Šiais metais gamta pateikė daug staigmenų. Teko spėlioti, kada prasidėjo tikrasis pavasaris – vasarį ar kovą. Vis dėlto, pabandykime pavasario darbus planuoti pagal įprastą kalendorių.

Pirmiausia – vaismedžiai

Kol pradės sprogti pumpurai, genėkite ir kartu apžiūrėkite vaismedžius. Pagrindinis būsimo derliaus rodiklis – susiformavę žiediniai pumpurai. Obelų ir kriaušių jie stambesni už vegetatyvinius, daugiausia susitelkę ant smulkių šakučių, vyšnių ir slyvų – ant praėjusių metų ūglių. Gero derliaus sulauksite palikę šakų tiek, kiek jų sugebės išmaitinti pumpurus, užauginti vaisius.

Vaismedžius genėkite taip, kad derėtų kiekvienais metais: iki 7–10 metų – rečiau, mažiau, suaugusius – kiekvienais metais. Ūglius ir jaunas šakutes trumpinkite iki žiedinių pumpurų. Šakučių be žiedinių pumpurų genėti nereikia. Praėjusiais metais davusias derlių šakutes pjaukite, palikdami 2–4 cm ilgio stuobrelius. Iš jų išauga nauji ūgliai. Vaismedžių su žemaūgiais poskiepiais viršūnę būtina išsaugoti, kitaip jie greitai pasens ir sunyks. Daugiau apie vaismedžių genėjimą skaitykite: Vaismedžių genėjimo būdai ir laikas.

Mėnesio pradžioje genėkite dekoratyvinius krūmus, išpjaukite nulūžusias šakas. Pjūvių vietas užtepkite sodo tepalu. Jei nėra sniego, žemę supurenkite – išgaruos mažiau drėgmės. Visžalius augalus saugokite nuo kaitrios saulės (rododendrus pridenkite) – mažiau ruduos lapai, spygliai.

Gydykite vaismedžių kamienuose, skeletinėse šakose atsiradusias vėžio ar kitas žaizdas. Jas, išvalytas iki sveikų audinių, dezinfekuokite vario sulfatu (300 g į 10 1 vandens) ir užtepkite sodo tepalu. Įvairius žievės sužalojimus gerai gydo mėšlo ir molio (1:1) skiedinys, j kurį įmaišyta 2 proc. fungicidų: topsino M, bailetono, fundazolo ar ditano, vario oksichlorido. Šakas ar kamieną apriškite maišine medžiaga. Kaulavaisiams susirgus lipoplūdžiu (sakoplūdžiu), žievėje atsiradusius plyšius pirmiausia ištrinkite rūgštynių lapais, žinoma, jei jų turite.

Vaismedžius nuo ligų nupurkškite specialiais preparatais: tinka Bordo skiedinys (100 g į 10 1 vandens), vario oksichloridas (40 g į 10 1 vandens), choras (2 g į 10 1 vandens), Čempionas (50 g į 10 1 vandens). Pesticidų nereikia gailėti, jie turi patekti į visus žievės plyšelius, ant dirvos pomedžiuose, nukritusių lapų. Agrastus patariama nupurkšti pelenų šarmu arba, esant drėgnam orui, apdulkinti persijotais medžio pelenais (tinka ir smulkintas superfosfatas).

Dėmesys vaiskrūmiams

Laikas serbentų ir agrastų krūmus tręšti kalio ir fosforo trąšomis. Jei nurudavo lapų pakraščiai, jiems trūksta kalio. Iš pelenų pagamintas šarmas – gera priemonė agrastus, juoduosius serbentus apginti nuo grybinių ligų (valkčio). Paimkite 300 g pelenų, užpilkite nedideliu kiekiu vandens ir apie 30 minučių pavirinkite. Nusistojusį skystį nupilkite ir atskieskite vandeniu (iki 10 1). Juo apšlakstykite arba apipurkškite krūmus. Tai daryti galima 2–3 kartus kas savaitę. Jei turite daugiau pelenų, jų galite pabarstyti ir po krūmais. Juose yra kalio, kalcio, magnio, jie neturi žalingo chloro. Pelenų pasilikite ir braškėms. Jas apibarstysite po žydėjimo.

Neskubėkite nuo vynuogių nuimti priedangų. Galite paankstinti vegetaciją, o jauni stiebai jautrūs šalnoms. Šiuos augalus baikite genėti iki kovo pabaigos, nes vėliau iš žaizdų išbėga daug sulčių.

Neskubėkite nuimti aprišalų ir nuo vaismedžių – mažiau žalos pridarys saulė ir užklydę kiškiai.

Braškyne išgrėbstykite senus lapus, nupjaukite pakeitusius spalvą. Supurenkite dirvą, tarpueilius patręškite mažai azoto turinčiomis trąšomis. Mulčiuokite durpėmis (iki 5 cm storio) – dirva išgarins mažiau drėgmės, uogos bus švaresnės.

Kovas ir balandis — vaismedžių, medžių, krūmų sodinimo laikas. Jei sodinsite vienaeilę gyvatvorę, jai kaskite 40 cm pločio griovelį, jei dvieilę – 60 cm. Dvieilei gyvatvorei augalai sodinami šachmatų tvarka, 25–30 cm atstumu.

Darbai darže

Kovo pirmąjį dešimtadienį į šildomus šiltnamius arba dėžutes pasisėkite daržovių daigams (ankstyvųjų bei žiedinių kopūstų, porų, svogūnų, salotų, salierų).

Į paruoštą nešildomą šiltnamį, uždengtą polietileno plėvele, ankstyvas žalumynines daržoves (ridikėlius, svogūnus laiškams ir kt.) sėkite vėliau – mėnesio viduryje. Pridenkite agroplėvele.

