Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
L. Mažylis: „Atvirukai – ir širdžiai brangūs, ir istoriškai vertingi“

Europarlamentaras prof. Liudas Mažylis yra ir kolekcionierių bendruomenėje pagarsėjęs senų atvirukų bei pašto ženklų kolekcionierius. Gruodžio 13 d. bendrame europarlamentarų A.Kubiliaus, R.Juknevičienės ir L.Mažylio biure Vilniuje, Gedimino pr. 56, jis atidarė savo surinktų kalėdinių atvirukų parodą, kuri lankytojus kviečia iki Trijų karalių.

Mieliausias laikotarpis – tarpukaris

Visą gyvenimą rinktų atvirukų parodą atidaryti prieš pat Kalėdas prof. L.Mažylis pasirinko neatsitiktinai. Gruodžio 13-ąją minima Šv. Liucijos diena, žyminti oficialią Kalėdų meto pradžią. Beje, ši diena L.Mažyliui turi ir kitą prasmę – pirmojo žiemos mėnesio 13-ąją dieną gimtadienį švenčia jo dukra.

Į parodos atidarymą susirinkusiems svečiams L.Mažylis papasakojo apie savo kolekciją, suskirstytą į keturis etapus: amžiaus pradžią iki Pirmojo pasaulinio karo, tarpukarį, sovietmetį bei laikotarpį nuo Sąjūdžio pradžios iki Nepriklausomybės atkūrimo. Ši paroda, atspindinti XX a. Lietuvos istorijos vyksmą, nuteikia jaukiai, šventiškai ir tuo pačiu primena, kas kinta, o kas išlieka amžina.

Pasakojimą apie savo rinktų atvirukų parodą europarlamentaras pradėjo prisukęs seną savo senelio patefoną. Į parodą gausiai susirinkę svečiai turėjo progą pasimėgauti romantiška tarpukario muzika.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Akustinę erdvę sutapatinsime su vizualia. Patefonas nenaudoja elektros, todėl neteršia aplinkos. Tuo jis ir unikalus, – pabrėžė L.Mažylis. – Man tarpukaris – mieliausias ir įdomiausias laikotarpis. Gal tai susiję su Vasario 16-osios akto paieškomis ir radimu, galbūt su istorijomis, kurias girdėjau iš savo močiutės. Ji buvo puiki pasakotoja, istorijas iš to meto man pasakojo iki smulkmenų.“

Parodoje eksponuojami 126 kalėdiniai atvirukai, ir kiekvienas jų turi savo istoriją bei byloja apie laikmetį, kuriame buvo sukurtas. Atvirukų gavėjai – profesoriaus teta Liuda, močiutė, senelis.

Į kalėdinių atvirukų parodos atidarymą susirinko gausus būrys svečių. Asmeninio archyvo nuotr.

Dviejų rūšių kolekcininkai

„Ši kolekcija atsirado visų pirma todėl, kad nieko neišmesdavau. Taip vieną dieną supratau, kad, pasirodo, atvirukus kaupiau. Kolekcininkai turi dvi strategijas: niekam nieko nerodyti tol, kol visko nesukaupei, kas yra didelis iššūkis, arba nesigėdyti ir eksponuoti, nors turi ne viską, ką galėtum turėti. Aš laikausi antrosios. Atvirukai atspindi to laikmečio ypatumus, todėl yra ir širdžiai brangūs, ir istoriškai vertingi“, – sakė L.Mažylis.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kad turi pomėgį kolekcionuoti, L.Mažylis pasakoja supratęs jau paauglystėje. Pirmiausia jis pradėjo rinkti... medžių lapus.

„Turėjau kiek vyresnį už save draugą kaimyną. Abu rinkome medžių lapus. Bet nors Palangos botanikos parke buvo daug egzotiškų augalų, ilgainiui mano kolekcijoje jų lapai pradėjo kartotis, tapo nebeįdomu. O kaimynas jau buvo susidomėjęs pašto ženklais. Nusprendžiau: „Reikia ir man!“ – pasakoja kolekcininkas.

Šiandien L.Mažylis – ir Lietuvos filatelistų sąjungos narys.

Asmeninio archyvo nuotr.

Pirmieji atvirukai – ne lietuviški

„Apie kiekvieną atviruką galėčiau pasakoti ilgas valandas, tad liepkite trumpiau“, – šypsojosi kolekcininkas. – Į šią parodą atrinkau tik dalį savo turimos kolekcijos. Mano namuose atvirukų tiek, kad sudėti į vieną vietą sudaro pusmetrio ilgio krūvą, o laikau juos batų dėžėse – taip patogiausia.“

Anot L.Mažylio, iki Pirmojo pasaulinio karo dabartinės Lietuvos teritorijoje sparčiai plito atvirlaiškių mada. Juose jokių paslapčių niekas nerašė – tik gražius palinkėjimus, o toks atvirukas su pašto ženklu kainavo pigiau nei išsiųstas voke. Tuo metu buvo klijuojami standartiniai carinės Rusijos pašto ženklai.

