Retas lietuvis nežino, kas yra Laima Kybartienė. Buvusi televizijos diktorė, dabar „Sveikinimų koncerto“ ir loterijos žaidimų vedėja savo balsu ir nuoširdžia šypsena žiūrovus džiugina jau daugelį metų. Šiandien moteris spinduliuoja laime, o bėgantys metai ją, rodos, aplenkia pačiu didžiausiu lanku. Jaunatviška, energinga, tačiau brandi, gerai žinanti, ko nori, Laima neabejoja – tikras moters gyvenimas prasideda tik po 40-ies.

Leidžia mažas „nuodėmes“

Su televizijos laidų vedėja L.Kybartiene susitikome kavinėje, į kurią ilgametė televizijos laidų vedėja įžengė kaip visada pasitempusi ir plačiai šypsodamasi. Ji kaipmat užsisakė kavos, be kurios, bent kol kas, neįsivaizduoja savo gyvenimo. Sako, kartais išgerianti ir penkis puodelius kavos per dieną.

Daug sportuojanti ir sveikai besimaitinanti moteris leidžia sau ir kitą mažą „nuodėmę“ – pirmoje dienos pusėje pasimėgauti vienokiu ar kitokiu saldėsiu. „Nesu kraštutinumų žmogus. Stengiuosi gyventi sveikai, bet neatsisakau visko, ką mėgstu. Svarbiausia – smaližiauti iki 12 valandos, o ne vėliau“, – apie vieną iš savo mitybos taisyklių pasakojo moteris.

Su tinkamos mitybos principais L.Kybartienę supažindino sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė. „Tam, kad pakeistum savo įpročius, reikia žinojimo, informacijos. Priversti niekas negali, noras keistis turi ateiti natūraliai. Anksčiau matydama saldainių parduotuves įsivaizduodavau, kad kai būsiu labai sena, dirbsiu saldainių pardavėja ir valgysiu įvairius skanėstus. V.Kurpienė mane išmokė valgyti gerbiant save, rinktis tik kokybiškus saldėsius“, – kalbėjo Laima.

Anūkų apsupta

Pavasaris L.Kybartienei buvo itin darbingas. Atėjus vasarai, darbų kiek sumažėjo, todėl Laima džiaugiasi, kad gali skirti daugiau laiko atnaujintiems anglų kalbos mokslams ir mylimiausiems anūkams – septynerių Jokūbui ir penkerių dvynukėms Kotrynai ir Augustei. „Savo vaikaičius labai myliu, jiems galėčiau paaukoti visą savo laiką, visą gyvenimą“, – jausmingai kalbėjo Laima. Su anūkais moteris praleidžia daug laiko: vežioja į mokyklėles, siekia supažindinti su įvairiais objektais, parodyti ką nors įdomaus, moko pažinti raides, skaičius. Moters ryšys su vaikais – išties labai stiprus. „Gyvename tame pačiame mieste. Be to, savo darbų grafikus galiu pakoreguoti taip, kad rasčiau laiko vaikaičiams. Mano duktė su vyru, kaip ir daugelis šiuolaikinių jaunų tėvų, dirba nuo ryto iki vakaro, jiems reikia pagalbos su vaikais“, – apie savo šeimą pasakojo moteris.

Mylimiems anūkams L. Kybartienė galėtų skirti visą savo laiką (Asmeninio archyvo nuotr.)

Žiūrėdama į savo anūkus L.Kybartienė aiškiai mato, kaip svarbu mažiems vaikams įdiegti tinkamas vertybes, suteikti gyvenimo pamatus. „Jau tūkstančius kartų įsitikinau, kad vaikas yra kaip baltas popieriaus lapas. Kai dukras auginau, viską mačiau kitaip. Kai tampi močiute, pradedi suprasti, kokių klaidų pridarei būdama mama. Neabejoju, kad vaikai yra svarbiausia. Jie – mūsų ateitis. Ir didžiulė atsakomybė“, – apie anūkus Laima galėtų kalbėti nesustodama.

Svajonių darbas

Televizijos laidų vedėjai sunku matyti jaunas mamas, kurios ne tik vaikus augina, rūpinasi buitimi, bet ir labai daug dirba. Jos manymu, mažus vaikus auginančioms mamoms reikėtų dirbti ne daugiau nei pusę dienos. Kita vertus, panašūs prisiminimai Laimai likę ir apie jos pačios mamą, kuri taip pat labai daug dirbo. „Skirtumas tik tas, kad tais laikais nebuvo kompiuterių ir išmaniųjų telefonų, todėl laiką leisdavau kieme, su draugais. Ir savarankiška anksti tapau, būdama vos antrokė ar trečiokė pati iš Antakalnio važiuodavau į senamiestyje įsikūrusią B.Dvariono muzikos mokyklą“, – savo vaikystę prisiminė moteris.

