugomis apimčių. Jei Amerikai ir Europai pavyktų sudaryti TPIP sutartį, pasaulyje atsirastų potencialiai didžiausia regioninė laisvosios prekybos zona.

Ekonomistai primena, kad JAV investicijos į ES yra 3 kartus didesnės už investicijas į visas Azijos šalis, o ES investicijos į Amerikos ekonomiką 8 kartus pranoksta investicijas į Kiniją ir Indiją kartu paėmus. Kadangi tarpusavio prekybos tarifiniai barjerai jau dabar yra žemi ir neviršija 3 proc., TPIP sutarties sėkmės receptas iš pažiūros aiškus: pašalinti visus netarifinius barjerus, kitaip tariant, atsisakyti administracinio prekybos reguliavimo.

Politinis trofėjus

Nepaisant didelės naudos, kurią ir ES, ir Amerikai žada laisvosios prekybos sutartis, prieš trejus metus prasidėjusios derybos juda labai sunkiai. Po liepos viduryje Briuselyje vykusių derybų 14-ojo rato nuotaikos dar pablogėjo. Už užsienio investicijas atsakingas Prancūzijos ministras Matthiasas Feklis atvirai apkaltino JAV žlugdant derybas protekcionizmo sumetimais. M.Feklis net pagrasino, kad jei amerikiečiai nepakeis pozicijos, Prancūzija apskritai gali pasitraukti iš derybų. Niūriai nusiteikę ir Vokietijos atstovai: šios šalies vicekancleris ir ūkio ministras Sigmaras Gabrielis neseniai pareiškė, kad derybos su JAV „faktiškai žlugo“, nes europiečiai neturėtų nusileisti Amerikos reikalavimams.

Nors įtakingiausių ES valstybių ministrai nusiteikę skeptiškai, Europos Komisijos (EK) atstovas Margaritis Schinas pareiškė, kad derybos jau pasiekė labai svarbią fazę, ir ES, „esant geroms sąlygoms“, yra pasirengusi jas užbaigti iki šių metų pabaigos. Jis priminė, kad EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris per liepos mėnesį vykusį ES šalių vadovų susitikimą iš naujo užsitikrino visų paramą siekiant dar šiemet užbaigti derybas su JAV.

Apžvalgininkai pabrėžia, kad laisvosios prekybos sutartis su ES yra vienas svarbiausių JAV prezidento Baracko Obamos politinių tikslų. Ji turėtų tapti svarbia jo politinio palikimo, kuriuo kol kas vargu ar galima pasigirti, dalimi. Tačiau EK vadovas J.-C.Junckeris buvo perspėjęs, kad ES nesieks pasirašyti TPIP sutarties bet kokia kaina.

Nuogąstavimai

Dalies europiečių priešinimasis laisvosios prekybos sutarčiai su Amerika grindžiamas įvairiais argumentais. Vienas iš dažniausiai aptarinėjamų – TPIP poveikis ES žemės ūkio sektoriui. Į viešumą patekus daugiau nei 200 puslapių ES ir JAV derybininkų suderintam pirminiam sutarties variantui, visuomenės pasipriešinimas kai kuriose ES šalyse smarkiai išaugo. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as buvo priverstas pareikšti, kad šalyje tikrai nekils abejonių dėl pagrindinių žemės ūkio politikos principų. ES ūkininkai ir jų organizacijų interesams atstovaujantys lobistai, ypač Prancūzijoje ir Italijoje, baiminasi, kad Europos rinkas užpildys pigesnė konkurentų iš JAV produkcija. Labai priešinamasi ir siekiui sumažinti geografiškai susietus žemės ūkio produkcijos pavadinimus: antai Graikija pagrasino vetuoti TPIP sutartį, jei nebus apsaugotas fetos sūrio pavadinimas.

ES ūkininkai labai susirūpinę ir dėl galimų permainų sanitarinėje ir fitosanitarinėje srityse. JAV derybininkai siekia panaikinti vadinamąjį ES apsidraudimo principą, kuriuo remiantis gamintojas privalo įrodyti, kad jo produkcija nekelia pavojaus sveikatai, o išsamūs maisto produktų tyrimai atliekami dar prieš jiems pasiekiant rinką. O JAV remiamasi „mokslinio pagrįstumo“ principu, pagal kurį prekės gali būti tiekiamos rinkai, jei tik nėra įrodytas galimos žalos sveikatai faktas. Po dokumentų nutekinimo taip pat paaiškėjo, kad JAV daro spaudimą ES, kad į ją būtų leista įvežti genetiškai modifikuotų produktų bei mėsos, išaugintos naudojant hormonus ir antibiotikus.

