Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kokie pavojai šilauogynų tyko žiemą

Šilauogių augintojams įvairių rūpesčių šilauogynuose atsiranda ir šaltuoju metų laiku. Vos pasnigus ir pašalus į juos patraukia alkani kiškiai ir stirnos. Mokslininkų teigimu, šiemet uogų derlius bus perpus mažesnis nei pernai – genint šilauoges pastebėta mažai pumpurų.

Šaknys atspariausios

Marijampolietis Vytautas Rudvalis 14 metų šilauoges augina keliuose kolektyviniuose soduose Kūlokų kaime (Marijampolės sav.). Šių uogų auginimo patirtį iš jo perėmė šilauogynų plantacijose talkinančios dukros Julija ir Monika.

Pasak Suvalkijos krašto šilauogių augintojo, šią žiemą kol kas jokių pavojų dėl orų permainų šilauogėms nebuvo. „Šalčių nėra, bet nėra ir sniego. Kai šaltis nespaudžia, šilauogės žiemoja normaliai“, – teigė daigynų ir sodų inžinierius V.Rudvalis.

Šilauogių krūmai yra pakankamai atsparūs oro permainoms. Jiems būtų pražūtingas tik didesnis kaip 25 laipsnių šaltis bei vėjas. Tokios karčios patirties jis turi.

Rudvalio šilauogyne po vienos labai šaltos žiemos nušalo visi ūgliai, kurie buvo virš žemės ir sniego. Nors tą žiemą sniego buvo, bet ūgliai vis tiek šalčio neatlaikė. Taip nutiko pirmaisiais metais, kai šilauogynas dar buvo jaunas.

Tąkart uogienojų šaknys nenušalo, nes buvo durpėse ir dar sniegas buvo jas užklojęs. Atkurti šilauogyną marijampoliečiui padėjo kantrybė ir laikas – po dvejų metų jis sulaukė gausaus uogų derliaus. „Antrais trečiais metais ant ūglių atsirado daugybė uogų“, – žiemos išbandymą iki šiol prisimena V.Rudvalis. Jis patarė neišsigąsti, jeigu šilauogės pavasarį atrodys kaip žuvusios.

Mokslininkai prognozuoja, kad šiemet šilauogių derlius bus kur kas mažesnis nei pernai, kai krūmai linko nuo uogų. Sungailų asmeninio archyvo nuotr.

Saugo tvoros ir tujos

Šiemet kur kas daugiau žalos šilauogėms gali pridaryti iš miško atklystantys keturkojai. Pasak V.Rudvalio, užkąsti atšuoliuoja ir alkanos stirnos, ir sušalę zuikiai.

Augintojo teigimu, geriausiai nuo keturkojų apsaugo tinklo tvoros. Jeigu šilauogynas didesnis, jį būtinai reikia aptverti. Tvora saugos žiemą nuo žvėrių, o vasarą – nuo naminių gyvulių – karvių, ožkų, avių. Juolab kad investicija į tvoras nedidelė: kuolai tinka bet kokie, o kiniškų plonų tinklų irgi nebrangių būna. „Žinoma, žiemą tokių darbų jau nepadarysi, tvoromis reikia pasirūpinti dar iš rudens ar vasarą“, – patarė daigynų ir sodų inžinierius.

Tinklo tvorą V.Rudvalis rekomenduoja apsodinti tujomis, ypač iš šiaurės, rytų ir vakarų pusių. Jos saugos šilauoges nuo nepalankių vėjų. Labiausiai joms pakenkia šaltis ir vėjas kartu, toks išbandymas šilauogėms gali būti pražūtingas. „Tujos ir tvora šilauoges labai apsaugo, o pirmoje eilėje prie tujų augantys krūmai net didesnį derlių duoda“, – savo patirtimi dalijosi patyręs sodininkas.

