Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kova dėl tiesioginių išmokų: kas liks atpirkimo ožiu?

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtame naujo laikotarpio tiesioginių išmokų plane numatyta mažinti išmokas už baltyminių augalų, kurie gerina dirvožemį ir mažina trąšų poreikį, auginimą. Ūkininkų organizacijų atstovai žeria priekaištus, kad tokie siūlymai prieštarauja „žaliajai“ politikai ir politikų deklaracijoms. ŽŪM atstovai tikina, kad paramos mažėjimas būtų nereikšmingas.

Deklaracijos nepasirašė

Penkiolika ES valstybių narių išreiškė rūpestį dėl augalinių baltymų gamybos plėtros ES ir apsirūpinimo augaliniais baltymais sąlygų bei galimybių. Jos pasirašė atitinkamą deklaraciją, kuri buvo pristatyta šių metų rugsėjį įvykusiame ES Žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje. Deklaraciją pasirašė abi mūsų kaimynės – Latvija ir Lenkija, tačiau Lietuvos tarp jų nėra.

Augalinių baltymų gamybos vystymas turėtų padėti pasiekti ambicingus strategijos „Nuo lauko iki stalo“ tikslus mažinant trąšų poreikį, įvairinant žmonių mitybos racioną, taip pat atsikratyti priklausomybės nuo trečiųjų šalių pašarų importo – pirmiausia genetiškai modifikuotos sojos rupinių. Todėl ūkininkų organizacijos ragina deramai remti ankštinių augalų auginimą.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas sakė, kad javų augintojai negali pritarti susietosios paramos mažinimui, nes baltyminių augalų auginimas yra svarbus dirvožemio gerinimui, aplinkosaugai, taip pat dėl nepriklausymo nuo genetiškai modifikuotų pašarų importo iš trečiųjų šalių.

Ignas Jankauskas

„Tokiame siūlyme įžvelgiame loginę spragą. Viena vertus, žemdirbiams priekaištaujama, kad jie alina dirvožemį, traukiantis gyvulininkystei mažėja galimybių grąžinti daugiau organinių medžiagų į dirvožemį. Kita vertus, neskatinamos priemonės, kurios gerina žemę, kaupia natūralų azotą, taigi, mažina mineralinių trąšų naudojimą. Tokiu būdu ūkininkai atsiduria spąstuose“, – aiškino grūdininkų atstovas.

Baltyminiams augalams, už kuriuos skiriamos susietosios išmokos, priskiriami žirniai, pupos, lubinai, taip pat varpinių, baltyminių ir aliejinių augalų mišiniai, kuriuose vyrauja baltyminiai augalai.

Nesutaria dėl sojos

I.Jankauskas pastebėjo, kad auginti populiariausius Lietuvoje baltyminius augalus – pupas ir žirnius – moka toli gražu ne visi ūkininkai. „Tai gana rizikingos kultūros, nes ne visada pavyksta išauginti ir nuimti gerą derlių. Be to, būna, kad derlių išlesa arba suplaka paukščiai. Taigi, ūkininkai sulaukia daugiau nuostolių nei naudos. Dalis jų sutinka auginti ankštines kultūras dėl dirvožemio gerinimo. Remiantis bendrąja žemės ūkio politika, ekonomiškai nenaudingos, bet gamtai ir aplinkai palankios priemonės yra kompensuojamos išmokomis“, – teigė LGAA administracijos vadovas.

Jis priminė ir ES šalių ūkininkų organizacijų jau seniai keliamą klausimą dėl genetiškai modifikuotų sojos rupinių importo iš trečiųjų šalių. ES ūkininkams yra keliami aukšti reikalavimai dėl aplinkosaugos, o tai mažina ūkių rentabilumą. „Kai iš trečiųjų šalių importuojami baltyminiai pašarai, kurių auginimui ir gamybai yra keliami kitokie reikalavimai, susidaro nelygiavertės sąlygos ir nenormali situacija“, – tvirtino I.Jankauskas.

Tiesa, grūdininkų asociacijos atstovas pripažino: čia yra du lazdos galai. Žinoma, kad genetiškai modifikuotos sojos rupinių importu yra suinteresuoti gyvulininkystės ūkiai. Teigiama, kad soja yra nepakeičiama pašarų žaliava, be to, genetiškai modifikuota soja – palyginti pigi.

„Gyvulių augintojai reikalauja pigios genetiškai modifikuotos sojos, nes ES šalyse išauginama soja, pasak jų, yra per brangi, jos per mažai, o žirnių baltymas šėrimo technologijoms netinkamas. Taigi, dėl sojos importo spaudžiama iš abiejų pusių. Tokiu atveju reikia atsižvelgti į abi puses ir nesudaryti sąlygų, kad laimėtų tik viena“, – samprotavo LGAA administracijos vadovas.

Atsiliepia savikainai

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius taip pat teigė pasigendantis aiškios logikos, kodėl mažinama parama už baltyminių augalų, kurie reikalingi tiek pašarui, tiek maisto gamybai, auginimą. Pasak jo, jeigu toks politinis sprendimas bus patvirtintas, ankštinių kultūrų plotai gali susitraukti. Tai nebus naudinga aplinkosauginiu požiūriu.\

Raimundas Juknevičius

„Ankštinių kultūrų auginimas naudingas norint užtikrinti tinkamą sėjomainą. Šios kultūros palankios aplinkosaugai – jos sukaupia natūralaus azoto, todėl nereikia naudoti mineralinio. Vadinasi, mažiau grėsmės užteršti gruntinius vandenis. Be to, mineralinio azoto gamybai nereikia eikvoti papildomų išteklių“, – aiškino ūkininkų organizacijos vadovas.

