Nepaisydama ekonominės krizės, Rusija aktyviai supirkinėja auksą. Ji akivaizdžiai skuba. Pasak ekspertų, jokių ekonominių priežasčių to daryti nėra. Ką gali reikšti toks Vladimiro Putino elgesys?

Tyli ataka prieš dolerį

Tai, kad Rusijos centrinis bankas smarkiai didina aukso luitų dalį savo tarptautinėse atsargose, nors galėtų rinktis efektyvesnius rezervų didinimo būdus, patvirtina, jog Kremlius nuosekliai vykdo kažkokį planą. Kokį? Atsakymo į šį klausimą ieškojo Vokietijos dienraščio „Die Welt“ apžvalgininkai.

Vien per praėjusį mėnesį Rusijos aukso atsargos padidėjo 20 t ir pasiekė 1 300 t. Rusija aktyviai supirkinėja auksą jau kelerius metus iš eilės. Nors, būgštaudami dėl ūkio raidos perspektyvų ir galimų ekonominių audrų, auksą pasaulinėje rinkoje supirkinėja įvairių šalių centriniai bankai, Maskva tai daro nuosekliai ir labai aktyviai. Pavyzdžiui, 2014-ųjų vasarą, po Krymo aneksijos ir pradėto karo Rytų Ukrainoje, Maskva savo aukso atsargas padidino 55 t. Vien tik tų metų rugsėjo mėnesį jos išaugo iškart 37,2 t. Toks aukso lydinių papildymas Rusijos centrinio banko saugyklose buvo rekordinis nuo 1998 m. Tačiau Maskva ir toliau nesiliovė supirkinėjusi auksą: jo kiekis per nepilnus dvejus metus išaugo nuo 1 150 t 2014-ųjų rudenį iki 1 300 t 2016-ųjų sausį. Stebina tai, kad Kremlius kaupė aukso atsargas tuo pat metu leisdamas dešimtis milijardų JAV dolerių iš savo tarptautinių atsargų smunkančiam rublio kursui palaikyti. Vien 2014 m. tam buvo panaudota daugiau nei 68 mlrd. JAV dolerių.

„Die Welt“ apžvalgininkai masinį aukso supirkinėjimą laiko „tylia ataka prieš visagalį dolerį“: tokiu būdu V.Putinas esą bando pakirsti JAV ir Europos Sąjungos ekonominį pranašumą. „Kas perka auksą, tas mažina Vakarų šalių valiutų dominavimą“, – pabrėžia vokiečių ekspertai. Jų teigimu, dabar, kai Vakarų politikai svarsto apie galimą šaltojo karo su Rusija sugrįžimą, finansų sektoriuje jis jau seniai vyksta.

Supirkinėja kaip apsėstas

Kaip rašo „Die Welt“, tai, kad V.Putinas it apsėstas patyliukais supirkinėja auksą, veikdamas su dideliu užmoju, panašu į slaptą nepriklausomybės deklaravimą. Iš visko sprendžiant, jo tikslas, kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, – pakirtus Amerikos ir Europos ekonominę galią, įsiviešpatauti pasaulyje. Kad už aukso supirkinėjimo slypi kažkokie politiniai motyvai, pasak apžvalgininkų, nekyla abejonių: Rusija neturi jokių ekonominių priežasčių monetarinio aukso atsargoms didinti, nes šalis grimzta giliausioje nuo paskutiniojo XX a. dešimtmečio ekonomikos krizėje. Rublio vertė toliau mažėja, tad Maskva turėtų branginti kiekvieną turimą dolerį, nes šalis importuoja daugumą jai būtinų prekių. Kremliaus deklaruojamas importo pakeitimas Rusijoje pagaminta produkcija baigėsi tuo, kad šalies gyventojai priversti valgyti nekokybiškus, sufalsifikuotus maisto produktus. Nors tariamas sviestas ir sūriai iš palmių aliejaus nė iš tolo neprilygsta iš Europos įvežamiems gaminiams, be to, kainuoja brangiau, Rusijos valdžia į tai nekreipia dėmesio. Svarbu, kad tvirtos valiutos nereikia naudoti tokioms svarbioms kasdienėms reikmėms, kaip maisto produktai.

Nuo 2005 m. aukso atsargos Rusijoje padidėjo beveik 4 kartus, o vos per 12 pastarųjų mėnesių – 200 t. Vakarų ekspertų manymu, V.Putinas stengiasi bet kokia kaina tapti nepriklausomas nuo dolerio. Antai JAV tyrimų centro „Eurasia“ vadovas Ianas Bremmeris tokias pastangas laiko bandymu pinigus paversti ginklu. Kremliaus siekis tą patį padaryti su gamtinėmis dujomis ir nafta visiems gerai žinomas, pasekmės irgi akivaizdžios. Šiandien, iš visko sprendžiant, viltys dedamos į auksą. „Die Welt“ teigimu, praeityje Vašingtonas iš tiesų yra naudojęs dolerį kaip spaudimo Maskvai įrankį. Po Krymo aneksijos Vakarų įvestos sankcijos atėmė iš Rusijos įmonių prieigos prie tarptautinės kapitalo rinkos galimybę. Paprastai apyvarta čia vyksta doleriais, o V.Putinas aiškiai nori sumažinti savo šalies priklausomybę nuo jų.