Šilalės rajone, Naujojo Obelyno kaime, 4 hektarų specializuotą šilauogių ūkį įkūrę Ona ir Gediminas Sungailos sakė, kad Žemaitijos krašte šilauogių žiemojimui daugiausia įtakos gali turėti per didelis drėgmės kiekis. „Kol kas kiti pavojai netyko, bet bus matyti pavasarį, kai jos peržiemos. Metai uogienojams ne per geriausi, bet tikėkimės, kad jie atsilaikys“, – vylėsi G.Sungaila. Žiemą paskanauti uogų zuikiams ir stirnoms nepavyksta – Sungailų šilauogynas kruopščiai aptvertas.

Zuikiai pageni

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode mokslo darbuotojai sukaupę daugiau kaip 50 veislių šilauogių kolekciją. Be įprastų veislių, turi naujų, kurios šiuo metu vertinamos ir bus siūlomos auginti kaip naujovė ūkininkams ir sodininkams mėgėjams. „Mūsų akimis, ši žiema šilauogėms jokių pavojų nekelia, na, nebent auginamos temperatūros svyravimams jautresnės veislės. Kauno botanikos sode dar nepastebėjome, kad žiema turėtų didesnę neigiamą įtaką šilauogėms“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė VDU Kauno botanikos sodo mokslininkė Laima Česonienė.

Mokslininkė neneigė, kad iš keturkojų turbūt pavojingiausi yra kiškiai, ypač jeigu šilauogės dar labai jaunos ir ūgliukai švieži. „Brandesniame šilauogyne jie nepridaro didelės žalos. Netgi juokaujame, kad kai šiek tiek šilauoges zuikiai pageni, jos paskui gražiai išsišakoja ir auga toliau“, – teigė L.Česonienė.

Rudvalių šilauogyne tinklai vasarą apsaugo uogas nuo paukščių, o dvigubos tvoros žiemą – nuo kiškių ir stirnų. Sungailų asmeninio archyvo nuotr.

Bus mažas derlius

Lietuvoje domėjimasis šilauogėmis vis dar auga, ypač jomis domisi jauni žmonės. Jie parengia projektus ir gauna Europos Sąjungos paramą šilauogių plantacijoms steigti. Pradedančius ir pažengusius sodininkus konsultuojantys VDU Botanikos sodo mokslininkai pastebėjo, kad norinčiųjų užveisti naujas šilauogių plantacijas nemažėja. Ypač susidomėjimas išaugo po pernykščio itin gausaus šilauogių derliaus.

„Nuo pernelyg gausaus derliaus labai nukenčia, išvargsta krūmai. Šiemet jau tikrai derlius bus kur kas mažesnis, o kai kur ir labai mažas, nes pernai krūmai linko nuo uogų. Didelę maisto medžiagų dalį krūmai atidavė uogoms nokinti, todėl nesuformavo naujų žiedinių pumpurų. Šiais metais, bent jau pas mus, daugelis veislių duos mažą derlių“, – pasakojo mokslininkė L.Česonienė.

Derliaus perspektyvas mokslininkai įžvelgia iš anksto, nes tikrina, kiek yra žiedinių pumpurų. Genint krūmus jie jau dabar labai aiškiai matyti. Pasak L.Česonienės, dabar ir ūkininkams pats tinkamiausias laikas genėti šilauoges, nes matyti pumpurai, be to, dar yra šaltuko ir šilauogių pumpurai „nepajudėję“. Jeigu atšils, nebereikia judinti krūmų – tada jie jau pradeda ruoštis pavasariui.

Mokslininkė priminė, kad tręšti šilauoges bus galima pavasarį. Tik reikia žinoti, ar tikrai tai reikia daryti. Tokią informaciją reikėjo surinkti jau pernai, ištyrus ir įvertinus maisto medžiagų kiekį šilauogių lapuose. Tiems ūkininkams, kurie to nepadarė, L.Česonienė patarė tręšiant krūmus rinktis tik vidutinius trąšų kiekius, nepadidinti normų. „Jau geriau šilauogėms mažiau duoti trąšų, negu per daug“, – įspėjo daug metų šilauogių auginimu užsiimanti mokslininkė.

 

Rekomenduojami video