Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kolekcininkės namuose – bemaž 200 kambarinių augalų

Kadaise kambariniai augalai buvo turtingųjų privilegija, o šiandien jų galime rasti bene kiekvienuose namuose. Tačiau kalbant apie kambarinių augalų tendencijas, pasitvirtina sena tiesa – mada sukasi ratu.

Rodė statusą

Iliustruotoja ir animacinių filmų režisierė Reda Tomingas, parašiusi knygą „Fotosintezė“, pasakojo, jog dar XVII a. Lietuvoje kambarinių augalų niekas neaugino, nes namuose ir dvaruose buvo per tamsu, per šalta.

„Tačiau tais laikais ponai savo gėlių darželiuose didžiuodavosi žydinčia bulve. Tai buvo pats rečiausias ir žaviausias žydintis augalas Lietuvos dvaruose“, – teigė ji.

XIX–XX a. sandūroje, pasak R.Tomingas, augalai pradėjo „skverbtis“ ir į dvarų kambarius. Šios mados pionieriais laikomi Viktorijos laikų Didžiosios Britanijos dvarininkai, kurie finansavo prasidėjusias ekspedicijas į užjūrio šalis, siekdami, kad į jų kraštą būtų atvežta kuo daugiau kambarinių augalų rūšių.

„Tuo metu kambariniais augalais buvo priimta demonstruoti savo turtus ir statusą. Pavarčius archyvinius albumus matyti, kad tada buvo ypač madingi įvairiausi paparčiai. Populiari buvo ir aukštoji aspidistra, laikyta ištvermingiausiu augalu. O štai Forsterio hovėja buvo tokia atpažįstama, jog ne veltui vadinta „svetainės palme“, kaip ir „svetainės klevu“ vadintas tuomet madingas galenis“, – pridūrė autorė.

Pranašauja paparčių „atgimimą“

Karo metu susidomėjimas kambariniais augalais nuslūgo. Tačiau pasibaigus visiems neramumams ir žmonėms prikaupus energijos, vėl buvo atsigręžta į kambarinius augalus.

„XX a. viduryje išpopuliarėjo alokazijos, stambialapiai fikusai, monsteros, lyralapiai fikusai. O XX a. aštuntajame dešimtmetyje ritosi didžiausia kambarinių augalų banga; ypač madingais tapo makramė technika pinti laikikliai“, – tikino R.Tomingas.

Autorės teigimu, XX a. vidurio mados jau „prasisuko“ – daugelis savo namuose turime monsterą ar fikusą. Jos spėjimu, dabar ateina eilė paparčiams: šie augalai artimiausiu metu vėl turėtų išpopuliarėti.

R.Tomingas spėjimu, artimiausiu metu vėl turėtų išpopuliarėti paparčiai.

Nereikia per daug mylėti

Pati R.Tomingas savo namuose turi apie šimtą penkiasdešimt ar du šimtus skirtingų augalų rūšių. Moteris pasakojo, jog kambariniai augalai ją supo nuo pat mažens, tačiau kolekcionuoti juos pradėjo prieš maždaug dešimt metų.

Kalbėdama apie dažniausias kambarinių augalų priežiūros klaidas, autorė išskyrė, jog neretai žmonės per daug juos „myli“: per gausiai laisto, nešioja iš vienos vietos į vietą.

Kita dažna klaida, kaip sakė ji, yra nesidomėjimas augalais. R.Tomingas teigimu, prieš įsigyjant kambarinį augalą, labai svarbu pasidomėti, kokių sąlygų ir kokios priežiūros jam reikia.

Įvertinti namų sąlygas

Augalų kolekcininkų Lietuvoje – ne vienas. Pristatydama savo knygą, į renginį R.Tomingas pakvietė ir knygos „herojus“ – kambarinių augalų entuziastus ir kolekcininkus.

Vienas jų – Andrius – pasakojo, jog nors jo kambarinių augalų kolekcija yra nepastovi, augalų skaičius išlieka maždaug toks pats – per 500. Nuo penktos klasės kambariniais augalais susidomėjusio Andriaus kolekcijoje ilgą laiką dominavo orchidėjos – vienu metu jų skaičius siekė beveik penkis šimtus. Tačiau vėliau orchidėjas po truputį išstūmė sukulentai, kaktusai, kaudeksiniai augalai. Nors, kaip sakė Andrius, nuo orchidėjų „pabėgti“ nepavyko – jo namuose vis dar yra beveik keturiasdešimt orchidėjų augalų.

„Kai manęs klausia, kaip auginti tam tikrą augalą, pirmas mano patarimas – įsivertinkite savo namų sąlygas ir tik tada ieškokite tinkamo augalo. Kiekvieni namai yra individualus organizmas: skiriasi šviesumas, oro drėgmė, biomagnetiniai žemės laukai, o įvairūs augalai į tai skirtingai reaguoja“, – tikino jis.

Anot Andriaus, augalų kolekcininku save gali vadinti tada, kai įsigytas augalas namuose auga. O tam, kad jis augtų sėkmingai, reikia išanalizuoti daug informacijos.

Kada pinigai išmetami į balą

Kita kambarinių augalų kolekcininkė, beglobių gyvūnų gelbėtoja ir gimnazijos mokytoja Inga teigė praėjusi etapą, kada stengėsi turėti kuo daugiau augalų. Dabar moteris sakosi atsirinkusi augalus, su kuriais nori būti visą gyvenimą. Ingos manymu, norint sėkmingai auginti kambarinius augalus ar rinkti jų kolekciją, būtina jais išsamiai domėtis.

„Vien aikčioti ir galvoti, kad kuris nors augalas įspūdingai atrodys prie kambario užuolaidų, – nesąmonė. Net ir gilinantis į augalų priežiūrą pridaroma klaidų, ką jau kalbėti, kai perki augalus jų nesirinkdamas. Man atrodo, kad tai – tiesiausias kelias į pinigų išmetimą. Manau, kad reikia būti atviram su savimi, pažinti save ir savo namų aplinką bei įvertinti, ar tu gali tiems augalams suteikti bent tikimybę išgyventi“, – svarstė Inga.

Anot moters, žmonėms, gyvenantiems skubėjimo ritmu ir neturintiems daug laiko, vieni tinkamiausių augalų yra sukulentai, jie yra nepaprastai kantrūs – mėnesį palikti be priežiūros puikiai išgyvens, o žiemos laikotarpiu jų laistyti praktiškai nereikia.

 

15min.lt

Rekomenduojami video