Jis pridūrė, kad klimatui ir aplinkai draugiškesnių priemonių taikymas gamyboje neišvengiamai atsiliepia produkto savikainai. Jeigu paskata diegti tas priemones menka ir ekonomiškai nenaudinga, ūkininkai jų atsisako.

Amžina diskusija

Užsimindamas apie baltyminių augalų poreikį ES rinkoje, R.Juknevičius pabrėžė, kad šiuo atžvilgiu daug dviprasmiškumo ir prieštaravimų. „Nesusikalbama pirmiausia dėl produkto reikalingumo šiai rinkai. Mes sakome, jog jis tikrai reikalingas, tik reikia sutvarkyti jo srautus ir sąlygas, kad galėtume konkuruoti su nelygiaverčiai augintais produktais, kurie nebūtinai atitinka tą pačią kokybę, iš trečiųjų šalių. Jeigu ES neimportuotų tos pačios sojos rupinių, nebūtų poreikio ES išaugintus baltyminius augalus eksportuoti į kitas rinkas. Šiuo atveju vyksta amžina diskusija“, – aiškino Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas.

Ūkininkai supranta, jog šis klausimas yra daugialypis, apipintas įvairių globalesnių interesų, tačiau jie nenori, kad žemės ūkio gamintojai taptų aukomis ar atpirkimo ožiais.

Įžvelgia prieštaravimų

R.Juknevičius triuškino iš ŽŪM girdėtus motyvus, kodėl mažinama susietoji parama baltyminių augalų augintojams. „Jie sako, kad tų kultūrų auginama daug, ankštinių derlius išvežamas į trečiąsias šalis, tad kam skatinti tokį eksportą. Ši šaka nėra mirštanti, todėl galima mažiau remti. Bet jeigu remsime tik mirštančius sektorius, su tokia politika galime numarinti visus. Politikai įvardija problemą – per maža auginamų kultūrų įvairovė, laukuose dominuoja kviečiai, bet tokiais sprendimais neskatina atsvaros. Tada nebesupranti: ko mes siekiame?“ – klausė Šiaulių krašto ūkininkas.

Jis apgailestavo, kad žemės ūkį žlugdo vienadieniai politikų sprendimai, kuriais lyg burtų lazdele mostelėjus reikalaujama iš ūkininkų tai vieno, tai kito. O pasekmės gula ant ūkininkų pečių. „Gyvulininkystė jau merdi. Negi norima tokios situacijos ir augalininkystėje? Linams jau pastatėme kryžių. Taip atsitiko ne be politikų sprendimų. Žemės ūkis remiamas viešaisiais pinigais, bet tą paramą lydi politiniai sprendimai ir reikalavimai. Tai stipriai komplikuoja žemdirbių gyvenimą, nes jie negali ilgesniam laikui susiplanuoti veiklos, investicijų, įsipareigojimų ir t. t. Ir tai labiausiai neramina“, – konstatavo R.Juknevičius.

Kam didina, kam mažina

Nuo 2022 metų siūloma didinti susietąsias išmokas pieninių karvių laikytojams, daržovių atvirame grunte ir vaisių augintojams. Pagal ŽŪM pristatytą naujo laikotarpio tiesioginių išmokų planą, išmokos nesikeistų mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių ožkų, cukrinių runkelių ir sėklinių bulvių augintojams. Išmokos mažėtų už baltyminių augalų auginimą, taip pat būtų mažinamos labai dosnios išmokos už uždaro grunto (šiltnamių) daržoves. Siūloma nutraukti paramą sertifikuotų sėklų augintojams ir už pieninių veislių bulius.

Rėmėsi prioritetais

Artiom Volkov, ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyriausiasis patarėjas

Reikia turėti omenyje, kad susietajai paramai skiriami riboti finansiniai ištekliai. Tai reiškia, kad būtina susidėlioti prioritetus ir kriterijus, pagal kuriuos nusprendžiama, ką ir kiek remti. Mokslininkai nustatė, kad dabar daugiausia problemų yra pienininkystės sektoriuje. Jį ateityje reikėtų remti labiau nei dabar. Jeigu norime kokį sektorių labiau paremti, vadinasi, kitiems, galbūt stipresniems, paramą galima sumažinti arba iš viso nutraukti.

Atsižvelgiant į tuos kriterijus buvo nustatyta, kad susietąsias išmokas galima šiek tiek sumažinti baltyminių augalų augintojams. Lietuva ir Rumunija yra vienintelės ES šalys, kurios tam skiria daugiau nei 2 proc. Lietuva skiria 2,3–2,5 proc., kitos – 2 proc. arba mažiau nuo viso finansinio išmokų voko.

Pasiūlyta ir už baltyminius augalus numatyti 2 proc. Tokiu atveju paramai skirtas biudžetas beveik nepasikeistų, nes šiek tiek didėja bendras finansinis išmokų vokas. Tam poreikiui kasmet atitektų apie 12 mln. eurų, dabar tenka maždaug 12,5 mln. eurų. Taigi, paramos mažėjimas būtų labai nereikšmingas.

Dar buvo vertinamas svarbus kriterijus – apsirūpinimas baltyminiais augalais. Pas mus jis siekia 250–300 proc., vadinasi, daug jų eksportuojame.

Norėčiau pabrėžti, kad tai tik pirminis pasiūlymas, pateiktas svarstyti. Jis įsigaliotų, jeigu tam pritars socialiniai partneriai ir, žinoma, Europos Komisija. Dabar ir pradedame svarstyti, nes tai gana ilgas procesas.

Rekomenduojami video