„Šio laikotarpio atvirukai – ne visi lietuviški. Daugiausia jų – su lenkiškais užrašais, bet yra ir su prancūziškais, rusiškais, vokiškais. Yra ir latviškas, bet susijęs su Lietuva – jo antspaudas liudija, kad buvo atsiųstas į Biržus, į Kauno guberniją. Ant atvirukų iš meto prieš Pirmąjį pasaulinį karą dominuoja įvairūs siužetai, susiję su Kristaus gimimu, taip pat augalų ir šventinio stalo atvaizdai, žiemos peizažai.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Tarpukario atvirukai

„Po vasario 16 d., atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje suklestėjo mada vieni kitus sveikinti su Kalėdomis ir Naujaisiais metais. Tačiau to laikotarpio Lietuvoje leistų atvirukų – su lietuvišku tekstu ir pieštų lietuvių dailininkų – yra nedaug. Nepriklausomos Lietuvos Respublikoje buvo didelis kalėdinių ir naujamečių sveikinimų pasirinkimas, tačiau pašto ženklų šia tema leidžiama nebuvo“, – apie antrąją parodos dalį pasakojo kolekcininkas.

Tarpukario atvirukų siužetai – sentimentalūs, naivūs, juose vaizduojami angeliukai, įsimylėjėlių porelės, žiemiški kaimo kraštovaizdžiai, žvėreliai.

„Mano teta Liuda, kuri mirė prieš kelis metus ir su kuria mes daug kalbėdavome apie mano atvirukus, sakė, kad ją šiek tiek nuliūdinau, nes ji manė, kad tai – lietuviški atvirukai. Deja, jie buvo komerciniai objektai, atspausdinti Vokietijoje ir Prancūzijoje, nes to meto verslininkai jautė paklausą, o pakeitę originalius užrašus sveikinimą rašydavo lietuvių kalba. Vieni siužetai katalikiški, krikščioniški: su prakartėle, kūdikėliu Kristumi, bet yra ir pagoniškų – su eglių šakomis ir šiaip linksmais siužetais. Tačiau turiu ir Kazio Šimonio pieštą atviruką su Vilniaus Gedimino pilimi“, –pasakojo L.Mažylis. Man labai patinka sentimentalūs vaizdeliai – štai skrybėlėtas ponas flirtuoja su kailiniuota dama, čia pat sukurta Kalėdinės giesmės melodija.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Sovietmečio kolekcija

„Vėlesniais laikais, po Antrojo Pasaulinio karo, kalėdinį atviruką gauti buvo didelė problema – juos atsiųsdavo tik giminės iš užsienio, iš JAV. Parodoje galite pamatyti Čikagoje leistus atvirukus“, – sakė L.Mažylis. – Iš sovietmečio laikų parodoje eksponuoju tik šeštojo dešimtmečio atvirukus su Gedimino pilies bokšto, ant kurio, aišku, plevėsuoja LTSR vėliava, simbolika. Užrašuose neliko sveikinimų su šv. Kalėdomis – tik su Naujaisiais metais. Dauguma tuo laikotarpiu spaudos kioskuose ir paštuose pardavinėjamų atvirukų buvo leidžiami su Kremliaus bokšto laikrodžiu ir raudona žvaigžde.“

Asmeninio archyvo nuotr.

1985 m., į valdžią atėjus M.Gorbačiovui ir prasidėjus reformoms, atsirado naujamečių sveikinimo atvirukų nacionalinėmis TSRS tautų kalbomis, taigi, ir lietuviškų. Atgimimo laikų atvirukai jau laisvesni – pirmieji pasirodė pagoniški su užrašu „Kalėdų rytą saulė pražydo“, vėliau pradėti leisti krikščioniškų siužetų atvirukai.

„Nauji atvirukai manęs nežavi taip, kaip seni. Kuo senesni, tuo daugiau emocijų, – tikina kolekcininkas. – Išskirtiniai mano kolekcijoje – autoriniai žymaus grafiko Konstantino Dockaus linoraižiniai ir tapytojos, scenografės Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės kurti atvirukai“. Dailininkė F.Linčiūtė-Vaitiekūnienė, viešėjusi parodoje, kolekcininkui padovanojo dar vieną savo pieštą unikalų vienetinį atviruką.

Iki Trijų karalių veiksiančioje parodoje gali lankytis visi norintieji.

Rekomenduojami video