Auksas kaip draudimo liudijimas

Rusijos dėmesys auksui išaugo po įsitraukimo į įvairius karinius konfliktus – Gruzijoje, Ukrainoje, galiausiai Sirijoje. Visose šiose situacijose auksas V.Putinui tampa draudimo liudijimu, kaip teigia apžvalgininkai. Šis metalas vertinamas visame pasaulyje, jo kiekio neįmanoma dirbtinai padidinti, skirtingai nuo eurų ir dolerių, kurių spausdinimo mašinas galima įjungti JAV ar ES centrinių bankų sprendimais. Valstybių centriniai bankai, perkantys monetarinį auksą, netenka dalies savo atsargų likvidumo, nes parduoti aukso lydinius nėra taip lengva, kaip, pavyzdžiui, akcijas. Be to, už aukso lydinius nemokamos palūkanos, jie neduoda pajamų. Tačiau monetarinis auksas gali apsaugoti savo savininką nuo pinigų kurso svyravimų valiutų rinkoje. Taigi, auksas iš tiesų gali apsaugoti Rusiją nuo įvairių krizių. Vis dėlto aktyvus jo atsargų kaupimas norom nenorom išduoda ir slaptus Kremliaus ketinimus: masinis aukso pirkimas rodo, kad V.Putinas ir toliau vykdys agresyvią užsienio politiką. „Juk ar tas, kuris tiki, kad bus taika, ims kaupti krizei skirtas atsargas?“ – klausia „Die Welt“.

Įtarimų kelia ir netikėtai išaugęs artimiausių Rusijos sąjungininkų – Baltarusijos ir Kazachstano – aktyvumas aukso rinkoje. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, šių metų sausį Baltarusija užėmė 4 vietą pasaulyje pagal aukso pirkimo apimtis: savo aukso atsargas ji padidino 935 kg. Pirmąją vietą užėmė Rusija, antrąją ir trečiąją – Turkija ir Kazachstanas. Abi šios šalys įsigijo po 1 077 kg aukso. Sąmokslo teorijų mėgėjai turbūt galėtų spėlioti, ar Maskvos politikos farvateriu sekantis Minskas ir Astana žino kažką, apie ką nenutuokia kitos šalys? Juolab kad toks aukso pirkimas nėra trumpalaikė taktika: pavyzdžiui, Kazachstanas savo aukso atsargas didina jau 40 mėnesių iš eilės. Galima įtarti, kad tai susiję su tokiu pat Maskvos elgesiu, o įtariausieji galėtų iškelti prielaidą, kad artimiausi V.Putino sąjungininkai iš tiesų auksą supirkinėja jo prašymu, kad nekiltų panika paaiškėjus tikrajam Maskvos apetitui.

Tokius įtarimus stiprina faktas, kad Kazachstano atveju taip pat nėra jokių ekonominių motyvų didinti aukso atsargas. Kazachstano valiuta tengė per praėjusius metus prarado 47,1 proc. savo vertės, palyginti su JAV doleriu. Visai neseniai reitingų agentūra „Standard&Poor's“ sumažino suverenų Kazachstano kredito reitingą iki BBB lygio, vos vienu aukščiau už „šiukšles“. Jo prognozė yra neigiama, o tai reiškia, kad smukimas iki „šiukšlių“ lygio – tik laiko klausimas. „Die Welt“ apžvalgininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad savo aukso atsargas didina ir dar viena Eurazijos Ekonominės Sąjungos narė – Kirgizija. Sausio mėnesį jos centrinio banko saugyklose aukso buvo 6 proc. daugiau, nei prieš metus.

Kuo toliau nuo dolerio?

Aktyviau nei Rusija auksą tarptautinėje rinkoje supirkinėja tik viena šalis – Kinija. Pernai jos aukso atsargos išaugo net 62 proc. ir pasiekė beveik 1 600 t. Tai penkta vieta pasaulyje, šeštoje – Rusija. Šiame sąraše pirmauja Jungtinės Valstijos, Vokietija, Italija ir Prancūzija, tačiau šios valstybės jau seniai nėra didinusios savo aukso atsargų. Apžvalgininkai pastebi, kad monetarinio aukso atsargas aktyviausiai didina būtent besivystančios šalys, ko gero, praradusios pasitikėjimą finansų sistema, kurioje dominuoja ekonomiškai išsivysčiusios šalys. Kad ir ką sakytum, nuo 8-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Vakarų šalių skolos nuolat didėja.

Energingai aukso rinkoje veikiančios Rusija ir Kinija patvirtina, kad paklausa šiam tauriajam metalui išlieka didelė, nepaisant to, kad abiejų šių šalių (ir kai kurių kitų) ekonomika anaiptol nėra geriausios būklės ir, remiantis sveika nuovoka, tvirtos valiutos atsargos neturėtų būti švaistomos saugyklose laikomam aukso kiekiui didinti. Kaip pastebėjo „Die Welt“, toks didelis Rusijos apetitas auksui iškart atsiliepė ir jo kainoms. Šiuo metu vienos aukso Trojos uncijos kaina išaugo iki 1 250 JAV dolerių. Nuo metų pradžios ji padidėjo beveik 18 proc. – aukso pardavėjams tai geriausia metų pradžia nuo 2012-ųjų. Iš visko sprendžiant, Pekinui „auksiniai“ Maskvos motyvai visiškai suprantami: Kinija taip pat stengiasi siekti kuo didesnės nepriklausomybės nuo dolerio, o kartu – nuo Amerikos. Ar šios pastangos bus sėkmingos, parodys laikas.