Mūsų šalyje auginama apie 40 tūkst. hektarų kukurūzų. Didžiąją dalį šių plotų užima silosui skirti kukurūzai. Augintojų manymu, šių metų žaliosios masės derlius bus šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais ir turėtų siekti per 40 tonų iš hektarų, grūdų derlius – apie 7–8 tonas iš hektaro.

Prastesnis derlius

Kėdainių rajono ūkininkai, auginantys kukurūzus grūdams, teigė, kad šiais metais juos pradės kulti gerokai vėliau nei pernai. Derliaus taip pat tikimasi prastesnio. Parduodant grūdus augintojams problemų nekyla, tačiau supirkėjai už juos moka menkai – jų kaina dažniausiai prilygsta pašariniams kviečiams.

Daugiausia kukurūzų grūdams mūsų šalyje auginančios Šakių rajono

Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonės vadovė sakė, kad šiai kultūrai jie paskyrė 1 200 hektarų. Šie metai, pasak L.Stonkuvienės, buvo nepalankūs kukurūzams. „Gegužė ir birželis buvo gana šalti, o dabar lietaus – užtektinai. Todėl drąsiai galime teigti, kad derlius bus mažesnis nei pernai. Praėjusiais metais prikūlėme apie 10 tonų iš hektaro“, – sakė vadovė. L.Stonkuvienės agroserviso įmonė kukurūzus grūdams žada auginti ir kitais metais.

Varėnos rajono ūkininkas Edmundas Mikučionis džiūgavo, kad šiais metais neaugino kukurūzų grūdams. „Šiais metais trūko šilumos, o dabar pliaupia lietus. Manau, kukurūzai tiktų tik siloso gamybai“, – pasakojo ūkininkas, ankstesniais metais auginęs apie 100 ha minėtos kultūros.

Galvijų pašaras

Ukmergės rajono pieno ūkio savininko Regimanto Minkštimo laukuose bręsta siloso gamybai skirti kukurūzai. Ūkininkas juos augina nuo 1997 metų. „Kukurūzus auginau 8 metus, paskui padariau 6 metų pertrauką, o praėjusiais metais ir vėl juos pradėjau auginti. Šiuos augalus pasirinkau todėl, kad tai puikus pašaras gyvuliams“, – teigė R.Minkštimas. Iš vieno hektaro kukurūzų jis tikisi gauti apie 40 tonų žaliosios masės. Pasak ūkininko, kukurūzai nemėgsta užmirkusių dirvų. Jei lietingas laikotarpis užsitęs, derlius nukentės. „Šiuo metu padėtis laukuose nebloga. Derlių planuoju nuimti po poros savaičių, tačiau prieš tai dar įvertinsiu kukurūzų brandą“, – pasakojo R.Minkštimas.

To paties rajono UAB „Atkočių agroservisas“ agronomas Romas Žvikevičius sakė, kad jų bendrovė ne vienus metus augino kukurūzus siloso gamybai, tačiau dabar jų atsisakė. „Pastebėjome, kad kukurūzų silosas mėsiniams galvijams per daug baltymingas pašaras, todėl jį pakeitėme avižų ir vikių mišiniais“, – sakė R.Žvikevičius.

Kukurūzus silosui augina Joniškio žemės ūkio bendrovė „Kepaliai“. Šiai kultūrai paskirti 85 hektarai. Bendrovės vadovo  Antano Galinio teigimu, šių metų derlius bus prastesnis nei pernai. Jis neprognozavo, kiek tonų žaliosios masės bus gauta. Kukurūzus bendrovė planuoja nuimti spalio pradžioje.

UAB „Atkočių agroservisas“ agronomas Romas Žvikevičius

Maitinasi  ir žvėrys

Lietinga vasara ūkininkams, auginantiems kukurūzus silosui, sutrukdė pasėliuose atlikti visus suplanuotus darbus. „Nepanaudojau numatytų mikroelementų, nenupurškiau papildomai pasėlių karbamidu per lapus“, – sakė Lazdijų rajono ūkininkas Juozas Urbonas, silosą ruošiantis melžiamoms karvėms. Ūkininkas pasakojo, kad atskiruose laukuose kukurūzų pasėliai atrodo skirtingai. Vieni laukai pieno ūkio šeimininką džiugina, kiti – kelia nerimą. Pasak J.Urbono, kai kuriuose laukuose pavasarį dėl nepalankių gamtinių sąlygų kukurūzų sėklos uždžiūvo ir nesudygo, todėl yra ir plynų laukų.

