Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kviečius nurungia pupos

Žirnius ir pupeles auginantys šalies žemdirbiai šį pavasarį numatę šiems ankštiniams augalams skirti didesnius plotus. Mat Lietuvos šių metų žiemą grūdų eksportas buvo beveik perpus mažesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rapsų – penktadaliu, o ankštinių kultūrų produkcijos išgabenta beveik dvigubai daugiau.

Ištikimi pupoms

Kauno rajono ūkininko Arūno Pakalnio manymu, pupos šiemet bus viena pelningiausių kultūrų. Tačiau kol nėra grūdų aruode, jokių pardavimo sutarčių jis nepasirašo.

Ūkininkas, pernai auginęs 15 ha pupų, šiemet ketina padidinti joms skirtą plotą iki 25 ha. Dar tiek pat planuoja pupų pasėti ir jo tėtis. Sėją pradės, kai tik leis orai, pradžius dirva. Pernai balandžio 6 dieną Pakalnių ūkyje pupos jau buvo pasėtos. „Dar nevėluojame, bet nuo grafiko jau atsiliekamame. Idealu būtų, kad kuo greičiau jos atsidurtų žemėje“, – sakė augintojas.

Pernai Pakalnių ūkyje vidutinis pupų derlingumas iš hektaro siekė apie 5–6 tonas. Pardavimo kainos atitiko lūkesčius, o investicijos į auginimą buvo mažesnės nei kviečių.

Kauno rajono ūkininkų šeima, be pupų, šiemet dar augina žieminius kviečius ir rapsus, sės vasarinių kviečių. „Pernai pupos ir rapsai davė didžiausią pelną, tik rapsų mažai buvo“, – sakė jis. Nors už rapsus siūloma palanki kaina, bet didinti jų plotų ūkininkai nesiryžo. Išbandę naujas pupų veisles, liko patenkinti, juolab kad pupos – labai geras priešsėlis žieminiams kviečiams.

Pasitiki avižomis

Ekologinio sėklininkystės ūkio savininkas Kęstutis Mylokaitis iš Gudiškių kaimo (Marijampolės sav.) „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad sėją savo laukuose planuoja pradėti balandžio viduryje, kai pradžius dirvos ir pašvies saulė. Į 200 ha dirbamos žemės šiemet pirmiausia išbers avižas ir žirnius. Sėjos darbus planuoja nudirbti per savaitę. Ekologiniame ūkyje labai svarbu viską padaryti laiku, tada derlius garantuotas.

„Dabar avižos yra viena paklausiausių tiek įprastinio, tiek ekologinio ūkio kultūrų. Avižų tona kainuoja 120–150 eurų. Užsienio biržos skelbia, kad už toną maistinių avižas siūloma iki 170 eurų. O ekologiškų avižų kaina dar didesnė – 320–350 eurų už toną“, – lygino kainas ūkininkas ir pridūrė, kad tokia kaina yra labai gera, o avižas labai lengva užauginti.

Apsimoka K.Mykolaičiui auginti ir žirnius. Jų pageidauja Europos šalys, šiemet į rinką mielai ateina Amerika – užsiprašė labai daug šių ankštinių augalų grūdų. Pasak ūkininko, dabar ekologiškų žirnių tona vertinama 400–450 eurų, o tradiciniame ūkyje išaugintų – apie 200 eurų. Suvalkijos krašto ūkininkas tikisi tokių kainų ir kai nuims derlių.

K.Mykolaitis nusiteikęs optimistiškai, nes ankstesnių metų patirtis parodė, kad ekologiškai išaugintos produkcijos kaina rinkoje būna 50–80, o kartais net 100 proc. didesnė, negu galima tikėtis už tą pačią grūdinę kultūrą, išaugintą įprastiniame, chemizuotame ūkyje. Be to, anot jo, kasmet didėja ekologiškų grūdų, ankštinių kultūrų paklausa.

Gali jau parduoti

Vos tik pašildė saulė, žemdirbiai sulaukė pasiūlymų sudaryti išankstines būsimo derliaus pardavimo sutartis. Ne vienas „Valstiečių laikraščio“ kalbintas ūkininkas teigė, kad apie sutartis dar mąstantis, nes tai yra įsipareigojimas, kurį ne visuomet pavyksta įvykdyti. „Pernai gana sunkiai pavyko ištesėti tai, ką buvome pasižadėję, nes orai javapjūtės metu nebuvo palankūs. Todėl šiemet išankstines sutartis sudarysime tik nedidelei daliai derliaus“, – kalbėjo kai kurie ūkininkai, tačiau kainų, kokias siūlo perdirbėjai ir supirkėjai, įvardyti nenorėjo.

Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius teigė, kad, jų duomenimis, dauguma žemdirbių išankstinėmis sutartimis įsipareigoja parduoti tik apie trečdalį viso numatomo parduoti derliaus. Tokiu būdu jie užsitikrina tam tikrą dalį pajamų, nes sutartimis garantuojama supirkimo kaina. „Praėjusiais metais laimėjo tie, kurie buvo sudarę išankstines sutartis. Per javapjūtę ir po jos kainos krito“, – teigė E.Alesius.

Pasak jo, gali nutikti ir atvirkščiai – iš anksto sutarta kaina bus mažesnė, nei siūloma javapjūtės metu ar po jos. Tuomet rankomis trins tie, kurie nebuvo sudarę sutarčių. „Geriausiai, kai žemdirbiai turi galimybę sutartis sudaryti ne su vienu supirkėju, gali pasirinkti ir javų pardavimo laiką, nes prisirišus prie vieno supirkėjo ir sudarius pardavimo sutartį visam būsimam derliui, galima ir išlošti, ir stipriai pralošti“, – tikino E.Alesius.

Jam linkusi pritarti ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė. Anot jos, žemdirbiams būtų naudinga, kad jie išankstinėmis sutartimis parduotų tik trečdalį būsimo derliaus, dar dalį – javapjūtės metu, o likusius galėtų dar kurį laiką saugoti savo aruoduose ir tik tuomet parduotų. Tada galėtų kur kas racionaliau planuoti savo ūkio pajamas ir išlaidas.

Ne tik skaičiai

Žemės ūkio ministerijos skelbiamais duomenimis, šių metų vasarį eksportuota 45,893 tūkst. t ankštinių augalų grūdų (žirnių ir pupų) – 82 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį. Jie buvo išvežti į Latviją, Lenkiją, Egiptą ir Indiją. Vidutinė kaina – 250,57 euro už toną.

Rapsų eksportuota 20 proc. mažiau – 1,956 tūkst. t. Jie išvežti į Latviją, Estiją ir Lenkiją, o vidutinė kaina siekė 401,76 euro už toną.

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų vasario mėnesį eksportavo 165,911 tūkst. t grūdų. Iš jų kviečių eksportas sudarė 95 proc. (157,528 tūkst. t). Palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, kviečių eksportas buvo 50 proc. mažesnis. Kviečiai išvežti į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, Ispaniją, Turkiją ir Sudaną. Vidutinė kaina – 170,75 euro už toną.

Nepaisant kritusio eksporto, Lietuvoje šių metų kovo viduryje grūdų ir rapsų supirkimo kainos padidėjo. Kviečiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse buvo superkami vidutiniškai po 158,59 euro už toną, pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina siekė 136,98 euro už toną, o kvietrugių – 141,15 euro už toną. Rapsų vidutinė supirkimo kaina kovo viduryje siekė 418,98 euro už toną.

 

 

 

Rekomenduojami video