Tiesiogiai nepaveiks

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad TPIP sutartis, net jei ir bus pasirašyta, mūsų žemdirbiams jokios tiesioginės įtakos neturės, nes ji reguliuotų prekybą perdirbtais produktais.

„Laisvosios prekybos sutartis niekaip nepalies žemdirbių. O rinkų plėtra visuomet yra gerai, svarbu tik kad Europa neapsikvailintų ir laisvai neįsileistų gaminių su tam tikrais priedais ar prekių, pagamintų palengvintos gamybos sąlygomis. Mes – eksportuojanti šalis, todėl kiekviena galimybė daugiau parduoti užsienio rinkose yra gera“, – pridūrė pašnekovas.

R.Krasuckis labai santūriai vertina tikimybę, kad derybų eigoje JAV gali priversti ES sumažinti subsidijas žemės ūkiui ar net visai jų atsisakyti, tad Lietuvos ir kitų ES šalių, kurių žemdirbiai remiami kur kas mažiau, perspektyvos konkurencinėje kovoje taptų kur kas geresnės.

„Manau, kad tokia tikimybė labai menka. Pati Amerika taiko tam tikrus subsidijavimo dalykus, nepanašu, kad jie patys to atsisakytų dėl politinių priežasčių. Aišku, būtų gerai, jeigu mūsų augintojai, gamintojai galėtų konkuruoti nesant tos tiesioginės ar paslėptos paramos“, – kalbėjo pašnekovas.

R.Krasuckio teigimu, jei ES derybininkai bus budrūs ir nesileis viliojami derybiniais „blizgučiais“, pavyzdžiui, susijusiais su pietinėms Europos šalims svarbia prekyba vaisiais, laisvoji prekyba su JAV neatneš nieko blogo. „Iki šiol, mano žiniomis, derybose nebuvo daroma akivaizdžių nuolaidų amerikiečiams, kurios kaip nors galėtų paveikti mūsų rinką“, – sakė jis.

Kas toliau?

Netikrumą dėl galimybių ES ir JAV derybose pasiekti abi puses tenkinančius kompromisus dar labiau sustiprino naujausias Prancūzijos prezidento F. Hollande'o pareiškimas, kad dabartinėse diskusijose dėl Europos ir JAV sutarties susitarimas iki šių metų pabaigos nebus pasiektas. Šios šalies ministras M.Feklis atskleidė, kad Prancūzija artimiausiu metu prašys EK sustabdyti derybas dėl laisvosios prekybos sutarties su JAV, kad po to, „sukūrus gerą pagrindą“, būtų galima iš naujo pradėti diskusijas.

Tokia politinė retorika gali būti rimtas signalas amerikiečiams peržiūrėti savo kietą derybinę poziciją arba susitaikyti su gerokai ilgesniu derybiniu procesu. Kad ir koks būtų pasiektas susitarimas, jam turės pritarti ne tik Europos Parlamentas, bet ir visų valstybių narių parlamentarai.

Norėtų susitarti

Bronis Ropė

Bronis Ropė, Europos Parlamento narys

Derybų dėl TPIP sutarties niekas nenutraukė, jos tebevyksta. Aš esu už šią sutartį, bet ji turi būti partneriška. Iš esmės ES pramonei ji yra naudinga: Europa daugiau eksportuoja gatavų gaminių, o importuoja žaliavas. Bet jei imtume žemės ūkį, būtų atvirkščiai – Amerikoje, kurioje ūkiai labai stambūs, o energijos šaltiniai kur kas pigesni, produkcijos savikaina yra daug mažesnė. Ten labai daug modifikuotų produktų, naudojami glifosatai, o Europoje šiuo požiūriu yra nemažai visokių apribojimų. Kyla klausimas, ar gerbiame vieni kitų standartus? Tai esminis dalykas.

Europiečiai norėtų susitarti, bet nesutinka, kad prekės į ES būtų vežamos pagal amerikietiškus standartus. Tai yra, eini į rinką su bet kuo, bet jei įrodo, kad tavo produktas netinkamas, jis šalinamas iš rinkos. Siekiant apsaugoti kai kurias prekes, ypač pieną, jautieną, derybose buvo sutarta, kad bus galima palikti 3 proc. muito tarifą. Tad pirminis žemdirbių nuogąstavimas dabar neturi pagrindo.

Pagrindinis dalykas, dėl kurio, manau, labai susirūpino vokiečiai ir prancūzai, yra glifosatų klausimas, kuris dabar aktyviai keliamas, ir genetiškai modifikuoti organizmai. Bet jei šiuos klausimus derybose įveiksime, viskas pajudės į priekį.

Rekomenduojami video