Praėjusiais metais ūkininkas paruošė rekordinį kiekį žaliosios masės. „Derlius buvo toks gausus, kad silosas netilpo į dvi paruoštas stacionarias tranšėjas, reikėjo ruošti ir trečią. Ją atidarėme tik praėjusią savaitę, todėl kokybiško siloso dar turime užtektinai“, – sakė pašnekovas, auginantis 10 hektarų kukurūzų. Pasak J.Urbono, ūkyje paruošto siloso 120 gyvulių pakanka nuo sezono pradžios iki pabaigos. Jis šmaikštavo, kad ūkyje užaugintų kukurūzų pakanka ir laukiniams žvėrims, kurie lankosi pasėliuose. „Gyvenu regioninio parko ir Trako botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje, todėl neatsiginu šernų ir elnių, kurie masiškai naikina pasėlius“, – problemas išsakė Lazdijų rajono ūkininkas. J.Urbonas kukurūzų derlių dažniausiai nuimdavo pirmomis rugsėjo dienomis, o šiais metais teks šių darbų imtis rugsėjo pabaigoje, kai augalų burbuolės pasieks vaškinę brandos fazę.

Aukšta kokybė

Tręšimo klaidų kukurūzų pasėliuose nepavyko išvengti Rokiškio rajono ūkininkui Mariui Jarušauskui, šią kultūrą auginančiam daugiau nei dešimtmetį. „Jei būčiau netaupęs, viskas būtų buvę gerai. Manau, šiais metais iš hektaro paruošiu tik 30–35 tonas žaliosios masės“, – sakė M.Jarušauskas. Ankstesniais metais jis nupjaudavo apie 50 tonų kukurūzų masės iš hektaro. Pieno ūkio šeimininkas pabrėžė, kad šių metų derliaus nuėmimas, kaip ir pati sėja, vėluos dvi savaites. Dabar kukurūzai yra pasiekę pieninę brandą.

Specialistų teigimu, kukurūzai yra vieni svarbiausių pašarinių augalų, iš kurių gaminamas silosas. Tai ypač puikus pašaras melžiamoms karvėms, prieaugliui ir penimiems galvijams. Iš vieno hektaro kukurūzų galima gauti daugiau kaip 60 tonų žaliosios masės. Kukurūzai vaškinę brandą Lietuvoje dažniausiai pasiekia baigiantis rugsėjui. Prasidėjusios šalnos rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje šios stadijos kukurūzams nėra pavojingos, tačiau, joms prasidėjus, kukurūzus reikia silosuoti. Atsižvelgiant į oro prognozes, derlių nuimti reikia maždaug per savaitę po šalnos.

Mikotoksinai kukurūzuose

Dr. Audronė Mankevičienė, LAMMC ŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja

Pasaulyje kukurūzai svarbūs žmonių ir gyvūnų mityboje, todėl aktuali jų maistinė vertė ir kokybė. Lietuvoje nemažai kukurūzų auginama silosui. Dėl klimato kaitos didėja mikotoksinų problema kukurūzuose. Auginant kukurūzus grūdams ir pastebėjus įvairių patogeninių pažeidimų, svarbu nesuvėlinti juos nuimti. Nuėmus derlių, būtina grūdus kuo greičiau išvalyti ir išdžiovinti. Sandėliuoti ne drėgnesnius kaip 15 proc. Patalpas svarbu vėdinti, stebėti temperatūrą, kad nekaistų, užterštų laukų ir seno derliaus grūdų nemaišyti su neužterštais ir šviežiai nukultais.

Kukurūzų silose taip pat aptinkama mikotoksinų. Užteršta žaliava, silosavimo klaidos sukelia riziką. Pastebėjus silose pelėsių židinių, rekomenduojama nutraukti gyvulių šėrimą ir atlikti kokybės ir mikotoksinų tyrimus.