Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kukurūzus pelningiau auginti grūdams

Vis daugiau žemdirbių pirmenybę teikia kukurūzų auginimui. Nors pernai kukurūzų grūdams plotai siekė daugiau kaip 13 tūkst. ha, silosui - daugiau nei 28 tūkst. ha, augintojai svarsto, kokiai paskirčiai juos geriausia auginti.

Pasirinkimą lemia kaina

Lazdijuose ūkininkaujantis Naglis Narauskas augina kukurūzus grūdams ir pašarui. Pasak pašnekovo, kukurūzus jis augina dėl kokybiško pašaro gyvuliams. Beje, šio krašto žemės yra labai tinkamos šios kultūros auginimui. Į klausimą: „Ką žemdirbiams geriau auginti: kukurūzus silosui, ar grūdams?“. N.Narauskas atsakė, kad viskas priklauso nuo infrastruktūros: jei ūkininkai turi džiovyklas, saugyklas, ko gero, geriau auginti grūdams. Tačiau kukurūzų auginimas pašarui priklauso nuo to, kokios yra galutinio produkto kainos. „Jei pašarą paverti pajamomis, gaunamomis per mėsą ir pieną, kurios šiai dienai yra labai menkos, reikia manyti, kad saugesnis uostas – kukurūzai grūdams“, - akcentavo N.Narauskas.

Varėnos žemės ūkio bendrovės „Tėviškė“ vadovas Vytautas Ramanauskas pirmenybę teikia kukurūzams pašarui. „Kadangi gaminame silosą, kukurūzų grūdams auginame nedaug. Šį pasirinkimą lemia tai, kad kukurūzai – vėlyva kultūra. Nuimtus kukurūzus grūdams reikia džiovinti, o tam reikia skirti nemažai lėšų“, - sakė V.Ramanauskas.

Jis pridūrė, kad ankstesniais metais supirkėjai pirko nedžiovintus grūdus. Tuomet jų supirkimo kaina buvo geresnė. Dabar, pasak bendrovės vadovo, išdžiovintų grūdų savikaina tampa aukšta, o supirkimo kaina – neadekvati savikainai.

Atlieka eksperimentus

Kėdainių rajono ūkininkas Saulius Dambrauskas šiais metais neplanuoja auginti kukurūzų. Juos pakeis kita kultūra. Ūkininkas sakė, kad pernai kukurūzams pakenkė sausra, priesmėlyje jie visai išdžiūvo. Todėl derlius buvo labai prastas. Iš hektaro prikulta 4–5 tonos grūdų. Tuo tarpu ankstesnių metų derlius siekdavo 9 tonas. Pasak S.Dambrausko, pernai kukurūzų grūdų supirkimo kainos siekė 150 eurų, todėl jis patyrė nuostolių. „Kukurūzus ūkyje auginau nuo 1999 metų. Todėl jos neatsisakau, galbūt, kitais metais ir vėl auginsiu. Šiemet jų neauginu ir dėl sėjomainos“, - pridūrė S.Dambrauskas.

Kybartų seniūnijos ūkininkas Julius Mickevičius kartu su sūnumi Robertu augina kukurūzus grūdams. Jų ūkiai – susikooperavę. Todėl grūdus jiems pavyksta realizuoti lengviau. J.Mickevičius pasakojo, kad kukurūzų sėkla – brangi. Todėl jie savame ūkyje bandė išauginti kukurūzus sėklai, buvo parinkę ir reikiamą technologiją. Tačiau pastebėjo, kad iš ūkyje išaugintos sėklos kukurūzų derlius būdavo viena tona prastesnis. Išbandę visas kukurūzų veisles, ūkininkai geresnio rezultato negavo. „Ūkininkai, auginantys kukurūzus grūdams turi turėti džiovyklą ir kitą reikiamą įrangą. Jei jų neturi, patarčiau geriau neauginti kukurūzų grūdams“, - pabrėžė J.Miskevičius.

Grūdams auginamų kukurūzų derlingumas ūkyje siekia 12-13 t/ha, prastesniais – 8- 9 t/ha.

Būtina suskubti

Profesorius Albinas Šiuliauskas žemdirbiams patarė kukurūzus grūdams pasėti iki gegužės 1 dienos, silosui – iki gegužės 5 dienos. „ Lietuvoje yra didelė tikimybė subrandinti kukurūzų grūdus, kurie auginami regione, esančiame iki 550 geografinės platumos. Šiaurinę kukurūzų auginimo zoną ribotų Vilniaus, Kauno, Trakų, Prienų, Šakių, Jurbarko, Tauragės, Šilalės bei Šilutės rajonai. Apskaičiuota, kad visuose pietiniuose šalies rajonuose tinkamų kukurūzams auginti žemių yra iki 200 tūkst. ha. Vadinasi, kasmet galėtume pasėti apie 100 tūkst. ha kukurūzų, skirtų auginti grūdams. Silosui skirtus kukurūzus galima auginti visoje Lietuvoje. Tik šiauriniuose regionuose reikėtų vengti labai vėlyvų veislių, nes priklausomai nuo sąlygų, augalai gali sukaupti mažai sausųjų medžiagų, tuomet pašaras bus prastesnės kokybės“, - sakė A.Šiuliauskas.

Profesoriaus paklausėme, į ką turėtų atkreipti dėmesį žemdirbiai, rinkdamiesi kukurūzų veisles? Pasak A.Šiuliausko, kukurūzų veislių pasirinkimas – didelis, daug firmų rūpinasi tuo. „ Veisles padeda pasirinkti konsultantai. Tačiau jie visuomet sako, kad jų parduodamos veislės yra geriausios. Ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį ne į aprašą, kurį pateikia konsultantai, o į tuos aprašus, kuriuos pateikia veislių tyrimų stotys. Patarčiau minėtose stotyse ir patiems apsilankyti“, - patarė profesorius. Lietuvos sėklininkystės įmonės ūkininkams siūlo įvairiausių savybių kukurūzų hibridinių veislių. Pasirenkant grūdams skirtas veisles, reikėtų atkreipti dėmesį į minimalų derlingumą, kuris auginant kukurūzus vidutinio našumo žemėse, turi būti ne mažesnis kaip 8-9 t iš ha-1 grūdų. Taip pat į grūdų drėgnį, kuris spalio viduryje neturėtų viršyti 35 proc. Burbuolių masės dalis bendrame sausųjų medžiagų derliuje neturėtų viršyti 40-50 proc. O vegetacijos trukmė (po sudygimo) - ne ilgesnė negu 125-135 dienos. Renkantis veisles, skirtas silosui gaminti būtina atkreipti dėmesį į augalo sausųjų medžiagų kiekį spalio viduryje, kuris turėtų būti ne mažesnis kaip 33 proc. Burbuolių masės dalis bendrame sausųjų medžiagų derliuje turėtų siekti ne daugiau kaip 40–50 proc. Vegetacijos trukmė (po sudygimo) – ne ilgesnė negu 115-125 dienos.

Rekomenduojami video