Įrenkite inspektus (sienelės – 25–35 cm aukščio ir 160 cm pločio). Pietinį kraštą palikite 10–15 cm žemesnį už šiaurinį. Karvių ir kiaulių mėšlą sumaišykite su durpėmis ar pjuvenomis – toks mišinys geriau kaista. Paviršių apibarstykite superfosfatu (1 kg į 1 m²), užpilkite 15–20 cm velėninės ar daržo žemės, sumaišytos su kompostu. Inspektą uždenkite. Į jį daržovių daigus sodinkite po 2–3 dienų.

Pomidorų ir agurkų sėjos laikas priklauso nuo to, kokiame šiltnamyje jie bus auginami. Jei šildomame, juos sėkite kovo pradžioje, jei nešildomame – kovo viduryje, jei po priedangomis – kovo pabaigoje. Pomidorų daigai užauga per 50–55, agurkų — per 25–35 dienas. Jei agurkus auginsite šiltnamyje, kuriame šildomas net gruntas, jų sėklas sėkite kovo pirmąją dekadą, jei šildomas bus tik oras – kovo pabaigoje. Veislių, kurias sodinsite į nešildomą šiltnamį, sėklas sėkite tik balandžio paskutinę dekadą. Agurkai geriau augs nepikuoti. Jei ant skilčialapių lieka luobelės, sėklos buvo įterptos per sekliai arba žemė per sausa.

Daigams skirtą žemę dezinfekuokite silpnu kalio permanganato tirpalu, pakaitinkite orkaitėje ar krosnyje. Daigai gerai auga parduotuvėje įsigytuose atskiroms augalų rūšims skirtuose substratuose. Dabar galima rasti net substrato blokų – vienkartinių indų, pripildytų substrato. Jie lysvėje visiškai suyra. Stambesnes sėklas sėkite 3–4 cm atstumu, 0,5 cm gylyje, smulkias (salierų, salotų) sėklas įspaudę užberkite 1–2 mm žemės sluoksniu ar smėliu. Iki dygimo pridenkite plėvele, laistykite retai, bet gausiai.

Mėnesio viduryje daiginkite bulves. Patalpose turi būti 12–13 laipsnių temperatūra. Bulvės sudygsta per 35–40 dienų.

Mėnesio pabaigoje išpikuokite pipirus, dumplainius. Daigelius sodinkite kuo giliau, palikdami tik viršūnėles – išaugs stiprios šaknys.

Rūgščią dirvą, kurioje vešėjo laukinės rūgštynės, trikertės žvaginės, asiūkliai ir pan. būtina kalkinti. Į 10 m² įberkite 2–5 kg kreidos. Rūgščios dirvos ypač nemėgsta burokėliai, svogūnai, česnakai, salotos, špinatai bei kopūstinės daržovės.

Prisipjaukite vytelių žirniams, vijoklinėms pupelėms.

Rūpesčiai gėlyne

Svogūnines gėles (snieguoles, krokus) patręškite azoto trąšomis (10 g į 1 m²). Ilgiau augančias toje pačioje vietoje patręškite dolomitmilčiais (1 kg į 1 m²). Žiedams auginamas svogūnines pakanka kas 3–4 metus patręšti perpuvusiu mėšlu.

Apžiūrėkite, ar šalčiai neiškilnojo augalų. Jei taip atsitiko, juos įspauskite atgal į žemę.

Išpjaukite nulūžusias, nuvytusias laipiojančių rožių šakas.

Išpjaukite nulūžusias hortenzijų šakas. Šios gėlės žiedus krauna ant pernykščių ūglių, todėl jų daug genėti nereikia.

Dirvas naujiems gėlynams sukaskite iki 20 cm gylio, ypač jei to nedarėte rudenį.

Pikuokite vasarį pasėtas vienmetes gėles.

Chrizantemas dauginkite auginiais. Juos susmaigstykite į smėlį arba durpių ir smėlio mišinį. Jei bus 16–18 laipsnių temperatūra, auginiai įsišaknys per 15–20 dienų.

Šiltnamiuose į dėžutes sodinkite kanų šakniastiebius, supjaustytus į po dvi akutes turinčias dalis.

Dar ne laikas nuo augalų nuimti mulčią ar kitas dangas, nes jis palaiko vienodesnę dirvos temperatūrą. Tačiau jas pajudinkite, kad pradžiūtų ir geriau praleistų orą. Rožių ir kitų augalų priedangose padarykite angas, kad vėdintųsi.

Persodinkite kambarines gėles. Prieš tai jas gerai palaistykite. Į naują vazoną sodinkite tokiame pat gylyje, kokiame augo anksčiau. Gausiai palaistykite. Išbėgusį į padėklą vandenį išpilkite. Augalus dažnai apipurkškite. Vėliau laistykite tik tiek, kad neišdžiūtų žemė. Tręškite tik tada, kai gėlės pradės augti.

Genėkite ir formuokite fikusus, oleandrus, kinrožes, tradeskantes, pelargonijas. Per žiemą ištįsusius ūglius išpjaukite, kitus patrumpinkite 1/2–2/3. Nukirptus ūglius galite pamerkti į kambario temperatūros vandenį ar susmeigti į drėgną smėlį ir pridengti polietileno plėvele, kad įsišaknytų.

Mėnesio pradžioje į šviesią vietą perkelkite tamsoje ar saulės neapšviečiamoje patalpoje žiemojusius kaktusus. Tuos, kurių pumpurai jau gerai išsivystę, palaistykite, o nepabudusius laikykite sausai. Antroje mėnesio pusėje bundančius kaktusus jau galite persodinti. Anksti žydinčius persodinkite po žydėjimo.

Petras Klimas