Ir darželyje, ir mokykloje L.Kybartienė mėgo dėmesį, sceną. Darželyje geriausiai deklamuodavo eilėraščius, mokykloje lankė dramos, šokių būrelius, dainavo ansambliuose.

Todėl vėliau ir pasirinko muzikos mokyklą, tačiau dainininke netapo.

„Diktorės kelią nurodė buvusio vyro tėvai, kurie dirbo televizijoje (šviesaus atminimo uošvis Vytautas Kybartas buvo garsus ir gerbiamas televizijos diktorius). Matyt, jie turėjo akį ir pamatė, kad tikčiau televizijai. Diktoriaus profesija tais laikais buvo labai garbinga. Dirbti televizijoje buvo daugelio merginų svajonė. Iš pradžių nežinojau, koks tai darbas. Mano manymu, diktorei tereikėjo būti gražiai ir mokėti taisyklingai kalbėti bei šypsotis prieš kamerą. Tik vėliau supratau, kad viskas daug sudėtingiau. Reikėjo ne tik tinkamos išvaizdos ir balso, bet ir proto“, – apie savo karjeros pradžią pasakojo Laima.

Neįkainojama vertybė

Pradžia buvo nelengva. Nors anuomet nereikėjo galvoti, ką sakyti prieš kameras, mat viskas buvo parašyta, suderinta su tam tikromis institucijomis, suklysti nebuvo galima. „Ypač buvo svarbu teisingai pasakyti visas minimų žmonių pareigybes. Tekstus gaudavau iš vakaro, juos išmokdavau mintinai. Labiausiai jaudinausi dėl tų nelemtų pareigybių – neduok Dieve suklysti. Dauguma laidų buvo transliuojamos tiesiogiai, todėl tvyrojo dar didesnė įtampa“, – apie prieš daug metų buvusius darbo niuansus pasakojo laidų vedėja. Šiandien televizija yra kitokia, tačiau moteris įsitikinusi, kad darbas joje ir dabar yra prestižinis.

Ilgametė „Sveikinimų koncerto“ vedėja džiaugėsi, kad tokia laida egzistuoja. Pasak jos, tai yra brangi ir išskirtinė tradicija, neeilinis projektas, kokio kitose šalyse nėra. „Ateina laikas, kai materialinės vertybės, išsilavinimas nublanksta, tampa ne tokie svarbūs. Didžiausia vertybe tampa bendravimas, pagarba, geros emocijos. Man yra garbė sveikinti žmones, todėl stengiuosi būti nuoširdi, perduoti sveikinimą taip, kad sveikinama močiutė ar senelis pajaustų savo vaikaičių širdies šilumą. Žaviuosi, kai užsienyje gyvenantys jauni žmonės savo močiutėms užsako sveikinimus. Joms tai taip svarbu!“ – pasakojo Laima.

Rasti laiko sau

L. Kybartienė sportuoja tris kartus per savaitę (Asmeninio archyvo nuotr.)

Šiandien L.Kybartienė gyvena gražiausias savo dienas. Ji neabejodama patvirtino žodžius, kad tikras moters gyvenimas prasideda tik po 40-ies, kai vaikai jau būna užauginti, o buitis– sutvarkyta.

„Iki tol vis galvoji, kaip įtikti vyrui, vaikams, o pati lieki nuošaly. Sakyčiau, iš vyrų reikia mokytis daugiau dėmesio skirti sau. Kita vertus, moters pašaukimas – šiek tiek save aukoti. Visiškai pasiaukoti dėl kitų yra blogai, nes prarandi save, jautiesi nelaiminga, pradedi dėl to kaltinti kitus, nors iš tikrųjų kalta esi tik pati. Aukštumas savo gyvenime žmonės pasiekia nelėkdami, kai žino, ko nori. O žinojimas išsigrynina per laiką. Taigi, viskam savas laikas“, – kalbėjo moteris.

Pati L.Kybartienė jaučiasi peržengusi ribą, trukdžiusią džiaugtis gyvenimo akimirkomis. Ji aiškiai suvokė, kad beprotiškas gyvenimo tempas niekur nenuves, kad svarbiausi dalykai yra ne kuo daugiau uždirbti, o būti savimi, mėgautis gyvenimu. „Pagaliau jaučiuosi tikra moterimi, kuri leidžia sau pasijusti silpna, netobula, leidžia sau pamiršti ir bent kuriam laikui išsivaduoti nuo bet kokios rutinos“, – sakė Laima. Šiandien ramybės, laimės ir harmonijos jausmą ji išgyvena tada, kai šeimoje viskas gerai, darbe „vyksta judesys“, o ji pati gali rasti laiko nieko nedaryti.